Nuomonės

2021.02.26 11:15

Rita Miliūtė. „Mokykloje neliko pareigų, vien tiktai teisės“

Rita Miliūtė, žurnalistė2021.02.26 11:15

Santarvės nuoširdžiai trokštantys piliečiai sako, kad turime daugiau šnekėtis vieni su kitais, nesvarbu, kokie skirtingi bebūtume ar kaip vieni kitų dėl bet kokių priežasčių nemėgtume. Pavyzdžiui, tų, kuriems atrodo, kad gėjus yra truputį žemesnės kategorijos žmogus, ar tų, kuriems kaip tik bjaurus toks požiūris.


Bėda yra ta, kad su tais, kurie tave keikia šlykščiausiais žodžiais, šnekėtis traukia nelabai. Ypač, kai tai liečia žmogaus teises, nes gimstame visi turėdami vienodas, o paskui kas nors paima ir rūšiuoja – pagal tai, kas jiems patinka arba ne.

Ir, kaip Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko atveju, apkaltina, kad rūpiniesi vien savais, o kitų klausimų komitete nesprendi. Nors tokį kaltinimą niekais paverčia vien posėdžių darbotvarkės. Bet tam reikia pačiam jas susirasti, o šiais laikais ieškoti, kad ir lengvai prieinamų dalykų, tingi daug kas. Viskas turi būti surasta ir duota. Mokytis dirbti su informacija nenori netgi tie, kas moko.

Lietuva jau porą metų mokosi, kad ateityje jos vardas bus Gerovės valstybė. Kad mokytis būtų lengviau, prezidentūra užsakė tą vardą ir nupiešti – tarsi totemą, vaizdu sujungiantį bendruomenę, kuri supranta simbolį, net jeigu nemoka jo esmės nusakyti žodžiais, kurių reikšmė būtų vienodai aiški.

Gerovės Lietuva jau buvo nusakyta žodžiais. Be to, kad žalia, ji turi būti inovatyvi, teisinga ir tuomet bus stipri. Galima spėti, kad tokia Gerovės Lietuva turės būti sumūryta ant žinių ekonomikos pagrindų ir jau dabar yra paskelbusi bent porą tikslų, susijusių su švietimu – per ateinančius trejus metus mokytojo profesija turi pavirsti į svajonių, per dešimt metų mokinių pasiekimai turi būti geriausiųjų pasaulyje dvidešimtuke.

Šiandieną Lietuva sprendžia ne tokias ambicingas problemas. Šiandieną ji neturi atsakymo į klausimą, kas išmokys tą ateities pasaulio pažangiausiąjį dvidešimtuką, kur rasti patikimų žinių, jeigu bendrojo ugdymo mokyklose atšaukus karantiną negalėtų dirbti pedagogai – tie, kurie nesutinka nei skiepytis nuo kovido, nei nesiskiepiję testuotis, jeigu jiems arba nepatinka valstybės apmokėta vakcina, arba niekas mokytojams neatnešė patikimos informacijos. Net nepasakė, kur tokios ieškoti.

Šios dienos duomenimis, atsisakančių skiepytis pedagogų kai kuriose mokyklose yra iki penktadalio.

Lig šiol skambiausioji nata kalbant apie atsakomybės klausimą mokyklose buvo ta, kad mokiniai beturi tiktai teises ir nesuvaržytas laisves, bet nebežino, kas yra atsakomybė.

Reikia su jais apie tai pasikalbėti.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ