Didžiausias kada nors atliktas senovės žmonių DNR tyrimas rodo, kad per pastaruosius 10 000 metų žmonių evoliucija paspartėjo. Genų pokyčiai, kurie matomi senovės žmonių iš Vakarų Eurazijos – Europos ir Artimųjų Rytų – organizmuose po žemės ūkio atsiradimo, turėjo akivaizdžių pasekmių šiuolaikinių populiacijų sveikatai ir išvaizdai, skelbia „Nature“.
„Matome dramatiškus pokyčius“, – sako vienas iš šio tyrimo vadovų, populiacijų genetikas iš Harvardo medicinos mokyklos Bostone Davidas Reichas. Tačiau kai kurie mokslininkai vis dar nėra tikri dėl šių tyrimų išvadų, rodančių, kad natūrali atranka paveikė genų variantus, lemiančius itin sudėtingus bruožus, pavyzdžiui, psichikos ligas ir kognityvines funkcijas.
Evoliucinėje „kovoje“ laimi raudonplaukiai
Harvardo medicinos mokyklos kompiuterinės genetikos specialisto Ali Akbari ir D. Reicho suburti tyrėjai sukūrė metodą, skirtą nustatyti nuoseklius genų variantų dažnio pokyčius populiacijoje – tiek didėjimą, tiek mažėjimą.
Tyrimas parodė, kad evoliucija nulėmė europiečių išvaizdą: genai, susiję su raudonais plaukais ir šviesia oda mūsų naujausioje istorijoje tapo vis dažnesni.
„Galbūt raudoni plaukai buvo naudingi prieš 4 000 metų, o galbūt jie atsirado kartu su svarbesne savybe“, – teigė mokslininkai. Ankstesni tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, raudonplaukiai ir šviesiaodžiai žmonės gali efektyviau gaminti vitaminą D, o tai galėjo suteikti išlikimo pranašumą šiauriniuose klimatuose.
Tuo metu viena iš vyrų nuplikimo priežasčių per pastaruosius 7 000 metų tapo gerokai retesnė, o tai, kaip manoma, prisidėjo prie nuplikimo paplitimo sumažėjimo 1–2 proc.
Kokiomis ligomis sergame rečiau?
Mokslininkai nustatė, kad genų variantas, susijęs su padidėjusia rizika susirgti išsėtine skleroze, kuris buvo nustatytas ankstesniame tyrime, prieš maždaug 6 000 metų staigiai išplito. Tuo tarpu naujausias tyrimas rodo, kad per pastaruosius 2 000 metų šis variantas kai kuriose Europos gyventojų grupėse tapo mažiau paplitęs.
Su imunitetu susiję genai yra vieni iš dažniausių kryptingos atrankos objektų. Su polinkiu į tuberkuliozę siejamas variantas per pastaruosius 3 000 metų tapo retesnis – tai patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatą. Tačiau prieš tai jo paplitimas buvo staigiai išaugęs, galbūt dėl kitų patogenų atsiradimo. Variantas, suteikiantis šiuolaikiniams žmonėms atsparumą ŽIV, tapo labiau paplitęs prieš 6 000–2 000 metų, galbūt todėl, kad jis taip pat apsaugo nuo marą sukeliančių bakterijų.
Analizė taip pat parodė, kad per pastaruosius 10 000 metų genų variantų derinių, susijusių su padidėjusia II tipo cukrinio diabeto, bipolinio sutrikimo ir šizofrenijos rizika šiuolaikinėse populiacijose, dažnumas senovės Europos ir Artimųjų Rytų populiacijose mažėjo.
D. Reichas ir A. Akbari pabrėžia, kad šios išvados nereiškia, jog praeityje psichikos ligos buvo labiau paplitusios. Tačiau jie atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos veiksniai 21 amžiuje labai skiriasi nuo aplinkybių, kuriomis žmonės gyveno praeityje.
