Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius mano, kad diskusijos dėl Europos Sąjungos karinės galios tik dar labiau stiprins, o ne priešins NATO. Jis ragina vertinti ne atskirus emocingus Jungtinių Valstijų (JAV) politikų pareiškimus, o labiau kliautis jų saugumo strategija.
Pasak eurokomisaro, Europa turi imtis tų darbų, kurių nedarė ilgą laikotarpį – neinvestavo į savo gynybą.
„Nuo pat 1990 metų Europa neinvestavo į savo gynybą, galvodama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų savo mokesčių mokėtojų pinigais rūpintis visa Europos gynyba. Tai šie laikai turbūt baigėsi. Jungtinių Valstijų prašymas yra racionalus ir su juo negalima nesutikti. Tad Europa turėtų imtis atsakomybės už konvencinę gynybą.
Na, o visi kiti dalykai, nuo kurių priklauso ta konvencinė gynyba, turi būti mūsų rūpestis. Tai tuo būdu mes stiprintume, ką daugelis Europos lyderių sako, europinį NATO ramstį. Ir nuo to NATO gali tiktai stiprėti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ sakė A. Kubilius.
Eurokomisaro teigimu, jei Europa pradėtų rūpintis savo gynyba, tai padėtų JAV siekti jų pačių aiškiai įvardytų tikslų, susijusių su saugumu, taip pat užtikrinant stabilumą ir saugumą Indijos-Ramiojo vandenyno regione bei Vakarų pusrutulyje.
„Šioje vietoje neturiu jokių argumentų, kuriais galėčiau įrodyti amerikiečiams, kad jie ir toliau turėtų savo pinigais rūpintis Europos gynyba ir saugumu, o europiečiai tuo tarpu galėtų savo pinigus leisti kur nors kitur. Mano įsitikinimu, reikia kartu su amerikiečiais ieškoti būdų, kaip planus įgyvendinti. Mes to ir siekiam“, – tikina pašnekovas.
A. Kubilius taip pat atkreipia dėmesį į Lisabonos sutartyje esantį vieną iš straipsnių apie savitarpio pagalbą karinės agresijos atveju. Pasak jo, šis straipsnis yra labai svarbus ir nurodo, kokia tarpusavio parama būtų teikiama užpultai Europos šaliai.
„Šiuo atveju turėtume matyti nekarinę paramą, kuri būtų reikalinga – ar medicininė, ar finansinė. Europos Sąjunga turi tikrai išplėtojusi daug labai gerai veikiančių instrumentų, krizės valdymui. Juos galbūt reikia dar labiau suharmonizuoti ir kad visoms vyriausybėms bei institucijoms būtų aišku, kaip jie veikia.
O dėl karinės paramos, Europos valstybėms irgi reikėtų turėti, ypač tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių, NATO vadinamas 5-asis straipsnis nebūtų įjungtas. Dabartinė mūsų analizė rodo, kad naujų teisės aktų poreikio nėra, bet tiesiog reikėtų geresnės koordinacijos padedant šaliai, kuri tampa agresijos auka“, – sako eurokomisaras.
Paklaustas apie 5-ojo NATO straipsnio aktyvavimą ir vis dažniau reiškiamą kai kurių aljanso narių nepasitikėjimą JAV, A. Kubilius ragina skirti politinius, emocinius pareiškimus nuo strategijos.
„Pavyzdžiui, nacionalinėje gynybos strategijoje kalbama apie tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos siekia ir nori, kad Europa prisiimtų atsakomybę už Europos gynybą ant savo pečių. Tą pirminę atsakomybę. Jie pagal savo strateginį dokumentą liktų su tam tikra antrine atsakomybe. Visa tai yra labai aiškiai išdėstyta strategijoje.
Aš į ją žiūrėčiau žymiai rimčiau negu į kažkokius atskirus vienokius ar kitokius Amerikos politikų ar lyderių pareiškimus. Bet mes turime parodyti iš savo pusės, iš Europos pusės, kad mes tokią JAV strategiją suprantame ir siekiame kartu įgyvendinti bendrus tikslus, kurie atspindėtų ir Jungtinių Amerikos Valstijų strategines nuostatas“, – teigia jis.
