Šią savaitę prasidėjo procesas, per kurį bus išrinktas naujas Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Niujorke keturi kandidatai dalyvavo klausymuose, kuriuose klausimus galėjo užduoti visų Jungtinių Tautų narių ambasadoriai. Tiesa, pagrindinė sprendimo galia priklausys nuolatinėms Saugumo tarybos narėms – Amerikai, Rusijai, Kinijai, Prancūzijai ir Britanijai, o laimėti gali ir dar nepaskelbtas kandidatas.
Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos plojimai Antonio Guterresui. Taip 2016-aisiais sveikintas naujai išrinktas organizacijos generalinis sekretorius, kurio kadencija baigiasi sulig Naujaisiais, tad Jungtinės Tautos jau ieško naujo vadovo – šią savaitę surengė klausymus su keturiais kandidatais.
Bet pasaulis per 10 metų smarkiai pasikeitė. A. Guterresas išrinktas dar prieš Donaldui Trumpui tampant prezidentu ir prieš Vladimirui Putinui pradedant didelio masto invaziją į Ukrainą.
Daugiašališkumui pasaulyje traukiantis į antrą planą, didžiosios galios turės rasti kompromisą.
Faktiškai, generalinį sekretorių renka Saugumo taryba, kur kandidatas turi gauti 9 iš 15 šalių palaikymą ir nesulaukti Amerikos, Rusijos, Kinijos, Prancūzijos ir Britanijos veto.
Todėl iš šiuo metu esančių keturių kandidatų favoritu laikomas argentinietis, Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossis, pagarsėjęs savo diplomatija per tarptautines krizes ir noru kalbėtis su visomis pusėmis. Pavyzdžiui, per karą Ukrainoje jis lankėsi Kyjive, pas Putiną Maskvoje, ir vis apšaudomoje, okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.
Argentinos iškeltas kandidatas žada atnaujinti Jungtines Tautas.
„Šis rinkimų procesas turės labai rimtų pasekmių, nes gyvename laikais, kai vyrauja didžiulės, tiesiog milžiniškos abejonės dėl šios institucijos“, – sako kandidatas į JT generalinius sekretorius.
Per visą istoriją organizacija dar niekada neturėjo generalinės sekretorės moters. Viena iš dviejų kandidačių tai pakeisti – buvusi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių įgaliotinė ir dukart Čilės prezidentė, socialistė Michelle Bachelet.
Jos kandidatūrą iškėlė jos tėvynė, bet nauju prezidentu tapus kraštutinės dešinės politikui, Čilė palaikymą atsiėmė. Prieštaravimus dėl jos požiūrio į abortus jau reiškia ir Amerikos konservatoriai.
„Leiskite pasidalyti mano pagrindine žinia: mums nedelsiant reikia vilties. Mūsų pasaulis ir tarptautine teise pagrįsta tvarka patiria kaip niekada didelį spaudimą“, – teigia kandidatė į JT generalinius sekretorius.
Antroji kandidatė moteris – buvusi Kosta Rikos viceprezidentė, Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos vadovė Rebecca Grynspan. Ji buvo svarbi tarpininkė 2022-aisiais suderant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Siekti taikos yra šios organizacijos tikslas. Toks bus mano prioritetas. Išrinkta generaline sekretore, būsiu taikdarė. Veiksiu dar prieš prasidedant konfliktui. Būsiu pirmoji pakėlusi ragelį“, – tikina kita kandidatė į JT generalinius sekretorius.
Ketvirtasis kandidatas – Burundžio iškeltas buvęs Senegalo prezidentas Macky‘is Sallas. Nors pagal regionų rotaciją dabar priklausytų išrinkti sekretorių iš Lotynų Amerikos, ši taisyklė nėra rašytinė, tad jis gali kandidatuoti. Tačiau jo galimybes temdo tai, kad jo tėvynė greičiausiai bus prieš.
Be to, gali būti, kad laimės dar į kovą nestojęs kandidatas. Bet kad ir kas jis bebūtų – naujajam generaliniam sekretoriui teks kopti į statų kalną, norint sugrąžinti aktualumą organizacijai, iš kurios, kaskart, kai kyla naujas karas, tikimasi vis mažiau.
