Nuomonės

2020.11.14 18:00

Vaiva Rykštaitė. Atsibodo „motina dėl visko kalta“ minties tradicija

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2020.11.14 18:00

Būna įkvepiančių, motyvuojančių socialinių reklamų. Būna nevykusių. Šiame tekste aptarsiu du šviežiai iškeptų lietuviškų socialinių reklamų pavyzdžius. Vienas maloniai nustebino. Kitas – šokiravo. Pradėsiu nuo blogų naujienų – gąsdinančiai nejautraus vos dviejų minučių vaizdo klipo, kurį pažiūrėjusi susimąsčiau: gal mano vaikas turi vystymosi sutrikimų? 

Neramu pasidarė ir dėl to, ar matydami mano besiožiuojantį vaiką žmonės manys, kad nėštumo metu vartojau alkoholį? Tačiau baisiausia čia – empatijos stoka kitokiems, netelpantiems į normalumo rėmus.

Dar nemačiusiems pasakoju: Sveikatos apsaugos ministerija neseniai į pasaulį paleido socialinę reklamą, kurioje garsios Lietuvos moterys įspėja: nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu. Žinutės esmė prasminga, ir, tikiu, klipas buvo sukurtas iš gerų paskatų. Tačiau moralui perduoti pasirinktas, švelniai tariant, netinkamas pateikimas. VU profesorius Dainius Pūras taikliai ir išsamiai aprašė šios reklamos nejautrumą ir reikšmę politiniame kontekste. Noriu paantrinti profesoriui. Didelį nerimą šioje reklamoje sukėlė žiūrovo gąsdinimas vaikais.

„Vaikai, kurių mamos vartoja alkoholį nėštumo metu, turi elgesio ir vystymosi sutrikimų.” Tariant šiuos žodžius ekrane, rodomas mokyklinio amžiaus berniukas, prie rašomojo stalo ruošiantis namų darbus. Dėl neaiškių priežasčių vaikas ūmai supyksta ir pradeda trankyti pieštuką tol, kol šis sulūžta. Tiesą sakant, vaikas reklamoje elgesiu primena pervargusią ir įpykusią mano penkiametę dukrą – nei vystymosi, nei elgesio sutrikimų mano dukra, beje, neturi.

Dargi, kaip mama, drįsiu teigti, kad panašiai kartais elgiasi turbūt kas trečias vaikas: trankyti stalą ir sulaužyti pieštuką – joks elgesio sutrikimas. Neišsigandau to, kad mano vaikas elgesiu panašus į reklamoje vaizduojamą vystymosi sutrikimų turintįjį. Tačiau išsigandau minties, kad, jei mano vaikas elgesio sutrikimų turėtų, visuomenė būtų gąsdinama tokiu vaiku, maždaug: negerk vyno, o tai va toks gims! Ar kas nors bent akimirką pagalvojo, kad vaikai, turintys elgesio sutrikimų, savo šeimoms taip pat neša ir džiaugsmą?

Netrukus reklamoje pasirodo vyresnio amžiaus vaikinas. Jis, kaip suprantu, žiūrovui turi atrodyti grėsmingai. Vaikinas elgiasi grubiai, rūko, įžūliai žiūri tiesiai į kamerą. Tačiau galiausiai nejaukumas apima ne dėl neva grėsmingo jaunuolio, o dėl reklamos kūrėjų nejautrumo. Elgesio sutrikimų turintys vaikai čia pateikiami vienpusiškai neigiamai, suprask: skausmas – motinai, grėsmė – visuomenei.

Užuot sukūrus socialinę reklamą, skatinančią visuomenę pozityviau vertinti vaikus, turinčius įvairių sutrikimų, šioje elgiamasi priešingai: jie stumiami į užribį, dargi šalia lyginant su sveikomis ir laimingomis garsenybių šeimomis. Būtent tai mane suglumino, įskaudino labiausiai. Ir primenu – aš neauginu vaiko, turinčio elgesio sutrikimų, todėl galiu tik numanyti, kaip po šios reklamos pasijuto tokius vaikus auginančios motinos, visų pirma netiesiogiai apkaltintos alkoholio vartojimu, antra – pateikiamos kaip priešprieša teisingoms ir laimingoms garsenybių šeimoms.

Užuot sukūrus socialinę reklamą, skatinančią visuomenę pozityviau vertinti vaikus, turinčius įvairių sutrikimų, šioje elgiamasi priešingai: jie stumiami į užribį, dargi šalia lyginant su sveikomis ir laimingomis garsenybių šeimomis.

Polinkis kaltinti motiną dėl visko, kas negerai su jos vaiku, gajus nuo seniai. Jis prasideda su moters nėštumu, tikint, kad motinos veiksmai tiesiogiai lemia kūdikio būklę, sugebėjimus, sveikatą. Tai pirmiausia galime pastebėti archajiškuose prietaruose, esu tikra, kad esate girdėję bent vieną iš daugelio, kai nėščiosioms sakoma „nemegzk, nes vaiko virkštelė į mazgą susiriš“, „nesėdėk ant slenksčio – persileisi“, „nekabink užuolaidų – kūdikio virkštelė aplink kaklą apsisuks“ ir pan.

Nesunku įsivaizduoti senovinio kaimo moterėles reikšmingai susižvalgant bendruomenėje, kai gimsta kūdikis su aplink kaklą apsivijusia virkštele, turbūt motina kažką nėščia dariusi, ko neturėtų.

Manęs iš esmės nestebina prietaringumas nėštumo metu – nuo senovės nėštumas suvoktas kaip ribinė, du – gimties ir mirties – pasaulius talpinanti būsena. Ir apskritai, žmonės linkę tai, ko nesupranta, mistifikuoti, o nesuprantame mes ir dabar dar labai daug. Vienas iš pavyzdžių – iki šiol nėra vienareikšmiško atsakymo, kodėl vaikai turi vystymosi ir elgesio sutrikimų. Mat, nors iš minėtos socialinės reklamos galėjo pasirodyti priešingai, iš tiesų vaikai elgesio sutrikimų gali turėti net jei motina niekada nevartojo alkoholio.

Tačiau noriu dar šiek tiek pratęsti motinų kaltinimo temą, kad matytumėte aiškesnį šios reklamos kontekstą. Prietarus palikime nuošalyje ir pasižiūrėkime, ką teigia mokslo žmonės. Vaikai gali būti visuomenei nepatogūs ne tik dėl apsigimimų, bet ir dėl vėlesnės raidos metu atsiradusio elgesio. Psichoanalizėje motinos kaltinimui dėl žmogaus elgesio pagrindus padėjo, žinoma, kad Z. Froidas, savo darbuose įtvirtinęs tokias sąvokas kaip „šizofreniška motina“, „perdėtai sauganti motina“ ir „motiniškumo nepriteklius“.

Bet lyginti nelaimingas ir neatsakingas motinas (taip jos pateikiamos klipe) su teisuolėmis garsenybėmis yra tarsi antausis visoms kiek kitokius vaikus auginančioms motinoms.

Nesunku numanyti, kad kiekvienas iš šių motinos elgsenos sutrikimų buvo suvokiamas kaip tiesioginė vaiko, vėliau ir suaugusio žmogaus netinkamo elgesio pasekmė. 1987 m. psichologės Paula J. Caplan atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad įvairių sričių profesionalai kaltina motinas dėl to, kaip elgiasi jų vaikai. Minimo tyrimo metu iš peržiūrėtų 125 straipsnių 72-uose iš jų motinos buvo tiesiogiai kaltinamos dėl įvairių savo vaikų psichologinių sutrikimų, pradedant agorafobija, hyperaktyvumu, šizofrenija, padegimų manija ir baigiant mergaičių prastesniu matematikos mokymusi mokykloje.

Ar vaiko auklėjimas turi įtakos jo asmenybės raidai? Tikrai taip. Ar dėl visko, kas nutinka vaikui, galima kaltinti vaiko motiną? Jokiu būdu. Todėl ši reklama man rodosi ne tik nejautri, neetiška, bet ir gerokai mizoginistinė, į vieną suplakanti tarpusavyje nesusijusius dalykus ir pratęsianti ydingą „motina dėl visko kalta“ minties tradiciją.

Dar vienas nemalonus šios reklamos niuansas – kaip priešprieša netikusioms motinoms rodomos gero elgesio motinos – influencerės, garsenybės, kurios plačiai besišypsodamos apkabina savo sveikus vaikus. Aš suprantu, kad žinomi žmonės įkūnija tam tikrus sektinus pavyzdžius, elgesio modelius. Bet lyginti nelaimingas ir neatsakingas motinas (taip jos pateikiamos klipe) su teisuolėmis garsenybėmis yra tarsi antausis visoms kiek kitokius vaikus auginančioms motinoms.

Mat reklamoje nėra aiškiai įvardijamas vaisiaus alkoholinis sindromas – tai palieka daug vietos interpretacijoms. Pavyzdžiui, kad kiekviena nėštumo metu taurę vyno išgėrusi mama turės tokį „baisų“ vaiką. Arba dar blogiau – kad kiekviena elgesio ar vystymosi sutrikimų turintį vaiką auginanti mama nėštumo metu vartojo alkoholį. Tikiuosi, kad SAM atsižvelgs į visuomenės emocinę brandą (toli gražu nesu vienintelė besipiktinanti), atsiprašys mūsų, ypač elgesio ar vystymosi sutrikimų turinčius vaikus auginančių mamų, ir šią reklamą pašalins iš eterio. Pasimokius iš klaidų tikrai galima padaryti geriau.

Žinau, kad lengva kritikuoti ir nepastebėti gerų mūsų visuomenės pokyčių. Todėl noriu paminėti, kaip mane pradžiugino lapkričio 10 d. startavusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sąmoningumo didinimo kampanija „Būti tėčiu – didžiausia dovana“. Tiesa, vertinant platesniame kontekste, šios dvi reklamos, drįstu spėti, atspindi visuomenės požiūrį „geras tėtis – eilinė mama “, nes mamos kaltinamos, plakamos, gąsdinamos, o tėčiai – giriami ir skatinami.

Tačiau pamačiusi šios kampanijos nuotraukose įamžintus laimingus tėčius su vaikais, nejučia išsišiepiau iš laimės – gražu, pozityvu, įkvepia. Tokie patys jausmai apėmė ir žiūrint socialinės reklamos klipą, kurioje teigiama, kad šiuolaikinis vyras ne tik sveikai maitinasi, rūpinasi savo išvaizda, ruošia maistą ir daug dirba, bet ir rūpinasi vaikais. Tiesa, akimirką manyje sukirbėjo priekabumo kirminėlis – kodėl Lietuvos vyrams turi būti aiškinama tai, kas kitų šalių vyrams savaime suprantama?

Bet pamačiau liepos mėnesį atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus ir nusiraminau. Pasirodo, 7 iš 10 apklaustųjų Lietuvoje atrodo normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas. Tiek pat žmonių (69 proc.) atrodo normalu, kai, susirgus vaikui arba kitam priežiūros reikalaujančiam šeimos nariui, vyras ima nedarbingumo pažymėjimą.

Žodžiu, tėvystės ir vyriškumo sampratos srityje pas mus ne viskas taip blogai, kaip įsivaizdavau. Dargi tikiu, kad ši „Būti tėčiu – didžiausia dovana“ kampanija padės praretinti stuobriško mačizmo liekanas. Beje, šį tekstą parašiau, kol mano vyras buvo su mūsų vaikais. Jis ir vakarienę mums paruošė. Mano vyras – labai vyriškas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt