Nuomonės

2020.11.10 19:06

Dainius Pūras. Apie vieną prieštaringą socialinę reklamą ir jos kontekstą

Dainius Pūras, VU profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, LRT.lt2020.11.10 19:06

Nesirengiau besikeičiant valdžioms kaip nors kritikuoti nueinančiuosius. Tai turbūt būtų nei prasminga, nei išmintinga. Bet kai keletą kartų peržiūrėjau Aurelijaus Verygos vieną iš svarbiausių ir jo veiklą įprasminančių produktų – ką tik pasirodžiusią socialinę reklamą – apsisprendžiau, kad tylėti būtų didesnė nuodėmė, negu pasisakyti.

Įdomu, kad ministras A. Veryga palieka postą su tuo pačiu šūkiu, kaip ir atėjo. Jis niekada ir neslėpė svarbiausio tikslo – kovoti su alkoholio vartojimu visomis įmanomomis priemonėmis. Būtent aistra šiai kovai atvedė jį ne tik į politiką, bet ir į Ramūno Karbauskio bei Agnės Širinskienės komandą. Šiaip sunku būtų suprasti, kas gali sieti PSO nuostatas remiantį sveikatos mokslų ekspertą su minėtais politikais, neslepiančiais požiūrio, tolimo nuo šiuolaikinio mokslo tiesų. Suvienijo noras matyti visą Lietuvą blaivią, kaip ir pabrėžiama Naisių modelyje. O kokie būtų kiti šio Lietuvai siūlomo modelio elementai ir jų efektai, jau buvo nesvarbu.

Ne viena proga esu minėjęs, kad ši ilgametė ministro kova vertintina dvejopai. Gal ji kiek nublanko per COVID-19 pandemiją, bet šiomis dienomis pasirodžiusi įspūdinga socialinė reklama vėl tai priminė. Čia tik trumpai paminėsiu A. Verygos pasirinkto prioriteto pliusus ir minusus.

Neabejotinai stiprus pliusas yra lyderystė imantis priemonių, kurios mažina alkoholio pasiūlą ir prieinamumą prie jo. Pradėjo įgyvendinti šias priemones, kad alkoholis nesilietų laisvai, dar konservatoriai iki LVŽS atėjimo į valdžią. LVŽS, laimėjusi 2016 m. Seimo rinkimus, su A. Veryga priešaky jas atkakliai tęsė. Būtent dėl to A. Veryga įeis į naujausią Lietuvos istoriją kaip vienas iš nedaugelio sveikatos apsaugos ministrų (šalia Juozo Oleko, Juozo Galdiko, Žilvino Padaigos, Vytenio Andriukaičio), kurie ne tik ėjo svarbias pareigas, bet ir veikė kaip politikai. O ministras tam ir yra, kad nebijotų daryti politinių sprendimų, ir ypač tokioje ypatingoje srityje, kokia yra sveikatos politika. Kad ir kokie būtų šie sprendimai, tai mažesnė blogybė, negu būti ministru ir vengti politinių sprendimų.

Dabar apie minusus. Sveikatos politikoje negali būti veiksmingų vienpusių priemonių. Sveikatos politika yra per daug daugiabriaunis dalykas, kad visuomenės sveikatos problemas galima būtų išspręsti pasitelkiant kokią nors „sidabrinę kulką“. Visos visuomenės sveikatos problemos yra nulemtos daugelio veiksnių. Todėl pasirinkus tik vieną kovos su šiais sudėtingais reiškiniais priemonę, tvaraus efekto nebus. Taip ir kova su girtavimu ir alkoholizmu. Vien „užsukinėjant kranelius“ ir atsisakant imtis kitų labai svarbių frontų, telieka tik apgaudinėti save, kad pasiekei pergalę.

Beje, šis perspėjimas galioja daugumai Lietuvos sveikatos sistemos strategų. Iki šiol besitęsiančios perteklinės investicijos į agresyvią biomedicinos stebuklų plėtrą ir dviejų megaligoninių dominavimas yra dar vienas sisteminio disbalanso pavyzdys. Tai kelia grėsmę sveikatos sistemos tvarumui ir reikalauja, kad ir stipriai pavėlavus, nepriklausomos šitų procesų priežiūros. Į tai ne kartą atkreiptas dėmesys, bet išvados valstybės lygiu kol kas nedaromos. Na, o pradėjus švaistytis skolintais milijardais ir neatsisakius minėtų tradicijų, sveikatos sistemos skaidrumui ir tvarumui iškils dar daugiau grėsmių.

Bet grįžkime prie istorijos su ketverius metus permainoms turėjusio ministro aistra – paskelbtu karu alkoholio vartojimui.

Per 4 metus prie SAM vairo būnant A. Verygai, Lietuva trypčiojo vietoje ir nepadarė proveržio būtent toje sistemoje, kuri pašaukta gerinti Lietuvos žmonių psichikos sveikatą, taip pat ir vaikų emocinę gerovę – kad žmonės, kuriems to reikia, ir ypač vaikai, paaugliai ir jaunimas, pagaliau pradėtų gauti kokybišką pagalbą. O juk tokią pagalbą gavus, tikėtina, daugeliui iš jų praeitų noras svaigintis alkoholiu.

Dar kitaip pasakius – niekas netrukdė atsisukti ne tik į alkoholio pasiūlos mažinimą, bet ir į jo paklausos mažinimą, ir pabandyti atsakyti į rimtą klausimą. Ką turime padaryti su iki šiol prasta žmonių emocine sveikata, kad daugeliui nebesinorėtų, kaip iki šiol, gerti, prisigerti ir prasigerti? A. Veryga, puikiai žinodamas, kaip kenčia vaikai ir paaugliai, turintys įvairių emocinių ir elgesio problemų, ir kad Lietuvoje nėra kokybiškos pagalbos šiems vaikams ir jų šeimoms, šio fronto vis dėlto taip ir neatidarė.

Tiesa, tenka pripažinti, kad taip pat ciniškai elgėsi ir ankstesni ministrai. Sveikatos ministrams Lietuvoje apskritai labai sunku atlaikyti biomedicinos sunkiasvorių, reikalaujančių vis investuoti ir investuoti į tai, nuo ko Lietuvos sveikatos sistema yra susirgusi, – į labai siaurą ir gerokai pasenusį biomedicininį modelį. Ir vis dėlto sveikatos sistemos pertvarka yra sudėtingesnė užduotis, negu vien svarstyti, ką čia dar uždraudus.

Lietuvoje daug vaikų ir paauglių turi įvairių psichikos, emocijų, elgesio sutrikimų. Apie nuolat vykstančias dėl to tragedijas ir prastus Lietuvos vaikų emocinės gerovės rodiklius dažnai praneša žiniasklaida. Iki šiol vaikai, turintys psichikos sveikatos problemų, ir jų šeimų nariai Lietuvoje neturi galimybių gauti kokybišką pagalbą.

Nepagelbėjus paaugliams, turintiems emocinės ar socialinės raidos problemų, tikėtina, kad daugelis jų vietoje konstruktyvių savirealizacijos būdų renkasi savinaiką. Tai gali būti bandymas žudytis arba „gydymasis“ alkoholiu. Taip Lietuvoje tęsiama nelemta emocinio neraštingumo tradicija, kai moterys „nervus“ gydosi raminančiais vaistais, o vyrai, pradedant nuo vaikų ir paauglių, – alkoholiu. Tiesa, dabar jau ir merginos bei moterys nervus dažnai gydosi alkoholiu.

A. Veryga tai gerai žino. Imtis permainų šioje srityje nelengva ir neparanku, turėdamas rimtų kovų kituose frontuose, jis su savo pasirinkta politine jėga nutarė šioje srityje mūšio nepradėti. Gal ir galima žmogiškai suprasti – mūšis būtų sunkus ir politiškai nedėkingas. Bet tuomet kyla klausimas. Kaip vertinti politiką, ilgai vadovavusį sveikatos sistemai, jei to politiko tikslas iš esmės tėra vieno rizikos veiksnio efektų sumažinimas, ir dar vienpusiu būdu?

Ir štai pačioje kadencijos pabaigoje pasirodė dar vienas A. Verygos kaip politiko darbo rezultatas. Tai šiomis dienomis aptarinėjama socialinė reklama apie tai, kad nėštumo metu bet kokia alkoholio dozė žalinga vaisiui ir gali sukelti psichikos ir raidos sutrikimų. Nesunku suprasti, kokia svarbi ši reklama pačiam A. Verygai. Apie tai viešoje erdvėje jis kalbėjo daug kartų, taip pat ir prieš tapdamas politiku ir ministru. Tai dar vienas pavyzdys – kaip geri ketinimai, atsisakius pasverti įvairias pasekmes, gali virsti kontroversiška ir nejautria akcija.

Gerą A. Verygos ketinimą jau žinome. Su alkoholio vartojimu būtina kovoti, ir čia jau, A. Verygos nuomone, kaip aš tai suprantu, tikslas pateisina priemones. Galima šią reklamą vertinti visaip. Jau vien tai, kad vieni ją giria, o kiti kritikuoja, gali reikšti, kad tikslas pasiektas. Juk reklama ir turi būti tokia, kad dėl jos pasiųstos žinios užvirtų aistros.

Dar galima sakyti, kad Lietuvoje tik prigąsdinti žmonės pradeda tinkamai elgtis. Kaip kai kurie ekspertai pasakytų, toks jau lietuvių mentalitetas, ir nieko kitaip nebus. Tą patį leitmotyvą girdime valdžios pasisakymuose, bandant įveikti COVID-19 pandemiją ir renkantis priemones bei komunikacijos su visuomene ypatumus.

Štai ir šioje reklamoje duodama aiškiai suprasti, kad nėščiajai, išgėrus vyno taurę ir po to sulaukus vaiko, kuris turės negalią ar bet kokių psichikos, elgesio ar emocinės raidos, visa tai bus kaip tos vyno taurės pasekmė.

Palieku A. Verygos kaip mokslininko ir politiko sąžinei spręsti apie šitų teiginių mokslinį ir politinį korektiškumą. Tik noriu pasakyti, kad, peržiūrėdamas šį vaizdo klipą, bandžiau įsivaizduoti, kaip jaučiasi tūkstančiai motinų, kurios ir šiaip jau išgyvena dėl to, kad jų vaikas turi kokį nors sunkesnį ar lengvesnį psichikos ar elgesio sutrikimą. Šis klipas su influencerių dalyvavimu nėra jautri reklama, kaip skaičiau žiniasklaidoje. Tai, švelniai tariant, labai nejautri reklama, metanti šešėlį ant daugybės motinų.

Jis primeta sunkumų turinčius vaikus auginančioms mamoms kaltę sakydamas – nagi geriau pagalvok, ar tikrai nesi paragavusi vyno ar alaus, ar ko nors tokio, kai buvai nėščia. O jeigu prisiminsi, kad taip, yra buvę, kad neatsisakei vyno taurės, tai dabar paklausyk, ką sako profesoriaus ir ministro A. Verygos užsakyta reklama – tai tavo neatsakingo elgesio pasekmė, kad vaikas turi raidos, elgesio ar emocijų problemų.

Tik noriu pasakyti, kad, peržiūrėdamas šį vaizdo klipą, bandžiau įsivaizduoti, kaip jaučiasi tūkstančiai motinų, kurios ir šiaip jau išgyvena dėl to, kad jų vaikas turi kokį nors sunkesnį ar lengvesnį psichikos ar elgesio sutrikimą. Šis klipas su influencerių dalyvavimu nėra jautri reklama, kaip skaičiau žiniasklaidoje. Tai, švelniai tariant, labai nejautri reklama, metanti šešėlį ant daugybės motinų.

Suprantu, ką aiškins vaizdo klipo kūrėjai ir jo vyriausias ideologas A. Veryga. Jie aiškins apie vaisiaus alkoholinį sindromą ir kad jis gali būti ir lengvų formų, kurias sunku atpažinti, bet kurios gali rastis dėl menkiausių alkoholio dozių nėštumo metu. Esu gerai susipažinęs su mokslo pasaulyje vykstančiais mūšiais dėl to, kokios galėtų būti saugios alkoholio dozės nėštumo metu ir ar jos tokios gali būti. Klausimas nėra paprastas ir aišku viena – vienos nuomonės nėra. Aš taip pat rekomenduočiau nėščiosioms susilaikyti nuo alkoholio. Bet, kita vertus, šiuolaikiniame pasaulyje žmonės turi teisę kelti klausimus mokslininkams – kur įrodymai, kad viena taurė vyno pakenks vaisiui taip, kaip skelbiama socialinėje reklamoje?

Man tai buvo labai skausmingas déjà vu. Kai prieš daug metų pradėjau gydytojo karjerą, Sovietų Sąjungoje vyko Jurijaus Andropovo ir Michailo Gorbačiovo inicijuota antialkoholinė kampanija. Sovietų mokslininkai greitai suprato, kad reikia keisti mokslinių išvadų kursą ir, vietoj disertacijų apie tai, kad alkoholizmo yra daug kapitalistinėje Amerikoje, o ne laimingoje sovietų šalyje, pradėta kepti daug kitokių disertacijų.

Gydytojai, išmokę pataikauti režimui, greitai persitvarkė ir pradėjo daryti „mokslines išvadas“, kad nesveiko vaiko gimimo priežastis visada yra vieno ar kito iš tėvų girtavimas. O jei ir ne girtavimas, tai bent viena taurelė esą gali būti vaiko negalios priežastis. Tuo metu buvo madinga tėvų, kuriems gimdavo vaikas su raidos negalia, klausti – ar tik neteko jums, mamyte ir/ar tėveli, kada nors išgerti kokią vyno ar šampano taurę? Sakote, kad buvo taip? Na, tai nesistebėkite, kad vaikas gimė štai toks.

„Vilties“ bendrija, kuriai padėjau susiburti dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ir kūrėsi tame skaudžiame kontekste. Tuo metu tėvai turėjo įrodinėti visuomenei, medikams ir politikams, kad tai, jog jie turi vaiką su negalia, dar nereiškia, kad jie yra girtuokliai ar alkoholikai. Kai į jau laisvą Lietuvą pradėjo atvykti pirmieji svečiai iš Vakarų ir mes kartu su „Vilties“ bendrijos vadovėmis su jais eidavome pas Lietuvos politikus, tekdavo iš tų politikų išgirsti nepakartojamų šedevrų.

Pamenu, kai Vokietijos „Lebenshilfe“ vadovui (tai tokia pati organizacija Vokietijoje kaip Lietuvoje – „Viltis“) Tomui Mutteriui kai kurie Lietuvos politikai aiškino, esą Lietuvoje daug defektyvių vaikų, nes Lietuvos žmonės prie sovietų daug gėrė, bet dabar mes išsivadavome ir prižadame jums, kad defektyvių vaikų Lietuvoje greitai nebebus, bus tik sveiki vaikai. Pamenu, kaip nuo tokių kalbų buvo pašiurpęs daug visko matęs Vokietijoje atstovas. Juk naciai kūrė Vokietiją tokią, kurioje gyvens tik visapusiškai sveiki žmonės, be visokių „defektyvių“. Ir mes pono Mutterio prašėme, kad nepyktų ant mūsų dar nebrandžių politikų už tai, kad šie žada išlaisvinti Lietuvą nuo žmonių su negalia – kad tokie niekada nebegimtų.

Pamenu, kai Vokietijos „Lebenshilfe“ vadovui (tai tokia pati organizacija Vokietijoje kaip Lietuvoje – „Viltis“) Tomui Mutteriui kai kurie Lietuvos politikai aiškino, esą Lietuvoje daug defektyvių vaikų, nes Lietuvos žmonės prie sovietų daug gėrė, bet dabar mes išsivadavome ir prižadame jums, kad defektyvių vaikų Lietuvoje greitai nebebus, bus tik sveiki vaikai.

Ir štai po daugiau kaip 30 metų įvyksta déjà vu. A. Veryga, panaudojęs tam nemažas savižudybių prevencijos programai skirtas lėšas, tęsdamas savo šventą karą su alkoholio vartojimu, socialine reklama pasiunčia žinią, kurią jis ir jo šalininkai supranta vienaip, bet daugelis gali suprasti kitaip, ir būtent taip:

Lietuvoje yra daug vaikų, turinčių psichikos, raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, todėl, kad jų motinos leido sau nėštumo metu paragauti alkoholio. Štai kas nutinka, jei ne tik piktnaudžiauji alkoholiu, bet ir kai išgeri nėštumo metu vieną kitą kartą po taurę. Ir nereikia tiems vaikams ir jų šeimoms kurti jokių paslaugų, kokios yra kitur pasaulyje. Tiesiog reikia įgyvendinti A. Verygos užsakyto klipo rekomendaciją, ir Lietuvoje vaikai bus sveiki ir nebeturės psichikos sveikatos problemų.

Kaip viskas paprasta – jei nebūtų liūdna ir skaudu dėl pasirinkto metodo.

Dabar yra aiškiau, kodėl ministras A. Veryga neparodė noro per 4 metus suteikti žalią šviesą kokybiškų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir šeimoms plėtrai. Jis turėjo kitą planą.

Tai, kad daug motinų ir tėvų Lietuvoje augindami vaikus, turinčius psichikos ir elgesio problemų, yra apimti nevilties, kai ministrai demonstruoja abejingumą jų ir jų vaikų sunkumams, o kai kada mamos netgi iš nevilties žudosi, mokslininko, gydytojo ir politiko A. Verygos neįtikina. Skambiu ir simbolišku kadencijos pabaigos akordu ir savižudybių prevencijos programos priemone Nr.1 tapo socialinė reklama, sukėlusi dvasinę traumą tūkstančiams tokių šeimų.

Kad ir koks šventas atrodytų tikslas, ne visos priemonės jį įgyvendinant būna etiškai ir morališkai pateisinamos. Kad ir kaip ten būtų, ši reklama gana tiksliai apibendrina A. Verygos pasirinktą politinį kursą, su šio kurso pliusais ir minusais – kaip, replikavus Naisių modelį ir pridėjus nostalgiją perestroikos laikų antialkoholinei kampanijai, Lietuvą padaryti sveika ir laiminga šalimi be alkoholio ir nesveikų vaikų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt