Nuomonės

2020.10.31 20:15

Vaiva Rykštaitė. 2020 Europa. Raganų medžioklė tęsiasi

Vaiva Rykštaitė, rašytoja2020.10.31 20:15

Negaliu patikėti, kad mes vis dar turime apie tai šnekėti. 2020 m., kaimyninė Lenkija. Į katedrą Lodzėje žengia moterys su raudonais apsiaustais – labai panašiais, kokius vilki serialo „Tarnaitės pasakojimas“ herojės. Panašumas, žinoma, neatsitiktinis – Lenkijoje jau savaitę vyksta protestai prieš neseniai sugriežtintą abortų draudimo įstatymą. 

Nuo šiol, net esant vaisiaus apsigimimo atvejui, abortas tapo negalimas. Taigi, dabar Lenkijoje vienintelė legali galimybė pasidaryti abortą yra išprievartavimo, incesto arba grėsmės motinos gyvybei atvejais.

Čia jaučiu būtinybę patikslinti, kad tarp pro-life ir pro-choice ideologijų palaikytojų esminis nesusikalbėjimas yra tas, kad ne – iš tiesų niekas, net abortus siekiantys įteisinti žmonės nėra už abortus. Teisingai perskaitėte. Sveiko proto žmonės trokšta, kad mylimi kūdikiai gimtų laimingoms motinoms. Apskritai, abortas savaime – tai nei šventė, nei malonumas, ir esu tikra, kad kiekviena moteris, jei tik galėtų, rinktųsi jo išvengti. Tačiau kartais pasirinkimai būna riboti, gyvenimo aplinkybės – pačios įvairiausios. Todėl sveiko proto žmonės visų pirma yra už pasirinkimo laisvę. T. y. kad kūdikio nenorinti gimdyti moteris turėtų galimybę savo gyvenimo eigą nulemti oriai, su medikų priežiūra.

Žinot, kas nutinka uždraudus abortus? Tik naivuoliai gali manyti, kad šitai priverčia moteris apsigalvoti. Įstatymiškai uždraudus abortus, padaugėja nelegalių abortų – iš sterilių klinikų jie paprasčiausiai persikelia į bobutės su vieline pakaba rankose namus. Jei sunku įsivaizduoti, kaip tai atrodo, kviečiu (ne silpnų nervų žmones) pasižiūrėti ukrainiečių filme „Gentis“ realistiškai atvaizduotą buitinėmis sąlygomis atliekamo aborto sceną. Prisipažįstu – man šią sceną žiūrėti buvo per sunku. Tačiau būtent tokia yra moterų, gyvenančių šalyse, kuriose uždrausti abortai, realybė. Nelegalūs abortai ne tik, švelniai tariant, nepatogūs ir skausmingi, bet ir dažnai sukelia moterims įvairių komplikacijų, taip pat gali baigtis mirtimi.

Sveiko proto žmonės trokšta, kad mylimi kūdikiai gimtų laimingoms motinoms. Apskritai, abortas savaime – tai nei šventė, nei malonumas, ir esu tikra, kad kiekviena moteris, jei tik galėtų, rinktųsi jo išvengti.

Todėl bet koks abortų draudimas yra pirmiausiai nelogiškas, mat „problema“ neišsprendžiama – gimstamumas nedidėja, moterų sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) rodikliai smunka. Antra, šis draudimas stačiai žiaurus, nes, žinant statistiką, telieka nujausti, kad pagrindinis motyvas yra troškimas nubausti nusidėjėles. Sukelti moterims skausmą, nepatogumą, versti jas rizikuoti sveikata ir įstatymiškai paversti jas nusikaltėlėmis – kalbu apie tas, kurios ryšis abortą darytis nelegaliai. Čia stipriai dvelkia krikščionybės dogmomis atmiežtu biologiniu determinizmu, kad neva vienintelis moters kelias į savirealizaciją yra motinystė, o netyčia pastojusi, ne laiku pastojusi arba ilgai svajojusi apie kūdikį, tačiau sužinojusi, kad jos kūdikis gimęs bus neįgalus arba net neišgyvens, – visos šios moterys nebeturės teisės rinktis. Už jas nusprendė valstybė.

Versti moterį tęsti nepageidaujamą nėštumą yra žiauru. Versti moterį tęsti nėštumą, net žinant, kad, pavyzdžiui, gimęs kūdikis ilgai neišgyvens arba negalės gyventi visavertiškai – tokio tipo žiaurumui reikia sugalvoti atskirą terminą. Galiausiai tai suprasti buvo priverstas ir Lenkijos prezidentas A. Duda, po daugiau nei savaitę vykusių protestų pakeitęs savo nuomonę: „Įstatymiškai negalima iš moters reikalauti tokio heroizmo.“

Kodėl 2020 m. neva demokratinėje Europos valstybėje skelbiama raganų medžioklė – sunku suvokti.

Kaip galima tikėtis uždrausti tai, kas vyko ir vyks beveik per visą žmonijos istoriją? Abortai visų pirma nėra nei retenybė, nei jokia išimtis. Skaičiuojama, kad kas ketvirtas nėštumas pasaulyje baigiasi abortu. Šiuo atveju abortų motyvai nėra esminiai. Svarbu suvokti, kad jie nėra moderni naujiena. Anksčiausias rašytinis šaltinis apie sukeltą abortą išlikęs dar iš senovės Egipto, datuojamas 1550 m. pr. Kr (Eberso papirusas). Netgi indų epe „Ramajanoje“ paminima, kad abortus atlikdavo chirurgai arba barzdaskučiai.

Visame pasaulyje moterys rasdavo ir ras būdų, kaip išsivaduoti nuo nepageidaujamo nėštumo: gers žolelių nuovirus, kais pirtyse, alins kūną fiziniu darbu arba patikės jį žiniuonių rankoms. Kodėl 2020 m. neva demokratinėje Europos valstybėje skelbiama raganų medžioklė – sunku suvokti. Tačiau kitaip to pavadinti neišeina, nes Lenkijoje abortus pripažinus prieštaraujančiais šalies Konstitucijai, kiekviena aborto galimybių ieškanti moteris būtų kriminalinė nusikaltėlė. Tiesa, yra ir nutylėta alternatyva – išvykti aborto darytis į užsienį, o grįžus apsimesti, kad nieko nebuvo.

Lenkijoje besitęsiant protestams ir prezidento A. Dudos nuomonei netikėtai išsiskyrus su radikaliosios dešinės lyderio J. Kaczynskio, telieka stebėti įvykius pas kaimynus besitikint, kad mūsų šalies naujai išrinktos lyderės politikės išsakys aiškią ir griežtą poziciją šiuo klausimu. Jau net smalsu.

Taip pat skaitykite



Populiariausi