Kiekvieną rudenį netrūksta žmonių, burbančių, kad dar Vėlinės nepraėjo, o prekybos centrai jau ruošiasi Kalėdoms. Kita vertus, gal niūrų lapkritį ir ne ką šviesesnį gruodį mums gali nušviesti kalėdinių lempučių girliandos ir taip praskaidrinti nuotaiką? LRT.lt pašnekovai pasidalijo nuomonėmis ir nušvietė tendencijas.
Neverta dėl eglučių pyktis!
Etnologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros profesorė dr. Laima Anglickienė pasakojo, kad iš tiesų seniau žmonės niekur neskubėdavo ir eglutę puošdavo gruodžio 24 d., per Kūčias. Tiesa, ir ši tradicija nėra itin sena: jeigu jūsų protėviai nebuvo nei kilmingi, nei turtingi, tikėtina, kad prieš šimtmetį jie apsieidavo be jokios eglutės.
„Tradicija per Kalėdas puošti eglę į Lietuvą, manoma, atėjo iš vokiškų kraštų. Pirmiausia ją perėmė turtingieji: dvaruose eglės puoštos jau 19 a. pabaigoje. Paprastų žmonių namuose jas imta puošti tik tarpukariu (1920–1940 m. – LRT.lt). Kai įvestas privalomas pradinis mokymas, jas pradėta puošti mokyklose – o tuomet šią tradiciją perėmė ir paprasti miesto bei kaimo žmonės. Panašu, kad ir tarpukariu dar ne visų žmonių namuose eglė būdavo“, – pasakojo L. Anglickienė.
Kaimo žmonės gruodžio 24 d. tiesiog nueidavo į mišką ir nusikirsdavo pasirinktą eglutę. Puošdavo ją tuo, ką aptikdavo po ranka: kankorėžiais, obuoliais, riešutais. Kiek vėliau šeimininkės ėmė kepti puošimui skirtus sausainius, iš miesto parsiveždavo saldainių, traukdavusių vaikus. Saldainiais egles mėgta puošti ir sovietmečiu: nemažai žmonių, vyresnių nei keturiasdešimties, dar atsimena, kaip vaikystėje tokį saldainį paslapčia išvyniodavo ir suvalgydavo, o popierėlį suvyniodavo taip, kad atrodytų, jog nieko nebuvo nutikę.
Tiesa, jau 19 a. pabaigoje būdavo ir amatininkų gamintų stiklinių eglučių žaisliukų, kuriais egles puošdavo turtingieji (dabar tuos žaisliukus labai vertina kolekcininkai), o paprastų žmonių namuose tokie žaisliukai paplito tik sovietmečiu.
Tad kada ir kodėl lietuviai eglutes namie pradėjo puošti ne per Kūčias, o anksčiau? „Šis laikas ankstėti pradėjo po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Tai susiję ne su pačia nepriklausomybe, o su masine populiariąja iki mūsų atėjusia Vakarų kultūra. Tai ir komerciniai dalykai – puikiai matome, kad parduotuvės Kalėdų (ir kitų švenčių) puošmenomis prekiauti pradeda labai iš anksto, taip pat ir su filmais – juose paprastai eglutės puošiamos ne Kalėdų išvakarėse, o anksčiau“, – pastebėjo profesorė.
Ką daryti tiems, kuriuos ir tie šventiniai papuošimai vilioja, ir norisi likti ištikimiems tradicijoms? Etnologė šiuo klausimu buvo liberali: „Tradicijos keičiasi, nieko čia nepadarysi. Sakyčiau, tai individualus pasirinkimas: kam patinka pajusti Kalėdas ir šventišką nuotaiką tamsiuoju metų laiku iš anksto, tegul puošiasi, o kas nori laikytis senųjų tradicijų, telaukia Kūčių. Gal kiti ir tikrą švenčių dvasią geriau pajunta, ne pasipuošę iš anksto, o tik per Kūčias. Nereikia savęs graužti ar pyktis su aplinkiniais dėl to, kada eglutė puošiama!“
Tiems, kuriems liūdna, kad nyksta senosios tradicijos, L. Anglickienė primintų, kad mes visi jas ne tik puoselėjame, bet ir kuriame. Štai Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, liepos 6-ąją, mes visi kartu giedame Lietuvos himną. Pirmą kartą tai padaryta tik 2009 m., minint Lietuvos vardo šimtmetį, o jau dabar daugelis liepos 6-osios be Lietuvos himno neįsivaizduoja – taigi tai graži nauja mūsų visų kartu sukurta tradicija.
Mantas Petruškevičius siūlo neskubėti
Floristas, dekoratorius Mantas Petruškevičius intensyviai dirba jau nuo lapkričio pradžios – jis Kalėdoms puošia įvairių įmonių pastatus ir interjerus. Tačiau jis anaiptol nemano, kad ir namuose eglutės papuošimu reikia pradėti rūpintis iš anksto.
„Mano įsitikinimu, eglutę verta papuošti Kalėdų išvakarėse, likus dienai, na, savaitei iki jų. Tuomet geriausiai pajusite tikrąją šventės dvasią su tikros eglutės kvapu“, – sakė M. Petruškevičius.
Jis nemėgsta plastikinių eglučių ir žmonėms namuose jų statytis nerekomenduoja. „Dekoruojant didelius pastatų fasadus ar interjerus kartais dirbtinės medžiagos pasirodo tinkamiausios, tačiau namie, mano įsitikinimu, daug geriau atrodys tradicinė natūrali eglė. Tiesa, pasistačius gruodžio pradžioje, ji prieš Kalėdas jau gali būtų nudžiūvusi – tai dar viena priežastis, dėl ko neverta niekur skubėti“, – sakė M. Petruškevičius.
Jis neretai sulaukia ir klausimo, kokios yra eglučių puošimo tendencijos, kokius žaisliukus – plastikinius ar stiklinius, ir kokias jų spalvas pasirinkti. „Tendencijų siūlau nesureikšminti. Žaisliukų rinkimasis skirtingose prekybos vietose ir derinimas iki smulkmenų man atrodo perdėtas laiko gaišimas. Namuose daugiau dėmesio reikėtų skirti ne dekoracijoms, o mielai artimųjų kompanijai ir skaniam maistui“, – sakė M. Petruškevičius.
Pasak jo, namie gali gerai atrodyti ir natūrali eglutė be ypatingų dekoracijų, vos su penkiais žaisliukais ir vienu kaspinėliu – kartais tai dar geriau, nei nuo papuošimų linkstanti eglė. Amerikiečiai mėgsta jas viskuo nukrauti, o štai europiečiai kuklesni, skandinavai apskritai linkę pasistatyti eglę vos su keliais žaisliukais. Lietuviams kol kas visgi artimesnis amerikiečių požiūris.
„Šiais laikais mėgstama eglutę puošti ir 1990-ųjų stiliumi, kai ant jos sukabinama keliasdešimt močiutės laikų žaislų – tokie papuošimai turi savito šarmo. Bet jei senų žaisliukų kolekcijos neturite, tai su naujovėmis patarčiau nepersistengti“, – sakė M. Petruškevičius.
Gyrė kitų egles, o savo apleido
Ką apie tinkamiausią puošimo laiką mano eglučių kritiku pramintas turinio kūrėjas Justas Pečeliūnas? Jis sakė: „Aš, kaip kritikas, turėčiau sakyti, kad tai daroma labai per anksti, eglė turi būti puošiama per Kūčias. Man, kaip Justui, atrodo, kad kada kas nori, tada tas ir puošia savo namus – eglė suteikia šventiškumo, tad, jeigu žmonėms Kalėdų metas patinka, tad kodėl gi nepasipuošus anksčiau.“
Jo sekėjai socialiniuose tinkluose dažnai nustemba, kad dar tik lapkritis įpusėjęs, o jis jau grįžta su eglučių apžvalgomis. Tačiau jam pačiam taip tik patogiau – pradėjus miestų egles lankyti dar lapkritį, gruodį nereikia taip skubėti jų visų apžiūrėti.
Kada eglutę puošia pats Justas? „Buvau pamėgęs tą daryti iš anksto, bet kaip bus šiemet, dar nežinau: pernai savo eglutę papuošiau anksti, bet ją apleidau – Kalėdų ji sulaukė būdama jau nelabai graži. Taip jau būna, kai kitų egles giri, o savąją užmiršti palaistyti“, – nusišypsojo J. Pečeliūnas.
Po pernykščių įvykių jis susimąstė ir apie dirbtinę eglę, bet visgi labiau norėtų tikros, turinčios šventišką kvapą ir įnešančios daugiau šventinės atmosferos. Tačiau ir šiuo atveju jis mano, kad tas pasirinkimas – kiekvieno skonio reikalas.
Dauguma renkasi gruodžio vidurį
Miroslavas Kolenda, gyvas eglutes į namus pristatančios įmonės vadovas, pasakojo, kad susidomėjimas Kalėdų eglutėms ir užsakymai prasideda jau lapkritį, ypač nuo antrosios jo savaitės. Tiesa, eglučių pristatymo lapkritį paprastai pageidauja įmonės – kavinės, sodybos, biurai ir kt. Nemažai privačių žmonių linkę eglutę užsisakyti iš anksto, kad būtų ramu, bet pristatymo datą pasirenka gruodžio mėnesiui.
„Ypač daug eglučių pristatome likus porai savaičių iki Kalėdų – pats darbymetis mums būna apie gruodžio 10–15 d. Vienas kitas užsakymas lieka ir gruodžio 23–24 d., tačiau jų būna mažai. Tai nebūtinai reiškia, kad tomis dienomis dauguma gyventojų eglutes jau būna papuošę – tuomet prekybos centruose ir aikštelėse prie jų eglutėms būna taikomos didelės nuolaidos, taigi iš anksto tuo nepasirūpinę žmonės jas perka ten“, – sakė M. Kolenda.
