Samanta Marcinkevičienė (39 m.) LRT.lt pasakojo, kad kai eilinį rytą jos namuose trys vyresnieji vaikai skuba į mokyklą, ji su vyru ruošiasi į darbus ir rengia mažuosius dvynukus į darželį, o aplink dar zuja trys jų augintiniai šunys, šurmulio ir chaoso aplink būna tiek, kiek ir filme „Vienas namuose“. Tačiau šeima kol kas su viskuo susitvarko sėkmingai, o Samanta dar ir randa laiko studijuoti bei siekti naujų karjeros aukštumų.
Kaune Samanta gyvena nuo 2020 m., iki tol ji keliolika metų praleido užsienyje – Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir kitur. Po karantino su dviem dukromis grįžusi į Lietuvą energinga moteris nusprendė, kad bastytis po pasaulį jau gana, nes gimtinėje gyventi tikrai gera. Be to, jos dukros tuomet artėjo prie paauglystės, tad joms vertėjo likti vienoje vietoje ir rimčiau koncentruotis į mokslus, užuot vis kaitaliojus mokyklas.
Tai buvo vos prieš penkerius metus, ir tada Samanta su dukrelėmis buvo trise – su jų tėčiu britu jos keliai buvo prieš kurį laiką išsiskyrę.
Bet labai greitai moters šeima padidėjo iki septynių asmenų: ji susirado gyvenimo draugą, kuris turėjo savo paauglį sūnų, kuris visą laiką gyvena kartu su tėčiu. Dabar Samantos dukrelėms 14 ir 16 m., o vyro sūnui – 15 m., tad išeina, kad namuose trys paaugliai pametinukai, kartais susiginčijantys dėl naudojimosi kompiuteriu ir kitų dalykų.
Na, o netrukus pašnekovė su naujuoju vyru susilaukė dvynukų sūnų Danieliaus ir Augusto, kuriems balandį suėjo dveji metukai.
Moteris neslepia, kad bendrų vaikų susilaukti jiedu bent kurį laiką neplanavo, tad tai buvo staigmena, ir dar dviguba. Visgi abu tuo labai apsidžiaugė.
„Tiesa, nėštumas buvo sudėtingas, gal pusę jo laiko praleidau ligoninėje. Berniukai gimė 34-ą nėštumo savaitę, tad kurį laiką dar reikėjo medikų priežiūros. O ir dabar rūpesčių netrūksta – jie labai aktyvūs ir energingi, tikras uraganas, vis lipa sienomis. Seniau stebėdavausi, kai kiti tėvai sakydavo, kad nesusitvarko su savo vaikais – tada dar nežinojau, kad būna tokių išdykusių vaikų“, – nusišypsojo Samanta.
Nepaisant to, kad namie veiklos netrūksta – būna dienų, kai skalbimo mašiną ji jungia penkis kartus per dieną – moteris buitimi anaiptol neapsiriboja – ji ir mokosi, ir dirba.
Naujas karjeros etapas – priartėjus prie 40-ies
Grįžusi į Lietuvą Samanta dar dirbo tarptautinėje įmonėje renginių organizavimo srityje, buvo konferencijų prodiusere. „Tačiau situacija pasikeitė per kovidą – kurį laiką renginių visai nebuvo, o ir paskui ne viskas grįžo į vėžes. Visgi galutinai suvokiau, kad reikia iš šios srities pasitraukti, nėštumo metu organizuojant renginius vis tekdavo skristi tai vienur, tai kitur, bet supratau, kad turėdama penkis vaikus taip nebepriskraidysiu, tad tiesiog baigiau seniau pradėtus projektus ir pasitraukiau“, – pasakojo pašnekovė.
Tuo metu ji jau studijavo psichologiją viename Anglijos koledže. „Psichologiją studijuoti pradėjau dėl savęs – maniau, šios srities žinios visuomet gali praversti ir gyvenime, ir darbe, bendraujant su žmonėmis. Tuo besidomėdama suvokiau, kad naują karjeros etapą galima pradėti ir vėliau, nepaisant to, kad man netrukus sueis keturiasdešimt – tad vieną dieną pasiryžau pasukti visai kita linkme“, – sakė Samanta, jau baigusi išlyginamąsias psichologijos bakalauro studijas ir dabar siekianti magistro laipsnio.
Jos studijų kryptis – kognityvinė elgesio terapija ir hipnoterapija, ir dabar jas moteris jau taiko konsultuodama savo klientes.
Atsikratė 25 kg
Kaunietė nusprendė pasirinkti siaurą konsultavimo sritį – emocinį valgymą, o svorį mesti padeda ne per dietas ar mitybos planus, o per pasąmoninius pokyčius.
Moteris pati seniau nuolat susidurdavo su emocinio valgymo problema. Ji daug sportavo – praktikavo ekstremalų bėgimą su kliūtimis (angl. Obstacle Course Racing, arba OCR), bet ir tuomet jos svoris nebuvo toks, kokio norėjosi. Na, o ėmus lauktis dvynukų ir sportą atidėjus į šoną svoris dar padidėjo.
„Susilaukus berniukų buvo toks savotiškas etapas, kai labai norėjosi, kad jie kuo greičiau priaugtų nors šiek tiek gramų, nes gimė sverdami tik po 2 kg, o man pačiai norėjosi numesti nors vieną kitą kilogramą. Tikslų pasiekėme mes visi – berniukai pasivijo laiku gimusius bendraamžius, o man pavyko atsikratyti 25 kg“, – pasidžiaugė moteris.
Ji patikino, kad nuovargis bei nemiga auginant aktyvius dvynukus dažnai viliojo emocijas malšinti maistu, bet ji pasirinko eiti kitu keliu. Ir svoris tarsi susitvarkė pats – kai susitvarkė galva ir ji įsisąmonino, kad gardūs užkandžiai atsigauti po nemiegotos nakties niekaip nepadės.
Emocijas išjaučiame su šaukštu rankoje
Ji pabrėžė, kad dauguma dabar jos konsultuojamų klienčių puikiai išmano sveikos mitybos taisykles ir yra išbandžiusios įvairias dietas bei mitybos planus, daugelis jų išlaikytų teorinį dietologijos egzaminą – o štai praktikoje sekasi gerokai sunkiau.
Daugeliui būdinga tai, kad, dieną prasimaitinusios pagal ribojančias rekomendacijas, vakare neatsilaiko ir keliauja prie šaldytuvo. Paskui prie jo eina dar ir dar kartą – ir ne dėl to, kad būtų alkanos, o norėdamos išlieti susikaupusias emocijas.
„Dažnai mes emocijas išjaučiame su šaukštu rankoje, atrodo, kad buvo sunki diena, o ta spurgytė ar pyragėlis bent šiek tiek padės... Visi žinome, kad reiktų mažiau valgyti ir daugiau judėti, bet metant svorį emocijos dažnai laimi prieš logiką. Ir aš valgydavau dėl emocijų, dar teisindavausi sau, kad ir mano giminėje yra stambių žmonių, vadinasi, tokie genai. Ir dabar, kai namie ypač daug veiklos, visi tie penki skalbimai per dieną, labai lengva būtų save pamesti ir nuvargus tiesiog eiti pavalgyti, net gerai nesuvokiant, kad tą darai – bet man pavyksta išlikti sąmoningai“, – sakė Samanta.
Bet ką ji daro ir ką pataria klientėms, jei vakare taip norisi kažko skanaus? „Su klientėmis pirmiausia aiškinamės, kaip viskas vyksta, kokie jų valgymo įpročiai, įsitikinimai, ir tada sutariame, ką daryti. Vėliau jau taikau kognityvinę ir elgesio terapiją bei hipnoterapiją – noriu pabrėžti, kad hipnoterapija nėra kažkokia ezoterika, tai psichoterapijos atmaina, kuri padeda įveikti kai kurias problemas (tikrai ne visas), kuriose nepadeda logika. Prireikia kelių seansų, ir paprastai tampa lengviau nepasiduoti toms užplūstančioms emocijoms, išsivaduoji nuo nuolatinio kaltės jausmo dėl persivalgymo ir kitų maisto sukeltų vidinių dramų“, – aiškino ji.
Teko susitaikyti, kad tvarkos namie nebus
Paklausta, kaip visgi pavyksta viską aprėpti, Samanta atsakė, kad labai svarbu tarp visų reikalų nepamesti savęs ir savo poreikių: „Būtent tada, kai gyvenime lieka nulis laiko sau, yra svarbiausia jo sau rasti.“
Tiesa, jai niekada netrūko energijos, vis norėdavosi nesėdėti vietoje, nebijojo rizikuoti. Panašias savybes ji ugdo ir vaikams, mano, kad ypač daug lemia tėvų rodomas pavyzdys.
„Būdavo, kai su dukromis daug keliaudavome, joms tekdavo eiti vis į naują darželį ar mokyklą, kai kur būdavo kalbama joms nesuprantama kalba – bet aš joms savo pavyzdžiu rodžiau, kad permainos nėra baisios, tai yra įdomu – ir mergaitės adaptuodavosi, taip pat ir kalbos pramokdavo. Be to, jas vežiodavausi į sporto varžybas ir namuose jos būdavo įpratusios matyti sportuojančią mamą – įskiepijau tokį požiūrį ir dabar jas sunku atitraukti nuo treniruočių, jos sporto srityje jau daug pasiekusios. Ir dvynukus planuoju nuo rudens leisti į sportinius būrelius. Tai tikrai padeda vaikams tobulėti ir atitraukia juos nuo kompiuterių ir telefonų!“ – pasakojo daugiavaikė mama.
Ji pasidžiaugė, kad jaunesnioji dukra yra „Žalgirio“ šokėja, vyresnėlė ką tik laimėjo aukso ir sidabro medalius Lietuvos tekvondo čempionate ir abi taip pat yra irkluotojos, nuolatos užimančios prizines vietas.
Dabar, kai dukros jau paauglės, auginant padaužas dvynukus jai labai padeda ir suvokimas, kad vaikai greitai užauga – o visi tie rūpesčiai, kurie kamuoja mažylių tėvus, greitai baigiasi – tad verčiau ne bambėti, o pasidžiaugti tuo, ką šiuo metu turi.
„Be to, augindama mažuosius turėjau pakeisti savo standartus. Nors iki šiol nebuvau pedantiška, bet mėgau tvarką, o dabar teko susitaikyti su mintimi, kad jos kurį laiką namie nebus – žaislai, o gal ir maistas, voliosis ant grindų. Na, bet tai praeis“, – konstatavo veikli daugiavaikė mama.
