Vilniaus knygų mugėje psichologė Lina Vėželienė-Dirmotė pristatė net dvi savo knygas – „Laiškai prie kavos“ ir „Gyvenimas be streso“. Pasidalijusi įžvalgomis apie knygų rašymą, ji sulaukė ir kelių klausytojų klausimų, o šie buvo susiję su stresu – ir apskritai gyvenime, ir konkrečiai šiais nerimą daugeliui keliančiais laikais. LRT.lt pateikia psichologės pastebėjimus šiais klausimais.
Buvimas gamtoje, grįžimas į savo kūną
L. Vėželienės-Dirmotės pristatyta knyga apie gyvenimą be streso turi ir paantraštę: „105 receptai, kaip nuraminti protą, kūną, jausmus, atgauti jėgas ir pakeisti požiūrį.“ Viena knygų mugės lankytoja jos paprašė, kad iš tų 105 receptų ji visgi išskirtų, jos nuomone, pačius veiksmingiausius ar labiausiai pasiteisinusius metodus.
„Pirmas receptas – būti gamtoje, turėti santykį su ja, ją stebėti, klausytis jos garsų, ją uosti, lytėti – tai antistresorius numeris vienas. Kitas dalykas, kuris man atrodo svarbus, – visuomet grįžti į savo kūną ir jame būti. Su tuo susijusi ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktika. Net kai žmogus išgyvena stiprų stresą, veiksminga yra savo kūną paplekšnoti, apsičiupinėti, pajusti, kur sėdi, kad remiesi pėdomis į žemę, galima ir pasijudinti – tiesiog tą darydamas tu grįžti į savo kūną, grįžti į „čia ir dabar“, nenuskrendi kartu su savo baimėmis ir nerimu“, – pasakojo L. Vėželienė-Dirmotė.
Kai pajunti save čia ir dabar, tarsi suvoki, kad realios grėsmės dabar tau nėra – sėdi ant patogios kėdės, tau šilta, šalia artimi žmonės...
Požiūrio keitimas
Trečias nusiraminimo būdas, kurį rekomendavo psichologė, – keisti požiūrį. Tai nėra paprasta, bet efektyvu ir turi ilgalaikį efektą. Galima tiesiog savęs paklausti, ar tikrai adekvačiai vertini situaciją, ar išties tavo gyvenime vyksta tokia drama? Tuo suabejojęs jau pradedi ieškoti pavyzdžių iš savo draugų, pažįstamų, o gal knygų veikėjų gyvenimų, galvoji, kaip jie sprendžia tokius klausimus, galbūt ir sulauki įkvėpimo.
„Pašokęs ar pasivaikščiojęs lauke jausi mažiau streso, bet jeigu toliau galvosi, kad visi žmonės nusiteikę prieš tave, aplinkui tik vagys ir apgavikai, niekuo negali pasitikėti, parėjus iš lauko namo vėl gresia pajusti nerimą, tad verčiau jau permąstyti, ar tikrai viskas yra taip blogai, kaip tau šiuo metu atrodo. Ir aš pati, kai mano mąstyme įsisuka viesulas ir atrodo, kad jau dangus griūna, įpratau savęs paklausti: ar tikrai? Jeigu nerandu atsakymo, paskambinusi draugei paklausiu, ar tikrai – kartais praverčia nuomonė iš šalies“, – sakė L. Vėželienė-Dirmotė.
Naujienų srautą verčiau riboti
Viena knygų mugės dalyvė psichologės paklausė, kaip apskritai gyventi tokiais sudėtingais laikais, kai žmonės labai nerimauja dėl įtemptos geopolitinės situacijos pasaulyje ir net atėję rinktis knygų klausia, kaip gyventi toliau.
Psichologė pastebėjo: „Tiesiog privalome toliau gyventi savo gyvenimą – tai privaloma, nepaisant to, kas vyksta aplinkui. Tu neturi teisės pulti į paniką, apleisti savo pareigų, mesti darbų ir drebėti susigūžęs kampe, kai turi atsakomybių šeimai, vaikams ir artimiesiems. Reiktų ir skirti dėmesio savo psichologinei gerovei – dozuoti neigiamos informacijos suvartojimą.“
Galima nusiteikti, kad per dieną skiriate pusvalandį naujienoms skaityti ir žiūrėti, o ir po to, jeigu susinervinote, vertėtų pasinaudoti minėtaisiais streso malšinimo receptais, kad atkurtumėte pusiausvyrą.
„Domėjimasis gali ir kiek nuraminti, jis padeda orientuotis situacijoje, bet jeigu tik domiesi, išgyveni baimę ir nieko nedarai, kad atkurtumei savo vidinį balansą, geriau visai naujienų neklausyti“, – konstatavo psichologė.
