Kultūra

2018.10.09 16:30

Filmo „Tarp pilkų debesų“ kūrėjai: pasakojame istoriją, kurios pasaulis nežino

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2018.10.09 16:30

FilmasTarp pilkų debesų“ yra geresnis nei knyga, sako  lietuvių kilmės amerikiečių rašytoja Rūta Šepetys pristatydama to paties pavadinimo savo romano ekranizaciją. Tai, kūrėjų teigimu, didžiausias ir brangiausias filmas nepriklausomos Lietuvos kino istorijoje.    

Filmas „Tarp pilkų debesų“ sukurtas to paties pavadinimo lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romano motyvais. Knygos pagrindu tapo Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės, kuri trylikos metų buvo ištremta į Sibirą, istorija. „Tarp pilkų debesų“ – „The New York Times“ bestseleris, išleistas daugiau nei 50 šalių, visame pasaulyje, jo parduota per milijoną kopijų.

Pagrindinė juostos „Tarp pilkų debesų“ herojė – penkiolikmetė Lina Vilkaitė (akt. Bel Powley), svajojanti studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu. Tačiau 1941 m. birželio 14-osios naktį visas svajones sugriauna stiprūs sovietų kariškių smūgiai į duris. Lina kartu su jaunesniu broliu ir mama įgrūdami į gyvulinį traukinio vagoną bei ištremiami į Sibirą, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių. Paauglės Linos piešiniai tampa dienoraščiu, kuriame nemeluojama: juose – ir nepakeliamos gyvenimo sąlygos Sibire, ir žmonių gerumas, ir negęstanti viltis išgyventi, žiaurus likimas ir žmogiškoji stiprybė. 

„Tarp pilkų debesų“ – didžiausias ir brangiausias filmas nepriklausomos Lietuvos kino istorijoje. Jo kūrimas užtruko penkerius metus, masinėse scenose filmavosi beveik 700 žmonių, o visiems aktoriams sukurta daugiau nei 1000 kostiumų. Anot kūrėjų, filmo biudžetas – 4,5 mln. eurų. 

„Rizikinga taip sakyti, bet manau, kad filmas bus geresnis nei knyga“, – prieš kiek daugiau nei porą metų, kai juosta buvo dar tik filmuojama, kalbėjo R. Šepetys. Ir dabar, kai filmas jau sumontuotas, R. Šepetys šių savo žodžių neišsižada. Anot jos, filme pavyko geriau atskleisti ir veikėjų charakterius, ir pačią istoriją: „Mano tikslas buvo papasakoti svarbią Lietuvos istorijos dalį ir norėjau tai padaryti autentiškai. Tai, ko man nepavyko padaryti knygoje, padarė Benas Yorkas Jones‘as, mano knygą pavertęs kino scenarijumi.“

Autorė pasakoja, kad ir žmonės, ir pati istorija niekada nebus tik balta ar tik juoda – visada reikia pamatyti daugybę pilkų atspalvių. „Kai kalbėjausi su išgyvenusiais tremtį žmonėmis, girdėjau ne vieną istoriją apie žmogiškumą žiaurume. Todėl atsirado veikėjas NKVD karininkas Kreckis. Jo likimas knygoje miglotas, kiekvienam paliekama sava interpretacija. O kai pamačiau filmo scenarijų, supratau, kad mano mintį filmo kūrėjai suprato“, - sako R. Šepetys.

Rašytoja dėkoja Lietuvai ir lietuviams, kad jie taip gražiai priėmė ir parėmė jos parašytą istoriją, kuri, kaip pati sako, jai nepriklauso. R. Šepetys teigimu, jai buvo itin svarbu, kad juosta apie Lietuvos istoriją būtų filmuojama Lietuvoje, todėl dauguma scenų buvo filmuojama Vilniuje, Kaune, pajūryje.

„Filmas buvo filmuojamas prieš porą metų, o  iš viso prie filmo dirbome daugiau nei penkerius metus. Taigi milžiniška tarptautinė komanda iš viso pasaulio padarė labai daug, kad filmas pasiektų kino ekranus. Net ir tie žmonės, kurių ekrane nesimato nuveikė didelius darbus“, - pagyrimų komandai negaili prodiuseris Ž. Naujokas.

Knygos, kurios motyvais sukurtas filmas, autorė R. Šepetys ir filmo režisierius M. Markevičius turi lietuviškų šaknų. Filmo prodiuseris – Ž. Naujokas, kuris prodiusavo lankomiausią nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kurtą filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Filmo operatorius – tarptautiniais apdovanojimais įvertintas Ramūnas Greičius. Prie filmo kūrimo prisidėjo ir du „Oskarui“ nominuoti užsienio kūrėjai: montažo režisierė Veronika Jenet bei kompozitorius Volkeris Bertelmannas–Hauschka.

Pagrindinį vaidmenį juostoje atlieka britų aktorė Bel Powley, išgarsėjusi vaidmenimis filmuose „Paauglės dienoraštis“, „Mergina su principais. Kerė Pilbė“ ir kt. Filme taip pat vaidina žinomi Lietuvos aktoriai Gabija Jaraminaitė, Aistė Diržiūtė, Darius Meškauskas, Ramūnas Cicėnas ir kiti.

Vieną pagrindinių vaidmenų atlikusi aktorė Lisa Loven Kongsli sako, kad metus gyveno su šia istorija, ir, nors didžiuojasi, kad galėjo suvaidinti tokią moterį, prisiminti, kaip buvo filmuojamos kai kurios scenos, jai iki šiol sunku, užplūsta daugybė emocijų. „Man tai labai reikšmingas vaidmuo, ir visada bus“, – sako aktorė.  

 „Tarp pilkų debesų“ – JAV kino ekranuose

Daugiau nei penkerius metus kurtas filmas „Tarp pilkų debesų“ rugsėjo pabaigoje buvo parodytas Los Andželo kino festivalyje, o kitų metų sausį pasirodys 10 didžiausių Amerikos miestų kino teatruose. Tai – pirmasis kartas Lietuvos istorijoje, kai lietuviškas filmas tokiu mastu pristatomas Amerikos kino žiūrovams.

Los Andžele gimęs ir augęs lietuvių kilmės režisierius M. Markevičius pasakoja, kad šiuo filmu norėta papasakoti Baltijos šalių istoriją: „Nuo pat pirmos „Tarp pilkų debesų“ kūrimo dienos mūsų tikslas buvo rodyti šį filmą tarptautinei auditorijai ir pasakoti apie Lietuvos bei Baltijos šalių istoriją pasauliui. Mokyklose už Atlanto šių šalių istorijos nemoko, tad ją žino ne visi. Norėjosi, kad ši juosta būtų tarptautinė ir užsieniečiai tai pamatytų ir apie tai sužinotų.“ Jam antrina ir filmo prodiuseris Ž. Naujokas, teigiantis, kad tai – didelis įvertinimas lietuviškam kinui ir žingsnis į priekį.

Patys pirmieji Lietuvoje filmą išvydo tie, kuriems ši istorija pažįstama ir artimiausia, – tai tremtį patyrę žmonės. Premjeroje apsilankė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.