„Swedbank“ Finansų instituto atliktas pragyvenimo išlaidų Baltijos šalių sostinėse tyrimas atskleidė, kad Rygoje gyvenančioms šeimoms lieka mažiausiai pinigų padengus maisto, būsto ir transporto išlaidas.
Per pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis išaugo visose trijose Baltijos šalių sostinėse. Tačiau disponuojamos pajamos priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio, bet ir nuo skirtingos mokesčių politikos bei valstybės paramos šeimoms, aiškina „Swedbank“. Palyginti su 2024 metų tyrimu, sparčiausias pajamų po mokesčių augimas užfiksuotas Taline – 22 proc., po to seka Ryga – 21 proc. ir Vilnius – 16 proc.
Pašalpos už vaikus taip pat yra svarbus šeimų pajamų šaltinis, ir jos labai skiriasi skirtingose Baltijos šalyse. Latvijoje šeimos gauna 100 eurų per mėnesį už du vaikus, palyginti su 160 eurų Estijoje ir 259 eurais Lietuvoje. Be to, tik Lietuva pastaraisiais metais padidino šią išmoką.
Keturių asmenų šeima, kurią sudaro du tėvai, uždirbantys vidutinį atlyginimą Baltijos šalių sostinėse, ir du vaikai, turi bendrą disponuojamą pajamų sumą, siekiančią 3190 eurų per mėnesį Rygoje, 3418 eurų Vilniuje ir 4154 eurus Taline. Tai reiškia, kad šeimos disponuojamos pajamos Taline yra beveik trečdaliu didesnės nei Rygoje, teigia „Swedbank“.
„Swedbank“ finansų instituto ekspertė Evija Kropa pažymėjo, kad grynosios pajamos Baltijos šalių sostinėse vis dar labai skiriasi. Dėl darbo mokesčio pokyčių pastaraisiais metais pajamos Rygoje priartėjo prie Vilniuje gaunamų pajamų, tačiau Taline jos vis dar yra žymiai didesnės – šeimos disponuojamos pajamos yra apie 1000 eurų didesnės nei Rygoje.
Tuo pačiu metu, norint visapusiškai įvertinti namų ūkių gerovę, pajamas reikia analizuoti kartu su išlaidomis, pabrėžia „Swedbank“. Todėl analizėje nagrinėjamos trys svarbiausios išlaidų kategorijos – maistas, būstas ir transportas, kurios lemia, kiek pinigų šeimoms lieka kitoms reikmėms.
Palyginus minimalaus maisto krepšelio kainą, mažiausios išlaidos yra Vilniuje – 577 eurai per mėnesį, o didžiausios – Taline – 945 eurai. Rygoje tas pats maisto krepšelis kainuoja 638 eurus.
Pasak E. Kropos, dalį Talino šeimų pajamų pertekliaus „suvalgo“ brangesnis maisto krepšelis. Palyginti su Ryga, Taline šeimos už identišką krepšelį išleidžia apie 300 eurų daugiau. Tačiau tai tik iš dalies sumažina bendrą pranašumą, turint omenyje, kad Talino šeimų disponuojamosios pajamos yra apie 1000 eurų didesnės.
„Swedbank“ atkreipia dėmesį į tai, kad būstas taip pat yra reikšminga išlaidų kategorija. Darant prielaidą, kad šeima gyvena nuosavame bute nerenovuotame sovietmečio daugiabučiame name, didžiausios būsto išlaidos yra Rygoje – vidutiniškai 306 eurai per mėnesį. Taline jos sudaro 282 eurus, o Vilniuje – 243 eurus.
Rygoje didesnės išlaidos susidaro dėl bendrųjų priežiūros išlaidų, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo išlaidų bei nekilnojamojo turto mokesčio, kurio Taline ir Vilniuje netaikoma. Tuo metu Rygoje yra mažiausias šildymo tarifas, kuris nuo 2024 metų kainų tyrimo netgi šiek tiek sumažėjo. Taline jis išliko toks pat, o Vilniuje padidėjo 28 procentais.
Darant prielaidą, kad keturių asmenų šeima kasdien keliauja tik viešuoju transportu, didžiausios išlaidos tenka Vilniaus šeimoms – 84 eurai. Rygoje išlaidos sudaro 60 eurų, o Taline visų amžiaus grupių žmonės viešuoju transportu gali keliauti nemokamai.
Vertinant tris pagrindines išlaidų kategorijas šeimai, gyvenančiai vienoje iš trijų Baltijos šalių sostinių, didžiausias bendras išlaidas patiria Taline gyvenančios šeimos. Maistas, būstas ir transportas keturių asmenų šeimai Taline kainuoja 1228 eurus per mėnesį, po to eina Ryga – 1005 eurai ir Vilnius – 904 eurai per mėnesį.
Nors gali atrodyti, kad Rygoje gyvenančios šeimos nemoka didžiausių viešojo transporto ir maisto sąskaitų tarp Baltijos šalių sostinių, pajamų skirtumas reiškia, kad padengus šias tris pagrindines išlaidų kategorijas, Rygos šeimoms lieka mažiausiai pinigų kitoms reikmėms – 2185 eurai. Vilniuje ši suma yra 329 eurais didesnė, Taline – 741 euru didesnė, konstatuoja „Swedbank“.
