Praėjusių metų pabaigoje Vokietijoje atliktas Lietuvos žinomumo tyrimas parodė, kad daugumos vokiečių žinios apie Lietuvą apsiriboja tik paviršutiniškais faktais. Kaip keisti vokiečių požiūrį į Lietuvą ir kur dėti svarbiausius akcentus?
LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ apie tai diskutavo Vyriausybės Komunikacijos departamento vyriausioji patarėja Eglė Kudzmanienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, „Synthesis Consulting Group“ vadovas Gediminas Užkuraitis ir meno kuratorė Justė Kostikovaitė.
– Egle, kokia buvo atlikto tyrimo imtis?
E. Kudzmanienė: Tyrime dalyvavo 1 808 respondentai. Nutarėme išskirti Vakarų ir Rytų Vokietiją bei atskirai patyrinėti Berlyną. Tikėjomės, kad galbūt Vokietijos gyventojų nuomonės pagal regionus išsiskirs, tačiau rezultatai parodė, kad nuomonė apie Lietuvą yra gana vienalytė. Tyrimas yra tikrai reprezentatyvus. Tyrėme Lietuvos žinomumą, įvaizdį ir reputaciją per šešias įvaizdžio dimensijas.
– Kokios yra šešios tyrimo dimensijos?
E. Kudzmanienė: Tai žmonių dimensija, paveldo dimensija, valdymas, eksportas, turizmas ir kultūra.
– Ar yra išsiskirianti dimensija, pagal kurią vokiečiai mus žino geriausiai?
E. Kudzmanienė: Vokiečiai geriausiai mus žino per turizmo dimensiją, tačiau neturėtume džiūgauti. Didžiausia problema yra ne pats žinomumas (96 procentai vokiečių atsakė, kad žino Lietuvos vardą). Problema yra Lietuvos žinomumo gylis. Per dažnai atsakoma į klausimą tiesiog „nežinau“. 25 procentai vokiečių apie Lietuvą žino šiek tiek daugiau nei tik pavadinimą, 4 procentai yra lankęsi Lietuvoje, o 52 procentai norėtų apsilankyti.
– Tyrime buvo klausimas apie Vokietijos brigados buvimą Lietuvoje. Kaip vokiečiai tai vertina?
E. Kudzmanienė: Iš tiesų vokiečiai labai teigiamai vertina Vokietijos brigados buvimą Lietuvoje. Jie pritaria tam ir supranta savo, kaip NATO šalies, misiją.
– Dalia, kiek jus nustebino tyrimo rezultatai?
D. Henke: Noriu pasidžiaugti, kad buvo atliktas toks tyrimas. Jau 34 metus gyvenu Vokietijoje, Hamburge, ir rezultatai mane džiugina. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo vokiečiai dar siejo mus su sovietmečiu. Lietuvai įstojus į NATO, Europos Sąjungą ir kitas organizacijas, ji tapo savarankiška valstybe, kurią norisi aplankyti. Brigados atėjimas yra trečias etapas. Vokiečiai perkėlė savo kariuomenę į svetimą valstybę. Džiugina, kad esame laikomi nepriklausoma, stipria valstybe. Pokytis per 34 metus yra didžiulis.
– Ar pritariate, kad aplink mus yra komunikacinis vakuumas?
D. Henke: Labai trūksta nuoseklaus ir aiškaus valstybės naratyvo. Puikus pavyzdys – Estija. Visi žino ją per skaitmenizacijos prizmę, o mums trūksta tolesnio pasakojimo. Turime sudaryti sąlygas neoficialiems Lietuvos ambasadoriams, bendruomenės nariams tęsti mūsų misiją.
– Kuo mes galime užpildyti komunikacinį vakuumą Vokietijoje ir nuo ko turėtume pradėti?
G. Užkuraitis: Viskas yra labai paprasta. Mes turime pasakojimą, bet jo nepasakojame. Įvaizdį užsienyje kuria veiksmai, per veiksmus paveikiami žmonės ir jie plečia įvaizdį. Mes neturime resursų surengti komunikacijos kampaniją, kuri pasiektų visą šalį. Bet mes galime pasiekti sprendimų priėmėjus, kurie galėtų mūsų žinutę sustiprinti. Pas mus atvyksta politikai, kurie, grįžę į savo šalį, pasakoja apie mus. Taip ir plečiamas įvaizdis. Mums reikia atsivežti kuo daugiau žmonių, turinčių savo kanalus.
– Juste, ką gali padaryti kultūra? Ar mes galime kažką pakeisti, įžengdami į zoną, kurioje tik 86 procentai žino, kas mes ir kur mes esame?
J. Kostikovaitė: Man atrodo, kad nulinis žinomumas yra savotiškas pliusas, nes senoji reprezentacinė logika, kuri remiasi vienu reprezentaciniu naratyvu, šiuolaikinėje kultūroje neveikia arba yra pasenusi. Mes galime įeiti į kultūros lauką su keliais naratyvais, atskirti juos nuo bendrų, reprezentacinių.
Mene ir kultūroje daugianaratyviškumas ir atvirumas veda į nesustabarėjusį bendradarbiavimą. Galime pakviesti į Lietuvą profesionalus, tyrėjus, menininkus ir per ilgalaikį bendradarbiavimą plėsti žinomumą. Turime būti pasiruošę nepasakoti vieno teisingo pasakojimo.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Pakeliui su klasika“ įraše.
