Elektrėnų savivaldybėje, Gilūšio kaime, jau daugiau nei 12 metų gyvena Inesa ir Žilvinas Šalkauskai. Abu jie užaugo Vilniuje, tačiau jų gyvenime atsiradus šuniui, viskas pamažu pasikeitė – Šalkauskams norėjosi būti arčiau gamtos, tad jie pasirinko nuolatinį gyvenimą kaime. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyventi kaime gera“ pora pasakoja apie gyvenimą gamtos apsuptyje, kuriame vietos atsirado ir šunų viešbučiui.
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
Iš pradžių į užmiesčio sodybą šeima atvykdavo tik pailsėti savaitgaliais ar praleisti karštų vasaros dienų. Šeimoje atsiradus dar vienam nariui, Šalkauskai pasirinko nuolatinį gyvenimą kaime.
„Mums nesinorėjo gulėti ant sofos, norėjosi judėjimo, gamtos, juolab šeimoje atsirado šuo. Turi nuolat judėti, vaikščioti, negali sirgti, nes reikia jį vedžioti į lauką.
Dabar Vilniuje apsilankome kartą per savaitę ir kaskart nesuprantame, kaip anksčiau galėjome valandų valandas stovėti kamščiuose“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje sako I. Šalkauskienė.
Inesa juokauja, jog anksčiau save vadino baltaranke iš prigimties, tačiau šiandien ji su džiaugsmu ravi sodo gėlynus, su malonumu prižiūri vyro sukonstruotą šiltnamį ir kvepiantį rožyną. Tuo tarpu Žilvinas nenustoja meistrauti.
„Kai tik nusipirkome sodybą, viskas buvo apleista, artimieji nesuprato, kam mums viso šito reikia (...). Visą gyvenimą mėgau meistrauti, Vilniuje remontavau namus, čia atvažiavęs stačiau namus sau ir kitiems.
Namas buvo pakeltas – teko statyti naujus pamatus. Tada statėme naujas sienas, keitėme stogą“, – priduria Ž. Šalkauskas.
Kaime Inesos ir Žilvino gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Kartu jie ne tik susikūrė jaukius namus, kurie susilieja su gamta, bet ir įkūrė šunų veislyną ir viešbutį.
„Šunų viešbutis atsirado keistomis aplinkybėmis. Turėjome tris savus šunis, mano dukros geriausia draugė paprašė prižiūrėti jos šuniuką, ir šis pas mus puikiai praleido laiką.
Kadangi užsiimame Labradorų veisimu, šunų šeimininkai pradėjo skambinti, klausti, gal žinome, kur galėtų trumpam palikti šuniukus. Nusprendėme, kad galėtume įkurti šunų viešbutį“, – priduria šunų viešbučio įkūrėja.
Šunų viešbučio šeimininkas yra Žilvinas, jis prižiūri šunis, o Inesa ateina su jais pažaisti. Pora sako – atsakomybė yra didelė.
„Šeimininkai tikrai jaudinasi dėl augintinių, tačiau aš juos raminu – viena ar dvi dienos ir jie puikiai pripranta. Kartais žmonės, palikdami šunis, apsiverkia, bet mes stengiamės kasdien jiems nusiųsti po nuotrauką ar vaizdo įrašą su augintiniu, norime parodyti, kaip gerai jie leidžia laiką.
Kartais juokauju, kad žmonės šunis myli labiau nei vaikus. Tačiau tai normalu, mano žmona sako – namuose pirmas juk pasitinka ne vyras, o šuo“, – teigia Ž. Šalkauskas.
Sodybos keturkojai puikiai sutaria su viešbučio svečiais, o kai kurie iš jų tampa ir nuolatiniais lankytojais, kurie džiaugiasi sugrįžę lyg į namus.
„Šunims čia dar geriau nei namuose, namuose jie guli po vieną, o čia bendrauja vieni su kitais, žaidžia, pavargsta“, – sako Ž. Šalkauskai.
Parengė Emilija Balcerytė
