Gyventojams traukiantis iš kaupimo antrojoje pakopoje, 1,3 mlrd. eurų pensijų fonduose sukaupto turto pervesta į „Sodros“ rezervą. Skaičiuojama, kad šių metų pabaigoje jame bus sukaupta 6,6 mlrd. eurų suma, prilygstanti 75 proc. „Sodros“ biudžeto sąnaudų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako svarstanti, kokią „Sodros“ planuojamų įmokų perviršio dalį ateityje būtų galima skirti dabartinėms pensijoms didinti.
Opozicijos atstovai Seime Gintarė Skaistė ir Linas Kukuraitis sutinka, kad, atsižvelgiant į pensininkų skurdą, jų pajamas reikėtų didinti dar labiau nei iki šiol.
Savo ruožtu ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad, net ir turint reikšmingą „Sodros“ biudžeto perviršį, valstybės galimybės didinti pensijas yra ribotos dėl bendro valdžios sektoriaus deficito, kurio dydį apriboja fiskalinės drausmės taisyklės.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- „Sodros“ rezervinis fondas 2026 metų pabaigoje turėtų pasiekti 6,6 mlrd. eurų.
- Ministrė J. Zailskienė svarsto apie tai, kokią „Sodros“ biudžeto perviršio dalį būtų galima nukreipti dabartinių pensijų didinimui.
- G. Skaistė ir L. Kukuraitis sutinka, kad pensijas reikia didinti labiau.
- N. Mačiulis įspėja, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas jau yra pasiekęs ribas ir pensijų didinimas be išlaidų kitose srityse mažinimo – neįmanomas.
Rezervo dydis
Praėjusių metų pabaigoje „Sodros“ rezerviniame fonde buvo 4,5 mlrd. eurų. Šio fondo tikslas yra užtikrinti „Sodros“ biudžeto stabilumą ir kaupti piniginius išteklius, reikalingus valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai nepakanka tam tikros rūšies pajamų.
2025 metų „Sodros“ biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenimis, pernai į jos rezervinį fondą pervesta 818,3 mln. eurų, 69,5 mln. eurų sugeneravo investicinė veikla. Fondą sudaro ilgalaikės ir trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius bei terminuotieji indėliai.
Dar prieš prasidedant pensijų reformai, „Sodra“ prognozavo, kad 2026–2027 metais iš antrosios pakopos fondų į rezervą atgaus apie 1,1 mlrd. eurų. Tačiau paaiškėjo, kad ši suma viršyta vos per pirmąjį ketvirtį – pasiekė 1,3 mlrd. eurų.
Kaip LRT.lt informavo „Sodros“ atstovai, remiantis vėliausiomis Finansų ministerijos makroekonominėmis prognozėmis, jų rezervinis fondas 2026 metų pabaigoje gali sudaryti 6,6 mlrd. eurų. Taigi metinis padidėjimas sudarytų beveik 50 proc.
„Yra planų keisti rezervinio fondo nuostatus. Numatoma, kad pensijų kaupimo fondų „Sodrai“ grąžinamos sumos atitinkamai kas ketvirtį būtų pervedamos į rezervinio fondo sąskaitą ir investuojamos, kad uždirbtų didesnę grąžą, nei laikant jas sąskaitoje. Dabar laukiama metų pabaigos, kai apskaičiuojamas bendras biudžeto pinigų perviršis.
Nuostatų keitimo projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikslina pagal gautas pastabas. Projektas iki balandžio pabaigos turėtų būti pateiktas Vyriausybei tvirtinti“, – dar nurodė „Sodros“ atstovai.
Kalba apie perviršį, ne patį rezervą
Ministrė J. Zailskienė pabrėžė, kad, kalbant apie „Sodros“ rezervinį fondą ir jame kaupiamas lėšas, jų galimą panaudojimą – visa tai labai griežtai apibrėžia įstatymas.
„Jos gali būti naudojamos Vyriausybės sprendimu, tik įvertinus ekonominę padėtį, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytoms atitinkamoms išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies fondo pajamų“, – dėstė ji.
J. Zailskienė nurodė, kad jų Vyriausybė yra įsipareigojusi gyventojams nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp „Sodros“ rezervinio fondo kaupimo ir pensijų didinimo.
„Šiuo atveju nekalbama apie rezervo naudojimą, bet apie tai, kiek „Sodros“ planuojamų įmokų perviršio turėtų būti skiriama didinant pensijas, o kiek vis tik nukreipiama į rezervą.
Šiuo metu ministerijoje atliekame skaičiavimus ir modeliavimus, kokią procentinę lėšų dalį nuo įmokų perviršio kasmet būtų galima skirti pensijoms didinti, kad paskirstymo proporcija būtų teisingesnė ir išlaikytų fiskalinį tvarumą. Galutinius sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas“, – sakė ji.
Nausėda siūlo skirti bent 20 proc.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar pernai rudenį pasiūlė, kad bent 20 proc. (bet ne daugiau nei 75 proc.) „Sodros“ biudžeto perviršio turėtų būti nukreipiama papildomam individualios pensijų dalies indeksavimui.
Seimas to dar nėra apsvarstęs, tačiau užregistruotame Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekte skaičiuota, kad 2026 metais tam skiriama suma galėtų siekti bent 138 mln. eurų, o 2027 metais – bent 121 mln. eurų.
G. Nausėda argumentavo, kad tokio sprendimo reikia dėl išliekančio aukšto skurdo rizikos lygio tarp vyresnių asmenų.
„Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje lieka aukštas vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis. 65 m. ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2024 m. buvo aukščiausias ir siekė 36,9 proc. Senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis išlieka dar didesnis, nors 2023 m. mažėjo ir siekė 39,2 proc.
Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2023 m.) buvo 539,1 euro ir sudarė 87,5 proc. skurdo rizikos ribos.
2024 m. vidutinės senatvės pensijos (su būtinuoju 33 m. stažu) santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu (pakeitimo norma) siekė apie 48 proc., 2025 m. prognozė – 49,32 proc., 2026 m. – 51,37 proc.“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Trūksta konkretumo
Konservatorė G. Skaistė pastebėjo, kad „Sodros“ biudžeto perviršis spartesniam pensijų indeksavimui jau buvo naudojamas ne vienus metus. Tuo metu, kalbant apie G. Nausėdos pasiūlymą dėl 20 proc., buvusi finansų ministrė norėjo pamatyti konkrečius skaičius.
„Tokie įsipareigojimai yra ilgalaikiai. Tuo metu rezervas yra sukauptas dabar, tikėtina, kad po kelerių metų įsipareigojimai išliks, o rezervo nebebus. Čia reikalingi detalūs skaičiavimai su projekcijomis, kaip atrodys mūsų demografija ilguoju laikotarpiu. Mano žiniomis, Vyriausybė dėl 20 proc. yra gana skeptiška. Bet reikia sulaukti jų pačių pozicijos“, – LRT.lt sakė ji.
Tuo metu demokratas L. Kukuraitis sakė, kad didesnę „Sodros“ perviršio dalį pensijoms reikėjo skirti jau šiemet.
„Reikia suprasti, kad tarp senjorų turime 40 proc. skurdą. Tačiau reikia užtikrinti, kad ir mažos pensijos didėtų pakankamu tempu. Jeigu bus dedama tik į individualią pensijos dalį, turėsime tą patį, ką ir iki šiol. Didžiosios pensijos augo sparčiau, o mažosios lėčiau. Reikia suderinti šiuos žingsnius, kad augtų tuo pačiu tempu.
Galbūt būtų galima dalį „Sodros“ perviršio nukreipti į bazinę pensijos dalį. Tokiu būdu suvienodinti pensijų didinimo tempą. Kitaip visada matysime 35–40 proc. senjorų skurde. Turint tokius rezervus ir galimybes tai yra nebepadoru, socialiai neteisinga“, – aiškino jis.
Deficitas – bendras
Kalbant apie „Sodros“ rezervą, N. Mačiulis pastebėjo, kad atsakymų, kokio jis turėtų būti dydžio, gali būti įvairių.
„Bet jis pastaraisiais metais yra tikrai padidėjęs. Tačiau ir jo svarba išlieka didelė. Turint omenyje galimybes mokėti pensijas vien iš einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos (jos bus ribotos). Matant dabartinių pensininkų pajamų problemas turbūt galima diskutuoti apie tai, kad didesnė dalis perviršio būtų nukreipiama ne į rezervo kaupimą, o į dabartinių poreikių tenkinimą. Klausimas, kokia ta dalis“, – svarstė jis.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas pažymėjo, kad šis klausimas turi ir vieną techninę problemą.
„Nes žiūrint į Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles, „Sodros“ perviršio nukreipimas į dabartinių pensijų didinimą reikštų didesnį valdžios sektoriaus biudžeto deficitą. Ko mes sau dabar negalime leisti.
Norint didesnę dalį „Sodros“ pajamų nukreipti dabartinių pensininkų pajamoms didinti, reiktų mažinti valstybės biudžetą. Ką nėra lengva padaryti, turint omenyje visus įsipareigojimus krašto apsaugai ir kitoms sritims“, – aiškino jis.
Kaip žinia, visą valdžios sektoriaus biudžetą Lietuvoje sudaro keturios dalys: valstybės biudžetas, 60 savivaldybių biudžetų, „Sodra“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas.
Finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais sieks -2,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos – -5 proc.
Finansuoja iš biudžeto
Šiuo metu Lietuvoje vadinamoji bazinė pensija yra finansuojama iš valstybės biudžeto. 2026 metais tam numatyta 3,8 mlrd. eurų (palyginti, visas gyventojų pajamų mokestis (GPM) į biudžetą turėtų atnešti 4 mlrd. eurų).
G. Skaistė priminė, kad bazinė pensija iš valstybės biudžeto pradėta mokėti 2018 metais, tuometei Sauliaus Skvernelio Vyriausybei įgyvendinus su tuo susijusią reformą.
„Jie perskirstė ir mokamus mokesčius, kad bazinė pensija galėtų būti mokama iš valstybės biudžeto. Dėl to pajamos iš GPM tapo didesnės, o iš socialinio draudimo – mažesnės. Ne veltui ta reforma buvo padaryta“, – sakė ji.
Tuo metu N. Mačiulis priminė, kad bazinė pensija į valstybės biudžetą iškelta siekiant atliepti demografinius Lietuvos pokyčius.
„Turime aiškią problemą – visuomenės senėjimas. Pensinio amžiaus gyventojų yra vis daugiau, jie gyvena vis ilgiau, o darbinio amžiaus gyventojų mažėja ir mažės. Būtent tą problemą matant bazinė pensija buvo iškelta į valstybės biudžetą, kad būtų valstybės įsipareigojimas mokėti gyventojams tą minimumą, nepriklausomai nuo to, kaip atrodo „Sodros“ biudžetas“, – sakė jis.
Iš valstybės biudžeto taip pat yra finansuojama valstybės paskata gyventojams kaupti antrojoje pakopoje. Per metus tam reikia apie 300 mln. eurų.
L. Kukuraitis svarstė, kad, gyventojams traukiantis iš papildomo pensijų kaupimo, sutaupoma suma galėtų būti nukreipiama bazinei pensijos daliai didinti.
„Sutaupymą antrojoje pakopoje galima būtų nukreipti į bazinę pensijos dalį“, – sakė jis.
