„Paleista antis, kad meškinis česnakas – kone panacėja nuo visų ligų. Nors taip nėra, žmonėms nė motais“, – gamtininkas Andrejus Gaidamavičius LRT.lt teigia, kad šį pavasarį žmonės kaip išprotėję ieško meškinio česnako, renka maišais, supainioja su nuodingąja pakalnute ir atsiduria reanimacijoje. Tebemadinga rinkti ir pavasarį augančius bobausius. „Bobausių valgymas yra kaip rusiška ruletė. Mano kaimynas nuo jų mirė“, – gurmanus perspėja gamtininkas.
Meškinio česnako lapus supainioja su pakalnutės
Gamtininkas A. Gaidamavičius nerimauja dėl pastaruoju metu kilusio vajaus – meškinio česnako rinkimo mūsų miškuose. Pasak jo, paleista antis, kad šis augalas – kone panacėja nuo visų ligų. Nors taip nėra, žmonėms nė motais.
LRT.lt jis pasakojo, kad pernai vienas vyras pateko į reanimaciją, supainiojęs meškinio česnako lapus su pakalnutės lapais (pakalnutė yra viena iš 13 mirtinai nuodingų augalų Lietuvoje, – aut. past.).
„Santaros klinikų gydytoja man papasakojo apie vyrą, kuris, feisbuke prisiskaitęs apie meškinį česnaką, bet realybėje jo niekada nematęs, miške prisiskynė pakalnučių, kurių lapai labai panašūs, ir iš jų pasidarė salotas. Vyrui buvo labai neskanu, bet jis buvo įsitikinęs, kad labai sveika, todėl suvalgė viską.
Netrukus atsidūrė reanimacijoje, nes sustojo širdis. Baigėsi laimingai, vyras išgyveno, bet Europoje beveik visi apsinuodijimo pakalnutėmis atvejai, kartais ir mirtini, susiję būtent su tuo, kad jos supainiojamos su valgomu meškiniu česnaku“, – LRT.lt pasakojo gamtininkas.
Meškinio česnako kultas
LRT.lt gamtininkas teigia, kad šį pavasarį žmonės kaip išprotėję ieško meškinio česnako, renka maišais ir nepaiso gamtininkų patarimų neniokoti gamtos.
„Sartų regioninio parko darbuotojai pasiskundė, kad meškinio česnako lapų ieškodami žmonės net rezervatuose takus pramina.
Kažkas paskleidė žinią, kad meškinis česnakas gydo vos ne nuo visų ligų. Nors autoritetingoje literatūroje apie vaistinius augalus meškinio česnako net nėra. Jo nuomone, pavasarį dygstančios garšvos lapai daug sveikesni.
Atrodo, žmonės patiki informacija iš rusiškų kanalų, kur gausiai patariama valgyti įvairius keistus grybus ir žoles“, – apie tendenciją sveikatintis meškiniu česnaku pasakoja A. Gaidamavičius.
Pašnekovas sako, kad meškinis česnakas mūsų platumose nėra gausiai paplitęs. Jo manymu, Aplinkos ministerija padarė didelę klaidą prieš kurį laiką išbraukusi meškinį česnaką iš Raudonosios knygos. „Dabar jo negalima rinkti pardavimui – tik asmeniniam vartojimui, bet matau socialiniuose tinkluose, kaip žmonės skina maišais. Ko gero, parduoti. Pažiūrėkite, kiek vaistinėse meškinio česnako papildų. Verslas nesnaudžia.“
Gali kaupti sunkiuosius metalus
„Lietuvoje auga ne viena laukinių česnakų rūšis. Gal kokių dešimt. Jų visų lapai turi lengvą česnako poskonį. Visų esu ragavęs.
Noriu pasakyti, kad visi česnakai turi sieros junginius, kurie geba kaupti sunkiuosius metalus. Pavyzdžiui, šviną. Todėl rinkti jo lapus pakelėse ir valgyti gali būti žalinga sveikatai.
Jei jau taip norisi meškinio česnako, jo galima užsiauginti pačiam. Yra net ūkių, kurie augina ir parduoda. Medelynuose galima įsigyti jo sodinukų. Augalas nėra reiklus ir žmonės gali mėgautis jo skoniu nedarydami žalos gamtai ir nerizikuodami sveikata“, – sako gamtininkas.
Bobausių valgymas yra kaip rusiška ruletė
A. Gaidamavičius įspėja ir pavasarį išdygstančių bobausių valgytojus.
„Kiek metų yra kalbama, kad tai nuodingas grybas, bet vis tiek žmonės renka, verda, rizikuoja. Mano kaimynas prieš keletą metų mirė nuo bobausių. Net termiškai apdorojus ne vieną kartą, nuodingos medžiagos gali nepasišalinti, jei vaisiakūniai senesni. Atskirti seną vaisiakūnį nuo šviežio ne visada paprasta. Ypač kai yra sausa. Be to, bobausiuose esantys toksinai yra linkę kauptis kepenyse ilgą laiką. Rezultatus galite pajusti ir po dešimtmečio.
Bobausių valgymas yra kaip rusiška ruletė. Nesuprantu, kam rizikuoti, kai Lietuvoje auga tiek daug valgomų grybų“, – stebisi gamtininkas.
Šalia garšvos auga ir mirtinai nuodingas augalas
Pavasariniai gurmanai, anot A. Gaidamavičiaus, turėtų būti labai atsargūs ir rinkdami garšvos lapus.
„Į garšvą panašus augalas yra krūminis builis. Jis auga tose pačiose vietose, kaip ir garšva, ir yra nenuodingas. Bet tokius pat karpytus lapus leidžia ir dėmėtoji mauda. Ji jau yra mirtinai nuodinga. Atskirti nuo builio galima tik tada, kai augalai visiškai užauga. Maudos stiebas turi raudonas dėmeles ir dvokia šlapimu.
Mano kieme auga abi šios rūšys, bet aš nerizikuoju, nors ir gerai pažįstu augalus“, – daugiau pasidomėti botanika prieš renkant pavasario žalumynus salotoms pataria specialistas.
„Suprantu, kad dabar madinga valgyti laukinį maistą, bet siūlyčiau labiau pasidomėti, o ne tik paveiksliukus peržiūrėti ar juo labiau vadovautis informacija socialiniuose tinkluose“, – sako pašnekovas.
