Trisdešimt ukrainiečių šeimų atsidūrė nežinioje, kai po ketverių metų „Litgrid“ nusprendė nebeapmokėti jų būsto nuomos. Prieš ketverius metus energetikos bendrovė atsiliepė į kolegų Ukrainoje prašymą apgyvendinti jų darbuotojų šeimas ir žadėjo jais pasirūpinti iki karo pabaigos. Tačiau, karui nesibaigus, „Litgrid“ nusprendė jų neberemti. Sprendimą palaiko ir energetikos ministras.
Į daugiabutį pataikė raketa ir sugriuvo visa laiptinė. Apie namų likimą Mariupolyje pasakoja ukrainietė Liudmila. Ji slepia veidą dėl Rusijos okupuotose teritorijose likusių artimųjų saugumo. Su vyru ir dukra gyvenimą iš naujo pradėjo jau du kartus.
„Iš Donecko dėl karinių veiksmų 2014-aisiais išvažiavome į Mariupolį. Čia pradėjome gyvenimą iš naujo, bet 2022-aisiais viskas vėl sugriuvo“, – sako Liudmila.
Iš Donecko dėl karinių veiksmų 2014-aisiais išvažiavome į Mariupolį. Čia pradėjome gyvenimą iš naujo, bet 2022-aisiais viskas vėl sugriuvo
Lietuvoje gyvenanti ukrainietė Liudmila
Ji kartu su pusšimčiu šeimų, kurių nariai dirbo „Ukrenergo“, prieš daugiau nei ketverius metus atvyko į Lietuvą.
„Mums skambino „Ukrenergo“ vadovybė ir sakė, kad pas juos yra šeimų, kur vyrai turi likti remontuoti tinklą, o moterys, vaikai ir seneliai neturi kur likti, tiesiog neturi kur gyventi“, – pasakoja Liudmila.
Visą šį laiką „Litgrid“ kolegoms iš Ukrainos apmokėjo būsto nuomą ir komunalinius mokesčius. Per metus tai kainavo per 200 tūkst. eurų.
„Nuo pat pradžios jiems buvo komunikuota, kad iki karo pabaigos mes jais pasirūpinsim“, – sako buvęs „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Tačiau vasarį, pasikeitus „Litgrid“ vadovams, nuspręsta nebekompensuoti nuomos ukrainiečiams.
„Laikinumas turi pradžią ir turi pabaigą. Mes nesame įsipareigoję iki gyvenimo pabaigos kažką daryti, nes tai parama, savanoriškas dalykas“, – teigia „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
R. Masiulis pažymi, kad dar metų pradžioje žadėta remti ukrainiečius.
„Ir šiems metams buvome informavę po biudžeto patvirtinimo, kad šiais metais jūs dar gyvensit“, – tikina R. Masiulis.
Lietuvoje gyvenantis Jurijus graudinasi pasakodamas ir apie paramą, ir apie prieš mėnesį sužinotą žinią, kad nuo liepos už nuomą teks mokėti patiems.
„Iš pradžių nepatikėjau, nes dar žiemą sakė, kad tarsi planuojama paramą pratęsti dar metams“, – sako Jurijus.
Buvęs „Litgrid“ vadovas pažymi, kad parama ukrainiečių šeimoms ne tik moralinė. Pagalba abipusė – ukrainiečiai konsultuoja, kaip apsaugoti infrastruktūrą, padėjo atgabenti sinchronizacijai reikalingą įrangą.
„Ukrainietiškas vagonas išgelbėjo mūsų sinchronizaciją – sako R. Masiulis. – Tu išvarai į gatvę „Ukrenergo“ darbuotojų šeimas ir sakai, ar galit mus toliau konsultuoti. Nežinau, aš sakyčiau čia labai žmogiškas dalykas.“
Visgi dabartinis „Litgrid“ vadovas ir energetikos ministras tikina, kad parama Ukrainai nemažės.
„Turėtume ieškoti subalansuotų sprendimų. Neišvaryti žmonių į gatvę, bet ir ieškoti ilgalaikių sprendimų“, – mano energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Dabar taip sutapo, kad nei vyras, nei aš neturime darbo. (...) Mano šeimai nėra kur grįžti“, – guodžiasi ukrainietė Liudmila.
Tuo tarpu ukrainietis Jurijus turi neįgalumą. Jo teigimu, jei nepavyks rasti darbo – teks grįžti į Ukrainą. „Gyvenu netoli Dnipro, netoli elektrinės, kurią visiškai subombardavo.“
„Tai jautrus dalykas, faktas. Šeimos, vaikai, seni žmonės, bet ta dilema visada yra, o ką daryti...“ – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
Ukrainiečiai sako, kad per kelis mėnesius sunku susirasti būstą ir papildomų pajamų jam išlaikyti.
