Praėjusią savaitę Lietuvos kultūros tarybos (LKT) analitikai pristatė tyrimą „Mylimas / nemylimas menininkas“. Rezultatai parodė, kad trečdalis apklaustųjų galvoja, jog menininkai uždirba panašiai kiek vidutinis šalies gyventojas. Taip pat dauguma respondentų mano, kad menininkai Lietuvoje iš už kūrybą gaunamo atlygio gali išgyventi arba netgi gyventi oriai.
Įžvalgos apie atlygius ir honorarus
Anot LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus vyresniojo analitiko Martyno Tininio, 2024 metų sričių konkurse skirtas daugiau nei 6 milijonų eurų finansavimas. Didžioji dalis (74 procentai) lėšų skirta nevyriausybiniam sektoriui.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- LKT sričių konkurse literatūros, vizualiųjų menų, muzikos ir šokio srityse menininkams bei kuratoriams dažniausiai mokėtas iki 500 eurų siekiantis atlygis, o taikomųjų menų srityje – 501–1 500 eurų siekiantis atlygis.
- Lietuvos gyventojai menininkus dažniausiai mato kaip kūrybingus, išskirtinius žmones, bendras požiūris į juos yra teigiamas.
- Daugiau nei pusė menininkų teigia gaunantys iki 1 000 eurų siekiantį atlygį, nors gyventojai mano, kad situacija geresnė (mediana – 1 550 eurų).
- 51,4 procentai apklaustųjų galvoja, kad menininkai Lietuvoje iš už kūrybą gaunamo atlygio gali išgyventi arba netgi gyventi oriai.
- Absoliuti dauguma sutinka, kad menininkų kūryba telkia bendruomenes ir gali paveikti visuomenės nuomonę įvairiais klausimais.
2 408 menininkams už kūrybinę veiklą skirta 35 procentai finansavimo – 2 091 398 eurai. Vidutinis atlygis menininkui siekė 838 eurus.
„Galima pasidžiaugti teigiamais poslinkiais sričių konkurse. Vis daugiau lėšų keliauja menininkams, kūrėjams būtent už kūrybinio darbo atlikimą“, – pabrėžė M. Tininis.
Kaip teigė tyrimo autorius, sričių konkurse literatūros, vizualiųjų menų, muzikos ir šokio srityse menininkams bei kuratoriams dažniausiai mokėtas iki 500 eurų siekiantis atlygis, o taikomųjų menų srityje – 501–1 500 eurų siekiantis atlygis.
Tuo tarpu 2025 metų meno kūrėjų organizacijų programoje atlygiai ir honorarai už kūrybą sudarė 20 procentų, tai yra 260 010 eurų, finansavimo. Čia vidutinis atlygis siekė 557 eurus.
Rėkiantys prie upės, nepripažinti visuomenės?
LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Gražina Norvilė-Šeputė pristatė bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktą omnibus apklausą, kurioje dalyvavo 1 014 Lietuvos gyventojų. Pirmiausia respondentų klausta, apie ką jie pagalvoja, išgirdę žodį „menininkas“.
Tvirtinančių, kad menininkas nėra darbas ar profesija, todėl jis neturėtų gauti atlygio, yra 1,7 procento.
Pasak analitikės, apibendrinant galima sakyti, kad apie menininkus Lietuvos žmonės galvoja teigiamai. Rezultatai parodė, kad gyventojai mato menininkus kaip išskirtinius žmones, pasižyminčius ypatingais gabumais, charakterio ir išvaizdos bruožais bei gyvenančius kitaip nei visi.
Dažniausiai apibūdindami menininkus apklausos dalyviai teigė, kad jie kūrybingi, gal net fantastai ar svajokliai. Kas aštuntas šalies gyventojas mano, kad menininkai yra keistuoliai. Apie polinkį į svaigalus ir laisvą gyvenimo būdą užsiminė vos 20 respondentų.
Tuo tarpu apie numanomą atlygį menininkams užsiminė 2 procentai apklaustųjų. Šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė. Dalis teigė, kad menininkai „mažai uždirba, biedni, vargšai, kuria dėl grožio, o ne dėl pinigų“. Kiti manė, kad šie uždirba daug. Vis tik galvojančių, kad menininkai skursta, yra daugiau.
G. Norvilė-Šeputė pastebėjo, kad buvo ir atsakymų ne apie meno sritį, menininko savybes ar uždarbį. Pavyzdžiui, „jų mažuma – nepripažinti visuomenės“, taip pat matyti reakcija į rudenį vykusius kultūros protestus – „protestuojantys menininkai, protesto mitingai Vilniuje – rėkiantys prie upės menininkai“.
Gyventojai atlygio situaciją mato geriau
Pasiteiravus apie vidutinį menininkų uždarbį, daugiausia, trečdalis, buvo manančių, kad šie uždirba 1 001–2 000 eurų. Visų atsakymų mediana – 1 550 eurų, tai atitinka Lietuvos vidutinį darbo užmokestį, praėjusiais metais siekusį 1484 eurus.
„Lietuvos žmonės galvoja, kad menininkai uždirba tiek, kiek vidutinis Lietuvos pilietis. Aišku, buvo ir ekstremumų. Pavyzdžiui, kai kas sakė, kad ir 10 tūkstančių eurų uždirba, bet tokių buvo keturi, arba kad neuždirba nieko – tokių buvo gal pora“, – pasakojo G. Norvilė-Šeputė.
Tyrimo autorė atkreipė dėmesį, kad, palyginti šiuos atsakymus bei 2025 metų tyrimo „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“ metu pačių menininkų įvardytas sumas, matyti, jog šalies gyventojai galvoja, kad situacija gerokai geresnė. Daugiau nei pusė pačių menininkų teigia gaunantys iki 1 000 eurų siekiantį atlygį.
Kalbant apie gyvenimo kokybę, 51,4 procentai gyventojų mano, kad menininkai Lietuvoje iš už kūrybą gaunamo atlygio gali išgyventi arba netgi gyventi oriai. Teigiančių, kad iš gaunamo atlygio menininkams sunku arba neįmanoma išgyventi, yra perpus mažiau – apie ketvirtadalį. O tvirtinančių, kad menininkas nėra darbas ar profesija, todėl jis neturėtų gauti atlygio, yra 1,7 procento.
Apklausos rezultatai parodė, kad daugiausia gyventojų lankosi tiek mokamuose, tiek nemokamuose kultūros renginiuose. Per pastaruosius metus už meno kūrinius, jų peržiūrą ar perklausą internete ir lankymąsi mokamuose renginiuose mokėjo beveik pusė (48,5 procentai) gyventojų.
Be to, absoliuti dauguma gyventojų ne tik mano, kad menininkų kūryba puošia gyvenamąsias bei viešąsias erdves (89,6 procentai), skatina asmeninį tobulėjimą (82,3 procentai) ar teikia džiaugsmą, bet ir įžvelgia ypatingą menininkų socialinį indėlį. Respondentai sutinka, kad menininkai prisideda prie visuomenės vertybių formavimo (77,6 procentai), telkia bendruomenes (72,9 procentai) ir gali paveikti visuomenės nuomonę įvairiais klausimais (63,8 procentai)
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
