Finansų ministerija Vyriausybei siūlo skirti dar daugiau nei 603 tūkst. eurų Lietuvos ginčams tarptautiniuose arbitražuose su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ bei Igorio Udovickio netiesiogiai kontroliuojama Šveicarijos bendrove „Hasenberg“.
Pinigai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų būtų skirti advokatų išlaidoms padengti. Pasak Vyriausybės nutarimo projekto, rengiant 2026–2028 metų biudžetą lėšų tam nebuvo suplanuota.
Susisiekimo ministerijos prašymu advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ bei jos partnerei – Jungtinės Karalystės advokatų kontorai „Allen Overy Shearman Sterling“ už 2025 metų spalio–gruodžio mėnesiais suteiktas paslaugas atstovaujant Lietuvai ginče su „Hasenberg“ prašoma skirti 260 tūkst. eurų, o tai pačiai Lietuvos advokatų kontorai ir jos partnerei – pasaulyje žinomai Londono kontorai „Covington & Burling“ – už atstovavimą ginče su „Belaruskalij“ už tokį pat laikotarpį – dar 343,5 tūkst. eurų.
2024–2025 metais ir šių metų vasarį Vyriausybė jau skyrė daugiau nei 2,6 mln. eurų ginčams su „Belaruskalij“ ir „Hasenberg“.
Kaip anksčiau rašė BNS, „Belaruskalij“ 2024 metų gruodžio 2-ąją nuolatinio arbitražo teismui (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) pateikęs ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja jos atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
„Belaruskalij“ pradėjo investicinio arbitražo procesą, Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
Tuo metu „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste krovusios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) netiesioginė akcininkė „Hasenberg“ taip pat pradėjo tarptautinį arbitražą prieš Lietuvą, tačiau ieškinio ji dar nėra pateikusi.
Portalas lrt.lt remdamasis šaltiniais pernai sausį skelbė, jog bendrovės priskaičiuota tariama žala siekia 15 mlrd. eurų. Anot jo, „Hasenberg“ bandys įrodyti, esą Lietuva pažeidė 1992 metų Lietuvos ir Šveicarijos konfederacijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją.
„Belaruskalij“ trąšas uoste krovė BKT, kurio 30 proc. akcijų turi „Belaruskalij“. I. Udovickis 5 proc. BKT akcijų valdo tiesiogiai ir 65 proc. – netiesiogiai, per „Hasenberg“.
