Lietuvos nacionalinė švietimo sistema pasiekė kritinę nepasitikėjimo ribą. Mokinių, besimokančių pagal tarptautines programas, skaičius per 5 metus išaugo daugiau nei 4 kartus – nuo 340 iki daugiau nei 1400. LRT RADIJO laidoje „Dešimt balų“ nacionalines ir tarptautines bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų mokytojai diskutuoja – kokie yra tarptautinių programų pliusai, minusai ir kodėl Lietuvos švietimas išgyvena mokyklinės programos bei egzaminų užduočių krizę?
Viso pokalbio klausykite čia:
Kasmet vis daugiau privačių ir savivaldybių mokyklų teikia paraiškas mokyti pagal tarptautines Kembridžo (angl. Cambridge Assessment International Education – LRT.lt) arba Tarptautinio bakalaureato (IB) programas.
Vilniaus Žemynos gimnazija – viena iš švietimo institucijų, kuri taiko tiek nacionalinę, tiek Kembridžo švietimo programas. Anot direktorės pavaduotojos Astos Navickaitės, pasiruošti dėstyti pagal tarptautinę programą mokytojams yra nemenkas iššūkis, reikalaujantis asmeninio laiko ir papildomo pasiruošimo. Programos esmė – lėtas, bet išsamus mokymo procesas.
„Nacionalinę dalyko programą, dirbdami metai iš metų, žinome labai gerai, galime sudėlioti reikiamus akcentus. Tarptautinę Kembridžo programą realizuojame tik antrus metus, todėl pirmiausia didžiausia užduotis mokytojams yra atsinešti geriausią pamokos versiją. Tam reikia skirti labai daug laiko pasiruošti.
Aš pati, turiu prisipažinti, neskaitau jokio romano, mano romanas yra biologijos Kembridžo vadovėlis, kuris yra išleistas dvejiems metams. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad turime išmanyti ne vieną, o keliolika metodų tam, kad mokinys būtų įtrauktas į veiklas klasėje, kad vyktų grupinis darbas.
Laboratoriniai darbai vyksta ne 45 minutes, o tris pamokas iš eilės. Tam, kad vaikas iš lėto suprastų kiekvieną etapą, įsisavintų informaciją ir sėkmingai pasiruoštų atsiskaitymui, vėliau – bandomajam egzaminui ir tarptautiniam patikrinimui“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi biologijos mokytoja A. Navickaitė.
Vilniaus miesto savivaldybė skatina sostinės mokyklas pereiti nuo nacionalinių prie tarptautinių programų, tačiau A. Navickaitė pabrėžia, kad mokiniai ir be paskatinimo sąmoningai renkasi mokytis mokykloje, kuri pasižymi tarptautinėmis integracijomis.
„Didžioji dalis mūsų mokinių, kurie jau šiais metais laikys tarptautinius egzaminus, yra išreiškę tokią poziciją, jog jie galvoja teikti paraiškas į užsienio universitetus, tačiau tikrai nesilaiko nuomonės, kad patyrus nesėkmę nusiviltų „nelaimėtu prizu“. Jie teigiamai žiūri ir į Lietuvos universitetus“, – teigia ji.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja Lina Labžentienė – Tarptautinio bakalaureato (IB) programos mokykloje iniciatorė. Ji pastebi, kad aktyvumas stoti į IB programos klases pastaraisiais metais padidėjo.
„Esame labai jauni, tai mūsų tretieji metai, bet skaičius mokinių, norinčių stoti, auga sparčiai (...).
Mano pačios patirtis, gyvenant užsienyje, dirbant užsienio mokykloje, skatina kurti tokią mokyklą, į kurią mokiniai norėtų eiti. Mano vaikų noras, kad greičiau prabėgtų savaitgalis ir jie galėtų grįžti į mokyklą, man pasirodė kaip stebuklas. Su tokia misija grįžau į Lietuvą.
Nesutikčiau su tuo, kad tarptautinis bakalaureatas yra skirtas tiems, kurie išvyks mokytis į užsienį. Skaičiai parodė, kad pusė pirmosios laidos mokinių liko mokytis Lietuvoje, tik kita pusė išvyko, bet vėliau sugrįžo tęsti studijų“, – įžvalgomis dalijasi mokytoja.
Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis pastebi, kad iššūkių kyla ir nacionalinėje, ir tarptautinėje sistemoje. Anot jo, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams IB sistemoje kyla daugiausia sunkumų dėl anglų kalba aprašytos metodinės medžiagos.
„Man pačiam buvo didelis šokas pereiti į IB sistemą, perėjau iš progimnazijos lygmens, tačiau vis dėlto IB programos yra daug labiau orientuotos į akademinį lygį.
IB sistema negali tapti masinė – tai yra didžiulis akademinis krūvis, kuris tampa iššūkiu ir mokytojams, ir mokiniams. Mokiniams reikia mokėti planuoti savo laiką, mokėti mokytis, mokytojus reikia paruošti iš anksto.
Tačiau IB patraukli programų koncepcija, ji eina į gylį, kompetencijų ugdymą per dalyko žinias. Aš, patekęs į IB programą, turėjau ir buvusią lietuvių literatūros programą, kuri buvo tokia plati, kad atrasti gylį tapo sunku“, – tikina M. Grigaitis.
