Vilnietį nemaloniai nustebino verslo schema: sumokėjo tūkstančius, tačiau liko be nieko

Sumokėjo pinigus už šilumos siurblį, tačiau liko be nieko – tokia patirtimi dalijosi į LRT.lt redakciją kreipęsis vilnietis. Pasak jo, stebina ir visos sistemos neveiksnumas – paėmus milžiniškus avansus, galima labai lengvai įmonę parduoti ir išvengti atsakomybės. Aiškėja, kad be pinigų ir be prekės liko ir daugiau pirkėjų, taip pat ir tiekėjų. 

Į „LRT girdi“ kreipęsis vilnietis Aleksandras pasakojo, jog į apgaulingą schemą įsivėlė šią vasarą, kai pradėjo ieškoti šilumos siurblio savo naujai statomam namui – ieškodamas tinkamiausio varianto internete jis rado Klaipėdoje veikiančios MB „Šildymas ir šaldymas“ interneto svetainę.

„Pateikiau užklausą, gavau atsakymą, kad jie gali man pasiūlyti šilumos katilą, taip pat ir kondicionierių už labai gerą kainą. Pateikė man sąskaitą faktūrą apmokėti“, – savo istoriją pradėjo vilnietis.

Aleksandras teigė, jog dar prieš atlikdamas mokėjimą norėjo įsitikinti, ar įmonė nėra fiktyvi ir iš tiesų vykdo savo veiklą, tad internete patikrino jos apyvartą, amžių – įmonė veikia jau daugiau nei dešimtmetį, taip pat paskaitė atsiliepimus, jų didelė dalis buvo teigiami.

Įsitikinęs, jog viskas gerai, Aleksandras pervedė pinigus už šilumos siurblį, taip pat su tuometiniu bendrovės „Šildymas ir šaldymas“ vadovu sutarė, kad jis atvyks į jo statomą objektą, patars, ar vertėtų įsigyti ir kitą įrangą.

„Jis patarė įsigyti kondicionierių. Sutarėme, kad atliksiu dar vieną pavedimą, tuomet jis pristatys prekes“, – pasakojimą tęsė vyras.

Visgi po apmokėjimo Aleksandras prekių nesulaukė: prekes pardavęs verslininkas teisinosi, jog turi daug užsakymų, negali atvežti užsakytos įrangos.

Į LRT.lt kreipęsis vyras kalbėjo, jog tokius pasiteisinimus kentė ir gražiai susitarti bandė du mėnesius – nuo liepos iki spalio, tačiau trūkus kantrybei Aleksandras kreipėsi į policiją.

„Galiausiai jis tiesiog išjungė telefoną ir nustojo atsakinėti į elektroninius laiškus. Spalio mėnesį gavau laišką, kad įmonė parduota ar perrašyta kitam asmeniui, kuris bus atsakingas už visų prekių pristatymus. Patikrinęs šį asmenį internete supratau, kad tai fiktyvus asmuo“, – apie vykių rutuliojimąsi kalbėjo pašnekovas.

Į bendrovės „Šildymas ir šaldymas“ sąskaitą Aleksandras teigia iš viso pervedęs apie 16 tūkst. eurų – pirmą kartą apie 13 tūkst., antrą – 2,5 tūkst. eurų.

Vyras pridūrė, kad namo statyboms yra gavęs paskolą iš banko, tad tuos pinigus vėliau turės grąžinti bankui.

„Tai yra visai legali schema, kaip išvengti atsakomybės: atsidarai mažąją bendriją, surenki pinigus, tada perleidi, parduodi tą įmonę, ir viskas, ką gali padaryti pirkėjai, tai tiesiog kreiptis į teismą dėl civilinės atsakomybės, o tai reiškia, kad pinigus bus bandoma išieškoti iš įmonės turto, o jei tokio nėra, viskas lieka tiesiog dar viena įmonės skola. Mane stebina, kad gyvenant Europoje galima vystyti tokią legalią schemą“, – stebėjosi Aleksandras.

Jis pridūrė, jog šiuo metu dėl situacijos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nuostoliai siekia keliolika tūkstančių

Dėl situacijos į portalą LRT.lt kreipėsi ir daugiau nuo MB „Šildymas ir šaldymas“ galimai nukentėjusių žmonių.

Šių metų spalio 13 d. įsitikinusi, kad minima mažoji bendrija tikrai vykdo veiklą, Ieva pateikė šilumos siurblio užsakymą.

„Atlikau 4970 eurų pavedimą į įmonės sąskaitą. Po apmokėjimo negavau nei sąskaitos faktūros, nei užsakymo patvirtinimo“, – pasakojo moteris.

Ji teigė jau kitą dieną paskambinusi nurodytu telefonu, mažosios bendrijos atstovas patvirtino, kad apmokėjimą gavo ir greitai susisieks, tačiau tai neįvyko – telefonas buvo išjungtas, o į elektroninius laiškus niekas nereagavo.

„Vėliau gavau laišką, kad galimai keitėsi įmonės savininkas. Dar kartą bandžiau susisiekti, o spalio 30 d. pateikiau rašytinį reikalavimą, prašydama arba pristatyti prekę, arba grąžinti pinigus. Atsakymo negavau“, – tęsė pašnekovė.

Lapkričio 15 d. Ieva kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, po poros dienų apie situaciją pranešė e. policijai bei bankui, o lapkričio 26 d. gavo teismo įsakymą išieškoti skolą iš MB „Šildymas ir šaldymas“.

Kitas nukentėjęs – MB „Gastrorema“ vadovas Darius Narvilas, kuris teigė, kad iš jo įmonės buvęs bendrovės „Šildymas ir šaldymas“ vadovas pirkdavo ir vėliau perparduodavo įrangą.

„Buvęs MB „Šildymas ir šaldymas“ vadovas pirkdavo iš manęs produkciją „Daikin“ ir ją perparduodavo. Bendradarbiavome apie porą metų, viskas buvo gerai, už viską buvo sumokėta“, – kalbėjo verslininkas.

Visgi spalio mėnesį pašnekovas taip pat sulaukė laiško, kad MB „Šildymas ir šaldymas“ yra perleista kitam savininkui.

Pasak D. Norvilo, buvęs įmonės vadovas iš jo įsigijo ir iki šiol nesumokėjo už įrangą, kurios vertė 11 tūkst. 200 eurų, tad kaip ir kiti su LRT.lt kalbėję gyventojai D. Norvilas su buvusiu vadovu bandė susisiekti telefonu, tačiau prisiskambinti nepavyko, tiesa, su juo susiekė per socialinį tinklą „Facebook“.

„Man dievagojosi, kad tikrai su manimi atsiskaitys, bet niekas iki šiol neįvyko. Iš pradžių dar rašė, kad už tuos pinigus jis atidirbs, tada pradėjo rašyti, kad jei aš jį šantažuosiu, jis mane paduos į teismą“, – kalbėjo verslininkas.

D. Norvilas portalui LRT.lt teigė, kad dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolius.

VVTAT sulaukė vieno skundo

Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Dalios Malinauskienės, tarnyba dėl bendrovės „Šildymas ir šaldymas“ yra gavusi 1 vartotojo prašymą.

„Vartotojas skundėsi, kad užsakė iš bendrovės šilumos siurblį, atliko pavedimą į nurodytą įmonės sąskaitą, tačiau mokėjimo patvirtinimo negavo. Vėliau bandė susisiekti su bendrove dėl savo prekės, tačiau nepavyko“, – teigė VVTAT atstovė.

Pasak jos, pradėjusi prašymo nagrinėjimą, VVTAT kreipėsi į bendrovę prašydama pateikti informaciją iki šių metų gruodžio 4 d., tačiau iki nurodyto termino bendrovės atsakymas nebuvo gautas.

D. Malinauskienė aiškino, kad VVTAT tęsia prašymo nagrinėjimą, sprendimas bus priimtas pagal nustatytą procedūrą.

„Vartotojai dėl nekokybiškų prekių, paslaugų ar pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo visų pirma turi kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją. Jeigu pardavėjo atsakymas vartotojo netenkina arba pardavėjas per 14 dienų neatsako, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Vartotojai kartu su prašymu turi pateikti visus pirkimo dokumentus, turimus įrodymus. Pagal teisės aktus, VVTAT gali atsisakyti nagrinėti ginčą, jei jo vertė yra mažesnė nei 20 eurų“, – patarė D. Malinauskienė.

VVTAT priima sprendimą išnagrinėjusi kiekvieną prašymą individualiai. Sprendimas yra privalomas vykdyti ginčo šalims, jei nei viena iš jų nesikreipia į teismą per 30 dienų.

„Taigi, jei VVTAT sprendimas nėra vykdomas, taikoma civilinio proceso procedūra dėl priverstinio vykdymo. Jeigu VVTAT bendrovės veikloje įžvelgia nusikalstamos veiklos požymių, pavyzdžiui, sukčiavimo, neteisėto turto pasisavinimo ar pan., turimą tyrimo medžiagą perduoda policijai“, – pridūrė VVTAT atstovė.

Susisiekti nėra įmanoma

Registrų centro duomenimis, 2014 m. įregistruota MB „Vėdinimo projektai“ 2024 m. pervadinta į „Šildymas ir šaldymas“.

Nurodoma, jog Airūnas Sabulis direktoriaus pareigas ėjo nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. spalio 23 d., o šių metų spalio 23 d. direktoriumi tapo Stanislovas Vaikasas.

Pasak Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, šiuo metu minėtai mažajai bendrijai likvidavimo procedūra nėra pradėta.

LRT.lt pabandė susisiekti su mažosios bendrijos atstovais „Šildymas ir šaldymas“ interneto svetainėje nurodomu telefono numeriu, tačiau tai padaryti neįmanoma – sujungimas nėra galimas.

Priklauso nuo finansinės būklės

Pasak teisės kontoros „Sorainen“ advokato Eriko Linkevičiaus, tokių atvejų, kai pardavėjas arba paslaugų teikėjas gavęs avansą nepristato prekių, nesuteikia paslaugų ir negrąžina sumokėtų lėšų, pasitaiko.

„Tokiems atvejams įstatymai numato supaprastintus ir pigesnius skolų priteisimo procesus. Tai gali būti procesas dėl teismo įsakymo išdavimo arba dokumentinis procesas dėl skolos priteisimo“, – kalbėjo teisininkas.

Jis aiškino, jog renkantis procesą svarbu įvertinti, ar skolininkas gali prieštarauti išduotam teismo įsakymui.

„Jeigu taip, dokumentinis procesas bus pigesnis, kadangi ieškovui reikės pateikti tik atsiliepimą į pareikštus prieštaravimus. Teismo įsakymo atveju, jei skolininkas prieštarauja, kreditorius per 14 dienų turi pateikti ieškinį bendrąja tvarka ir sumokėti papildomą mokestį. Dėl šios priežasties dokumentinis procesas paprastai pasibaigs greičiau ir bus pigesnis negu nagrinėjant bylą bendrąja tvarka“, – apie proceso eigos subtilybes kalbėjo E. Linkevičius.

Įsiteisėjus preliminariam teismo sprendimui arba teismo įsakymui, kreditorius turi teisę kreiptis į antstolius, kad būtų pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai.

Advokatas taip pat pabrėžė, jog piniginių lėšų atgavimas visuomet priklauso nuo įmonės finansinės būklės, jos turimo turto ir banko sąskaitose esančių piniginių lėšų.

Jeigu išieškojimo procesas nepavyksta, kreditorius turi teisę inicijuoti tokiai įmonei bankroto bylą bei būti įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašus.

„Bankroto atveju teismo paskirtas nemokumo administratorius gina kreditorių teises ir gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jei nustatoma, kad buvę vadovai tyčia sukėlė žalą įmonei ar jos kreditoriams“, – pridūrė pašnekovas.

Skolos nedingsta

Pasiteiravus, ar išties mažosios bendrijos verslo modelis pirkėjams ar kitiems susijusiems asmenims gali kelti papildomų rizikų dėl gana lengvai vykstančio jos vadovo pasikeitimo, „Sorainen“ vyresnysis teisininkas advokatas Mindaugas Dominykas Baniulis sakė, kad mažosios bendrijos (MB) dalyvio pasikeitimas pats savaime nereiškia, kad įmonė atsikrato skolų ar kad pirkėjai netenka teisių – įsipareigojimai lieka pačiai MB, nepriklausomai nuo to, kas yra jos narys ar kas ją valdo.

„Taip, MB nario teises galima perleisti gana paprastai, sudarius sandorį ir įregistravus pasikeitimus Juridinių asmenų registre. MB nario pasikeitimas galimas ir tuo atveju, jeigu MB yra skolinga tretiesiems asmenims. Todėl pasitaiko situacijų, kai pasikeičia narys ir vadovas, o komunikacija su kreditoriais nutrūksta. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nekeičia esminės taisyklės, MB skolos niekur nedingsta, atsakinga lieka pati MB. <...> Kitas klausimas yra praktinis išieškojimas – jei MB neturi turto, net ir turint teismo sprendimą ar teismo įsakymą išieškojimas gali būti neefektyvus“, – aiškino teisininkas.

Visgi advokatas pabrėžė, kad toks veiksmas nereiškia, kad anksčiau vadovavę asmenys visada lieka visiškai saugūs.

Atsižvelgiant į faktus, gali kilti ir asmeninė atsakomybė, pavyzdžiui, jei iš anksto buvo tikslas paimti pinigus netiekiant prekių ir naudojant apgaulę, tai gali atitikti sukčiavimo ar kitų nusikalstamų veikų požymius ir asmeniui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, mat ikiteisminis tyrimas ir civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje kartais suteikia daugiau priemonių veikti negu vien civilinis procesas.

Jei turtas buvo perleistas, išgrynintas ar paslėptas, taip pat jei MB perleidimas buvo dalis veiksmų, kuriais siekta sunkinti kreditorių išieškojimą, tam tikrais atvejais galima ginčyti sandorius ir reikšti reikalavimus dėl nesąžiningo elgesio.

Jei MB faktiškai nemoki, realus kelias gali būti nemokumo procesas. Tuomet vertinami sandoriai, turto judėjimas, vadovo veiksmai ir kartais atsiranda papildomų galimybių pareikšti reikalavimus atsakingiems asmenims.

Jei vadovas veikė nesąžiningai, pažeidė pareigas, tyčia ar dėl didelio neatsargumo sukėlė žalą, iš jo galima reikalauti atlyginti žalą.

Į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

Pasak M. D. Baniulio, kreditorius pirmiausia remiasi įmonės turtu. Jei turtas mažas, jei veikla finansuojama avansais, jei dokumentai netvarkingi, kreditoriaus padėtis pablogėja, nepriklausomai nuo to, pagal kokį verslo rūšies modelį veikia skolininkas.

„Vis dėlto praktikoje MB dažnai būna mažesnės, su mažesniais resursais ir silpnesne vidine kontrole, todėl avansų mokėjimas be aiškaus dokumentavimo ir užtikrinimo gali būti kiek rizikingesnis“, – įspėjo M. D. Baniulis.

Prieš pervedant avansą, jis pirkėjams patarė MB viešuose šaltiniuose, Juridinių asmenų registre sužinoti, kas yra vadovas, narių kaitą, buveinę, pavadinimą, taip pat įsitikinti, ar nėra nemokumo požymių.

„Naudinga peržiūrėti finansines ataskaitas, viešai matomus įsiskolinimus valstybei. Komercinės platformos gali padėti tai padaryti patogiau, tačiau jos turėtų būti laikomos papildomu, o ne vieninteliu informacijos šaltiniu“, – teigė pašnekovas.

Taip pat svarbu dokumentuoti, už ką yra mokami pinigai.

„Tai yra rašytinis užsakymo patvirtinimas, aiškios sąlygos, terminai, atsiskaitymo etapai. Jei prašoma viso avanso, reikia prašyti komercinio pasiūlymo ir aiškaus pagrindo mokėjimui, išankstinės sąskaitos ar sąskaitos faktūros, pristatymo termino ir atsakomybės už vėlavimą“, – patarė advokatas.

Jis pridūrė, jog reikia viską fiksuoti raštu, išsaugoti visus el. laiškus ar žinutes kitomis priemonėmis, kad esant poreikiui būtų lengviau ginti savo teises.

„Galiausiai, reikia stebėti, ar nėra raudonų vėliavėlių: spaudimas mokėti skubiai, atsisakymas pateikti dokumentus, nuolat keičiami kontaktai, nuolat atidedami terminai, pažadai be konkrečių datų turėtų būti vertinami skeptiškai“, – teigė M. D. Baniulis.