Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo padidinti dalies savarankiškai dirbančių asmenų mokamas socialinio draudimo įmokas. Skaičiuojama, kad tai paveiktų apie 6 tūkst. gyventojų, jie į „Sodros“ biudžetą kitąmet turėtų sumokėti maždaug 7 mln. eurų daugiau.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas užregistruotas kartu su 2026 metų „Sodros“ biudžetu. Siūloma, kad jo nuostatos įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
Nepateisinamas skirtumas
Įstatymo projektu siūloma suvienodinti visų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazes.
Šiuo metu individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai socialinio draudimo įmokas moka nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų.
O štai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ir komanditinių bendrijų nariai socialinio draudimo įmokas moka nuo 50 proc. apmokestinamų pajamų. Nuo pastarosios bazės taip pat moka ir meno kūrėjo statusą turintys asmenys.
„Susiklosto situacijų, kai apdraustieji asmenys neįgyja minimaliojo stažo, reikalingo socialinio draudimo pensijoms, nes jų sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma yra per maža.
Kartu nėra objektyviai pateisinama, kai savarankiškai dirbantys asmenys moka skirtingo dydžio įmokas, nors visi vykdo tokio paties pobūdžio veiklą“, – projekto aiškinamajame rašte dėsto ministerijos (SADM) atstovai.
Palyginkime – žmonės, dirbantys pagal darbo sutartį, vadinamąsias „Sodros“ įmokas moka nuo 100 proc. darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, jei žmogaus atlyginimas popieriuje yra 2 400 eurų, pritaikius 12,52 proc. pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo tarifą, „Sodrai“ pervedama 300,48 euro (3 605,76 euro per metus).
Nuo atlyginimo darbuotojas taip pat sumoka 20 proc. pajamų mokestį ir 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Savo ruožtu darbdavys dar moka 1,31 proc. nedarbo socialinio draudimo įmoką, po 0,16 proc. siekiančias įmokas į garantinį ir ilgalaikio darbo išmokų fondus ir 0,14 proc. įmoką už nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą.
Dirbantieji savarankiškai socialinio draudimo įmokas moka nuo apmokestinamųjų pajamų, t. y. pritaikius 30 proc. arba faktinių išlaidų atskaitymą. Be to, jos skaičiuojamos nuo 90 proc., o ne 100 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, jei žmogus per metus gavo 30 tūkst. pajamų, jo „Sodros“ įmokų bazė yra 18,9 tūkst. eurų. Atitinkamai į „Sodros“ biudžetą per metus tenka sumokėti 2 366,28 euro įmokų.
Tačiau individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ir komanditinių bendrijų nariai ir meno kūrėjo statusą turintys asmenys analogišku atveju sumoka dar mažiau – 1 452,15 euro per metus (jiems taip pat taikomas kitas – 13,83 proc. – tarifas).
Patobulinimai darbdaviams
Tame pačiame SADM parengtame projekte taip pat numatytas didelius atlyginimus mokantiems darbdaviams aktualus pakeitimas.
„2019 metais įgyvendinus socialinio draudimo įmokų pertvarką (didžioji draudėjų mokamų įmokų mokėjimo prievolės dalis perkelta apdraustajam) ir nustačius apdraustojo mokamų socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo apribotų maksimalių pajamų dydžio (60 vidutinių šalies darbo užmokesčių sumos), liko neišspręstas klausimas dėl darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų maksimalios sumos dydžio ribojimo.
Ši situacija galėtų būti sprendžiama nustatant maksimalias mokėtinas vidutinio darbo užmokesčio sumas, nuo kurių skaičiuojamos darbdavio socialinio draudimo įmokos, kaip tai padaryta apdraustųjų asmenų atžvilgiu“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Ministerija skaičiuoja, kad įmokų maksimalios sumos mokėjimo ribojimu galėtų pasinaudoti apie 5,5 tūkst. darbdavių ir dėl to į „Sodros“ biudžetą per metus būtų sumokėta iki 2,8 mln. eurų mažiau.
„Sodros“ biudžetas – 19 proc. didesnis
Užregistruotame 2026 metų „Sodros“ biudžete suplanuotos 10,252 mlrd. eurų pajamos, 8,789 mlrd. eurų sąnaudos ir 1,463 mlrd. eurų perviršis.
Atitinkamai tai yra 19 proc. (1,606 mlrd. eurų), 11 proc. (882 mln. eurų) ir 98 proc. (724 mln. eurų) daugiau, nei buvo suplanuota 2025 metams.
Ministerija anksčiau jau skelbė, kad vidutinė senatvės pensija 2026 metais turėtų ūgtelėti apie 80 eurų ir pasiekti 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augti apie 90 eurų ir pasiekti 810 eurų.
Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą, – 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2026 metais bus 640,0 tūkst. žmonių, t. y. padidės 1,11 proc. Planuojama, kad visų valstybinio socialinio draudimo mokamų pensijų skaičius 2026 metais padidės 0,2 proc. ir sieks 1 mln. žmonių.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais turėtų pasiekti 46,46 euro (šiemet – 42,29 euro).
Įstatymų projektams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas, o tada ir prezidentas.
Likusius 2026 metų valstybės biudžeto projektus planuojama užregistruoti kitą savaitę.
Anksčiau skelbta, kad šalies gynybai kitąmet planuojama skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
