Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė, kaip keisti nedarbo draudimo išmokų mokėjimo tvarką bedarbiams, kurie turi sukaupę reikiamą darbo stažą. Remiantis pasiūlymais, didėtų tiek didžiausios, tiek mažiausios išmokos, bet būtų taikomi griežtesni reikalavimai stažui, reikšmingai mažėtų pastovioji nedarbo išmokų dalis, bet išmoka labiau priklausytų nuo buvusio atlyginimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė portalui LRT.lt teigė, kad pritarus pakeitimams nedarbo išmokos dydis labiau priklausys nuo uždirbto asmens atlyginimo ir sumokėtų įmokų, taip pat turėtų paskatinti priešpensinio amžiaus darbuotojus nesirinkti išankstinės pensijos, o verčiau ieškotis darbo gaunant bedarbio išmoką.
Pagrindiniai siūlymai:
- Norint įgyti teisę gauti bedarbio išmoką, reiktų turėti 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
- Kiekvieną kartą norint gauti naują išmoką, reikės surinkti naują 12 mėnesių stažą, o į patį stažą nebus įskaičiuojamas nedarbo išmokos gavimo laikotarpis.
- Pastovioji bedarbio išmokos dalis sudarytų 15 proc. nuo minimalios mėnesio algos.
- Kintamoji bedarbio išmokos dalis pirmus tris mėnesius siektų 45 proc. nuo buvusių vidutinių žmogaus pajamų, kitus tris mėnesius – 35 proc., o paskutinius tris mėnesius – 25 proc. Iš viso išmoka mokama 9 mėnesius.
- Didžiausia galima išmoka siektų 70 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo, o mažiausia – 5 bazinės socialinės išmokos arba šiuo metu 350 eurų.
- Siūloma 6 mėnesiais pratęsti bedarbio išmokos mokėjimą priešpensinio amžiaus asmenims, kuriems iki pensijos liko 5 metai ir mažiau, jeigu šie žmonės turi bent 20 metų stažą.
Išmokos dydis labiau priklausys nuo buvusio atlyginimo
Remiantis siūlymais, norint įgyti teisę gauti bedarbio išmoką, reiktų turėti 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Dabar tokį pat stažą reikia surinkti per 30 mėnesių, vadinasi, reikalavimai šiek tiek griežtės.
Kiekvieną kartą norint gauti naują išmoką, reikės surinkti naują 12 mėnesių stažą, o į patį stažą nebus įskaičiuojamas nedarbo išmokos gavimo laikotarpis. Šiuo metu gaunant nedarbo išmokas šis laikotarpis įskaičiuojamas į nedarbo draudimo stažą.
„Girdime daug nuogąstavimų dėl piktnaudžiavimo, nes nedarbo išmokos laikas ir pinigai dabar įeina į stažą, todėl susidaro nepertraukiamas ratas, kai žmogus gauna mažėjančią sumą pinigų, bet gauna. Tai mes įdėjome pasiūlymą, kad norint gauti 9 mėnesius nedarbo išmoką, reikia užsidirbti 12 mėnesių stažą. Kai išnaudoji 9 mėnesius, vėl turi 12 mėnesių atidirbti. Taip daroma, kad nedarbas negamintų nedarbo“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, komentuodama pasiūlymus.
Pastovioji bedarbio išmokos dalis sudarytų 15 proc. nuo minimalios mėnesio algos (dabar siekia 23,27 proc. nuo minimalios algos).
Kintamoji bedarbio išmokos dalis pirmus tris mėnesius siektų 45 proc. nuo buvusių vidutinių žmogaus pajamų, kitus tris mėnesius – 35 proc., o paskutinius tris mėnesius – 25 proc. Iš viso išmoka mokama 9 mėnesius.
Dabar pirmus tris mėnesius mokama 38,79 proc. nuo buvusių vidutinių pajamų, kitus tris – 31,03 proc., likusius tris – 23,27 proc.
Sumažinus pastoviąją išmokos dalį ir kiek padidinus kintamąją praloš gavusieji mažesnius atlyginimus, bet išloš tie, kurių darbo užmokestis buvo aukštesnis. Bet I. Ruginienė pabrėžia, kad esant tokiai sistemai gavusieji didesnius atlyginimus labiau pajus išmokos mažėjimą.
„Mes darome, kad išmokų sistema būtų labiau priklausoma nuo įmokų, o dėl mažiausiai uždirbančių žmonių įvedėme išmokų „grindis“, kad šiek tiek kilstelėtume mažiausias išmokas“, – sakė ministrė.

„Didesni išmokų „laiptai“ per visą laikotarpį turėtų tapti paskata neužsibūti nedarbo draudime“, – pridūrė politikė.
Didžiausia galima išmoka siektų 70 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo, o mažiausia – 5 bazinės socialinės išmokos arba šiuo metu 350 eurų.
Šiuo metu didžiausia išmoka sudaro 58,18 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo, o mažiausia riba nenustatyta, bet realiai tai yra pastovioji nedarbo išmokos dalis arba 241,54 eurai.
Siūloma pratęsti bedarbio išmokos mokėjimą priešpensinio amžiaus asmenims, kuriems iki pensijos liko 5 metai ir mažiau, jeigu šie žmonės turi bent 20 metų stažą. Jiems išmoka iš viso galėtų būti mokama 15 mėnesių (9 mėnesiai, plius 6 mėnesių pratęsimas), kai pratęstu laikotarpiu būtų mokama mažiausia išmoka.
„Norime suteikti didesnę apsaugą žmonėms tarp 60 ir 65 metų, nes pagal statistiką matome, kad jiems reikia daugiau laiko susirasti darbą. Tam, kad jie neįkristų į pensijų sistemą (gaudami priešlaikinę pensiją), mes norime juos palaikyti Užimtumo tarnyboje, nes turime viltį, kad jie dar grįš į darbo rinką. Dėl to suformulavome tokį pasiūlymą ir vietoje 9 + 2 mėnesių išmokos mokėjimo laikotarpio atsiranda 9 + 6 mėnesiai“, – teigė ministrė I. Ruginienė.
Dar ministerija siūlo, kad bedarbis galėtų neribotą kiekį kartų atnaujinti anksčiau paskirtos nedarbo išmokos mokėjimą. Pavyzdžiui, visą stažą užsidirbęs asmuo netenka darbo ir registruojasi bedarbiu bei 2 mėnesius gauna išmoką. Tuomet įsidarbina naujame darbe, bet darbas jam nepatinka, todėl po kelių mėnesių išeina iš darbo ir atnaujina savo buvusios išmokos mokėjimą. Tokių bandymų skaičius nebus ribojamas, kol bus išmokėta 9 visa mėnesių išmoka. Naujai išmokai gauti reikės užsidirbti naują 12 mėnesių stažą.
Šiuo metu nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas gali būti atnaujinamas du kartus. Jeigu asmuo pradeda dirbti ir išsilaiko darbo rinkoje iki 6 mėnesių, bet vėl tampa bedarbiu, išmoka atnaujinama, išmokamas išmokos likutis. Jeigu asmuo išsilaiko darbo rinkoje ilgiau, tada jis turi 12 mėnesių laukimo laikotarpį nuo pirmosios išmokos skyrimo dienos iki užsidirba stažą naujai išmokai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio. Remiantis skaičiavimais, nedarbo socialinio draudimo srityje valstybė šiek tiek daugiau sutaupytų nei išleistų.
Skaičiuojama, kad įsigaliojus pokyčiams 2026 m. būtų sutaupoma iš viso 11,09 mln. eurų, o vėlesniais metais per metus – 22,18 mln. eurų, sutaupymai atsirastų iš pastoviosios nedarbo išmokos dalies sumažinimo atmetus kai kurias padidėjančias išlaidas.



