Lietuvos ekonomika, nepaisant geopolitinių neramumų, ir toliau demonstruoja gerus rezultatus, o šalies ūkis 2025 m. turėtų augti 2,9 proc., sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
„Lietuvos ekonomika nesileidžia išmušama iš pasirinkto kurso, kyla tvariai ir net pakankamai sparčiai. (...) Lietuvos ūkio skrydžio saugumą užtikrina didėjantis vidaus vartojimas, lėtai, bet nuosekliai atsigaunantis diversifikuotas Lietuvos eksportas, palanki situacija darbo rinkoje ir prognozuojamas investicijų atsigavimas“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
TEKSTAS TRUMPAI
- Lietuvos BVP 2025 m. augs 2,9 proc., o infliacija sieks 3,3 proc.
- Nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika rodo gerus rezultatus.
- Jei JAV įves ES 25 proc. muito tarifus, o ES atsakys tuo pačius, Lietuvos ekonomika 2025–2029 m. iš viso gali smukti 0,33–1,3 proc. punkto.
Lietuvos ekonomika nesileidžia išmušama iš pasirinkto kurso, kyla tvariai ir net pakankamai sparčiai
G. Šimkus
Lietuvos bankas iš esmės nekeičia šalies ekonomikos augimo prognozių. Bendrasis vidaus produktas, 2024 m. padidėjęs 2,7 proc., šiemet turėtų augti 2,9, o 2026 ir 2027 m. – po 3 proc. (gruodžio mėn. prognozuota atitinkamai 3,1, 3,1 ir 3 proc. ūkio plėtra).
Vis dėlto, G. Šimkus įspėjo, kad JAV įvedus 25 proc. importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, o Bendrijai pritaikius atsakomąsias priemones, toks scenarijus Lietuvos ekonomikos augimą per ketverius metus sumažintų 0,33–1,3 procentinio punkto.
„Daroma prielaida, kas būtų, jeigu Europos Sąjunga taip pat imtųsi atsakomųjų priemonių, poveikis Lietuvos ekonomikai būtų dar šiek tiek stiprėlesnis – nuo 0,33 (...) iki 1,3 procentinio punkto mažesnis BVP nuo 2025 iki 2029 metų“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Lenkiame kaimynus
G. Šimkus taip pat akcentavo, kad pastaruosius keletą metų Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai iš Baltijos šalių bei pasižymėjo didesniu atsparumu.
„Mūsų verslas konkuruoja kainomis, tačiau ne tik jomis. Mūsų diversifikacija yra platesnė. Tai didina mūsų verslo atsparumą ir mažina priklausomybę nuo atskirų rinkų. Kita mūsų svarbi ypatybė – gyventojų ir darbo jėgos skaičiaus augimas. (...) Na, žinoma, ir investicijos pas mus augo sparčiau, nei kaimyninėse valstybėse“, – akcentavo Lietuvos banko vadovas.
Nors Lietuvos ekonomika atsigauna, G. Šimkaus teigimu, to pasakyti negalima apie euro zonos ekonomiką.
„Euro zonos ekonomika praėjusiais metais augo silpnai, o šiais metais prognozuojama, kad augimas taip pat bus vangus. Net jei ekonomika ir kažkiek atsigauna, tas atsigavimas yra labai menkas. Šiemet augimas išliks pastebimai mažesnis už ilgalaikį vidurkį. Euro zonos ekonomikos atsigavimas atidedamas į ateitį“, – akcentavo Lietuvos banko vadovas.
Auga vidaus paklausa
Bendrą ekonomikos augimą pastaruoju metu labiausiai veikia vidaus paklausa – vis tvirčiau didėja namų ūkių vartojimas, prie kurio 2025 m. daugiau prisidės ir atsigaunančios investicijos.
Prognozuojama, kad pernai 3,7 proc. siekęs privačiojo vartojimo augimas 2025 m. paspartės iki 4,1, o 2026 ir 2027 m. augs po 3,7 proc. Pagrindinis namų ūkių vartojimo augimą lemsiantis veiksnys yra didėjančios darbo pajamos.
Investicijų raida 2024 m. buvo mažiau palanki – jos sumenko 1,1 proc. Smukimą lėmė mažesnės investicijos į gamybos priemones, ypač transporto įrangą, dėl perteklinės logistikos paslaugų pasiūlos Europoje.
Tačiau jau šiemet investicijos turėtų atsigauti, o prie to labiausiai prisidės privatusis sektorius, kuriam paskatų suteiks įsibėgėjantys Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) bei naujausios ES finansinės perspektyvos projektai.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2025 m. investicijos turėtų augti 6,6, 2026 m. – 5,5, o 2027 m. – 3,1 proc.
Ekonomikos augimą didins ir atsigaunantis eksportas, kuriam teigiamą įtaką daro išsaugotas konkurencingumas bei pamažu atsigaunanti Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų paklausa pagrindinių prekybos partnerių rinkose.
Tiesa, užsienio paklausa atsigauna lėtai, todėl ir Lietuvos eksportas turėtų augti kukliau nei prieš COVID-19 pandemiją. Šiemet bendras eksportas turėtų padidėti 1,6, 2026 ir 2027 m. – po 3,6 proc.
Nedarbas mažės
Padėtis darbo rinkoje tebėra palanki darbuotojams. Nedarbo lygis, pernai siekęs 7,2 proc., 2025 m. turėtų sumažėti iki 6,8, 2026 m. – iki 6,7, o 2027 m. – iki 6,6 proc. Užimtumas, 2024 m. padidėjęs 1,7, šiemet dar ūgtels 0,3 proc., tačiau 2026 ir 2027 m. sumenks atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc.
Mažėjantis nedarbas didina spaudimą darbo atlygiui, todėl jo augimas ir toliau bus pakankamai spartus. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 10,2 proc., 2025 m. padidės 9,2, 2026 m. – 8,3, o 2027 m. – 7,7 proc.
Augančios darbo sąnaudos tebebus vienas iš pagrindinių kainas didinsiančių veiksnių. Prie kainų augimo taip pat prisideda energijos išteklių ir maisto žaliavų kainos, daugiau nei 2024 m. pakelti mokesčiai – padidinti akcizai alkoholiui, tabakui, dyzelinui ir įvesta CO2 dedamoji energijos produktams.
Dėl šių priežasčių vidutinė metinė infliacija 2025 m. laikinai turėtų padidėjo iki 3,3, o 2026 ir 2027 m. grįžti į labiau įprastą 2,6 proc. lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai.
