Finansų ministerija modeliuoja grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Komentuodamas valstybės finansus jis tvirtina, kad skolos augimas nėra dramatiškas.
– Ministre, netrukus baigs galioti beveik visos lengvatos, kurios buvo laikinai įvestos dėl karo Artimuosiuose Rytuose: baigia galioti nuolaida traukinio bilietams, birželio viduryje nebeliks ir lengvatos dyzelino akcizui. Ar yra paskaičiuota, kiek tai atsiėjo valstybės biudžetui ir ar galite šiandien pasakyti, kad šios priemonės buvo veiksmingos?
– Manau, kad priemonės buvo veiksmingos. Žinoma, jos buvo riboto poveikio, nes labai plačios ir išplėstos. Tai buvo priemonės visiems žmonėms. Akcizo lengvata buvo konstruota taip, kad iš papildomai surenkamo pridėtinės vertės mokesčio, kuris surenkamas iš tų pačių degalų pardavimo dėl padidėjusių kainų, šios papildomos lėšos buvo nukreiptos akcizui mažinti. Galima sakyti, kad tai biudžetui didelės įtakos neturėjo. Bet, žinoma, jeigu nebūtume to darę, tada į biudžetą būtume surinkę truputėlį daugiau pinigų.
Bet norėčiau pabrėžti, kad dabar kaip tik pradeda galioti priemonės, kurios jau yra tikslinio poveikio. Tai yra būtent tokios priemonės, kurias labiausiai rekomenduoja Europos Sąjunga, kiti tarptautiniai ekspertai. Mes taip pat matome, kad jos galėtų būti daug veiksmingesnės ir daug pigesnės šalies biudžetui.
Dabar startavo priemonė apyvartinėms ūkininkų lėšoms. Būtent tų ūkininkų, kurie susiduria su problemomis, kurios daugiausia kyla iš trąšų, degalų brangimo krizės. Netrukus startuos ir kita priemonė, kuri bus apyvartinėms lėšoms verslui, kuris dėl šių geopolitinių pokyčių susiduria su sunkumais. Manau, kad tai yra tikslinės priemonės. Jos bus tikrai daug veiksmingesnės ir nukreiptos ten, kur reikia.
Galime pasidžiaugti – kaip tik startavo mūsų plėtros bankas, kuris gali šias priemones padaryti dar efektyvesnes. Be didelio spaudimo biudžetui suteikti pakankamai geromis sąlygomis ir žemomis palūkanomis. Ūkininkai tikrai gali pasidžiaugti 2–2,5 proc. palūkanomis.
Gal tik norėčiau patikslinti, nes dažnai kreipiasi net ir tie ūkininkai, kurie nesusiduria su sunkumais. Tai tokie, kurie su sunkumais nesusiduria, taip pat gali gauti apyvartinėms lėšoms. Tik tai nebus lengvatinės palūkanos – tai bus ne 2 ir ne 2,5 proc., o 4 arba 5 proc.
– Hormuzo sąsiauris lieka uždarytas. Ekspertai sako, net jeigu artimiausiu metu būtų susitarta jį atverti, kol naftos srautai stabilizuosis, gali prireikti pusmečio ar net metų, priklausomai nuo to, kada bus susitarta. Ekspertai sako, kad jau, ko gero, reikėtų pradėti svarstyti apie ateinančią žiemą. Ar Finansų ministerija modeliuoja galbūt vėl žmonėms grąžinti lengvatą šildymui?
– Modeliuojame. Pagalba žmonėms, susimokant šildymo sąskaitas, egzistuoja. Dabar ji yra šiek tiek išplėsta, remiantis tuo, kad atliekant mokestinius pakeitimus buvo panaikintas lengvatinis PVM tarifas šildymui. Todėl išplėtėme žmonių, galinčių gauti paramą šildymui, ratą. Manau, su šildymu yra uždengtas šis flangas. Taip pat su „Igničiu“, kuris yra mums pavaldus, sekame pasaulines rinkų kainas. „Ignitis“ pristato įvairius sprendimus, kaip reikėtų apsirūpinti dujomis: ar reikėtų pirkti dabar, ar palaukti, kol atpigs.
Tik norėčiau pabrėžti, kad dujų kaina nėra taip dramatiškai išaugusi, kaip buvo išaugusi naftos kaina. Įprastu laikotarpiu kaina svyruodavo apie 30 eurų už megavatvalandę, dabar ji siekia maždaug 50 eurų. Ta kaina tikrai neprilygsta tam, ką turėjome 2022 metais. Be abejo, nuolat vertiname krizės dinamiką, bet ją sekti ganėtinai sunku. Įvykiai labai neprognozuojami, labai greitai keičiasi.
Paskutinės naujienos iš to geopolitinio konflikto yra ganėtinai optimistinės. Lyg yra pasirašomas memorandumas, kuriame numatoma atverti Hormuzo sąsiaurį ir toliau jau normaliai sėsti prie derybų stalo, derėtis dėl kitų punktų (branduolinės programos, prekybos, sankcijų ir t. t.).
Kol kas optimizmą atspindi ne tik naujienos, bet ir pasaulio naftos rinka. Šiandien kaip tik prieš pokalbį pasitikrinau – naftos kaina buvo 92 doleriai. Kaina yra tikrai atslūgusi nuo piko, kai buvo 100, 110 ar kartais net 120. Tikėkimės, pirmadienį atsibusime ir optimistinės naujienos tęsis toliau.
– Bet atsibudę pirmadienį turėsime pesimistinį scenarijų, žvelgdami į valstybės biudžetą. Valdžios sektoriaus deficitas yra didžiausias per 5 metus, išeikvotas ir gali būti viršytas papildomų gynybos išlaidų dydis, valstybės skola auga. Ar galite atvirai pasakyti, kad valstybė šiandien išleidžia daugiau, negu gali?
– Reikia suprasti, kad didžioji dalis išlaidų, jeigu ne visos, gal ir visos, eina gynybai finansuoti. Ir tai tikrai yra šuolis nuo to, kiek mes finansuojame, iki tiek, kiek yra dabar. Tai yra tikrai dramatiškas, didelis pakeitimas ir, be abejo, tai tikrai ne trumpalaikis projektas. Tai bus ilgalaikis projektas. Kiek mums pavyko, tiek padarėme su mokestiniais pakeitimais. Juos darydami tikrai vertinome poveikį ekonomikai, poveikį gyventojams.
Mokestiniai pakeitimai, kurie buvo padaryti, toje situacijoje ir buvo tie, kuriuos buvo galima padaryti. Be abejo, jie viso šito neatsveria. Kaip jūs minėjote, skola šiek tiek auga, bet vis dėlto mes turime rezervą, jei kalbame apie valstybės skolą. Tikrai galime šią problemą išdėstyti per laiką protingai, negalima pulti keisti mokesčių, čia tikrai rimti dalykai...
– Ar aš girdžiu, kad bent jau iki kitų Seimo rinkimų, kitos Vyriausybės, 2028 metų, jokių mokestinių pakeitimų jūs nesiūlysite ir neplanuojate?
– Matote, mokestiniai pakeitimai tikrai nėra atliekami kasmet. Reikia pasižiūrėti, koks efektas, kiek surenkama. Galbūt yra kokių nors spragų – tada jas pataisyti. Mokestinė sistema taip pat lemia ir mūsų konkurencingumą, lemia tai, kiek mes pritraukiame investicijų, kokiu greičiu auga ekonomika ir atlyginimai. Atlikti pakeitimai, mano manymu, artimiausiu metu yra tikrai pakankami, tikrai nesiūlyčiau keisti sistemos kasmet. Tikrai galime padaryti daugiau žalos, nei paskui turėsime naudos.
Be abejo, čia gali pasisakyti ir kiti ekonomistai, bet, manau, nuomonė bus ganėtinai panaši. Bet, be abejo, turime įvertinti tai, kad mūsų išlaidos tikrai didesnės negu mūsų pajamos. Jeigu mes sukuriame kokių nors naujų išlaidų, tikrai reikėtų labai gerai pasverti, ar to reikia.
– Bet jūs pats esate užsiminęs, kad nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti tas variantas, iš kurio būtų galima papildyti valstybės biudžetą. Jūs sakote, kad kasmet ne, bet gal kitąmet siūlysite?
– Ne, tikrai nesiūlyčiau. Ten, kur mes šnekėjome, buvo daugiau ekspertinė diskusija, svarstant konkrečių mokesčių privalumus ir trūkumus. Bet tiek visuomenei, tiek verslui, tiek investuotojams reikia siųsti labai aiškią žinią, kad taip mokesčiai tikrai nedaromi, kad kiekvienais metais sėdi, kažką tampai, darai, stengiesi tuos vekselius sulyginti, kad išlaidos su pajamomis sutaptų. Tai tikrai taip nereikėtų daryti. To reikėtų išvengti ir reikėtų tą daryti tikrai labai pamatuotai.
– Opozicija sako, kad jūs viską projektuojate taip, jog viską reikėtų srėbti jau būsimai Vyriausybei. Jūs pripažįstate, kad valstybė išleidžia daugiau, negu surenka. Valstybės skola auga. Prognozuojama, kad per kelerius metus ji nuo dabartinių 45 proc. pasieks 55 proc. bendrojo vidaus produkto ir mes rizikuojame pažeisti Europos Sąjungos fiskalinę drausmę. Tai reiškia, kad netenkame paramos.
– Ne visai taip. Mūsų skola iš tikrųjų siekia apie 40 proc. Planuojame, kad 2028 metų pabaigoje ji galėtų būti apie 50 proc. Prognozės yra ganėtinai ilgo laiko, jos dar bus peržiūrimos, žinoma. Bet, pavyzdžiui, 2025 metai parodė, kad turėjome truputį greitesnį ekonomikos augimą, truputį mažesnį deficitą ir metų gale turėjome truputį mažesnę skolą. Tai tie skaičiai dar tikrai gali keistis.
Situacija tikrai nėra dramatiška. Mūsų skola net ir po 4 metų bus viena mažesnių Europos Sąjungoje. Ir tikrai manau, kad šioje situacijoje išsaugoti ekonomikos augimą ir gyventojų pajamų augimą yra tikrai svarbiau, negu sustabdyti skolą kuriame nors taške – iki 45 ar iki 50 proc. Mes tokio ekonomikos vystymosi tikrai negalime dėl to prarasti.
– Ar jūs asmeniškai prisiimtumėte atsakomybę, jei vis dėlto nutiks taip, kad tuos kriterijus Lietuva viršys ir Europa mums pritaikys sankcijas?
– Kalbėti apie sankcijas tikrai labai anksti. Mes čia labiau šnekame apie išlaidų limitą ir išlaidų limito peržengimą. Išlaidų limitas galėtų būti papildoma įdomi tema, bet čia turbūt reikėtų ganėtinai daug apie tai šnekėti.
Kol kas nėra tokios patirties, kas atsitinka jį viršijus. Bet, be abejo, tada prasideda dialogas su Europos Komisija, kaip šaliai grįžti į išlaidų limitų kelią, kokius pakeitimus reikėtų atlikti. Kol kas 2025 metais mūsų biudžetas tai atitiko, nors išlaidos ir buvo didesnės. Bet čia jau veliamės į gana sudėtingą ekonominę diskusiją. Išlaidos buvo didesnės, bet visi kiti rodikliai buvo geresni. Tai čia jau ilgai reikėtų šnekėti.
– Vasarą prasideda derybos dėl naujo biudžeto. Kokius pagrindinius iššūkius matysime?
– Kaip visada, visos ministerijos ir institucijos pateiks gerokai daugiau poreikių, negu leis mūsų galimybės. Tačiau tai įprasta praktika. Tą turėjome pernai, tą turime šiemet ir tą turėsime kitais metais. Finansų ministerijos užduotis yra visus norus supakuoti į mūsų galimybes.
– Jau kokių nors pageidavimų turite?
– Taip, jau pradėjo siųsti, tikrai turime.
– Pavyzdžiui?
– Konkrečiai nežiūrėjau, bet, be abejo, kad ministerijų norai tikrai viršija galimybes.
– Bandysite išlaviruoti, žiūrėsite fiskalinės drausmės ar, vis dėlto, kaip prieš ateinančius rinkimus įtikti savo rinkėjams?
– Ne, fiskalinės drausmės, be abejo, reikia laikytis – ji ne šiaip sau sugalvota. Kaip ir visada, kai kurios programos bus tenkinamos viena apimtimi, kitos – kita apimtimi, kitos galbūt nukeltos į kitą laikotarpį. Procesas bus panašus kaip kasmet.
Svarbu, kad užtikrintume gynybos finansavimą ir šių geopolitinių įvykių fone nepamestume mūsų socialinio ekonominio kontrakto su visuomene, kad parama gynybai ir mūsų šalies krypčiai išliktų. Šiandien tai svarbiausia.
– Dėkoju už pokalbį.
