Vilniaus oro uoste dideli pokyčiai. Netrukus keliaujantiems iš Vilniaus oro uosto bus atvertas rekonstruotas senasis išvykimo terminalas, kuris pasikeitė neatpažįstamai. LRT.lt kviečia pasižvalgyti, kas laukia viduje.
Dar prieš metus atidarius naująjį Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, ant senojo buvo pakabinta spyna. Tiesa, tik tam, kad būtų nukaltas naujas raktas, įleisiantis į visiškai kitokią erdvę.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Jau birželio antrojoje pusėje keliautojams duris atvers senasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas.
- 10 tūkst. kv metrų patalpose įsikurs didžiausia „duty free“ parduotuvė Baltijos šalyse, restoranai, verslo klasės zona.
- Renovacijos kaina siekia apie 15 mln. eurų, o nauja erdvė per metus turėtų generuoti apie 10 mln. eurų pajamų.
- „Ateityje tai netiesiogiai prisidės ir prie naujų krypčių iš Vilniaus oro uosto atsiradimo“, – sako S. Bartkus.
„Prisimenu tą 2025 m. vasario 3 d. vakarą, kai senasis išvykimo terminalas buvo uždarytas ir teko sutikti paskutinę keleivę, ji skrido iš Vilniaus į Maltą“, – LRT.lt sako Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus.
Praėjus kiek daugiau nei metams, Vilniaus oro uostas ruošiasi ir vėl atverti senojo išvykimo terminalo duris.
Baigiame terminalo transformaciją ir jau už kelių savaičių keleiviams senąjį išvykimo terminalą atidarysime kaip visiškai naują erdvę, turėsiančią kitokią funkciją.
S. Bartkus
„Baigiame terminalo transformaciją ir jau po kelių savaičių keleiviams senąjį išvykimo terminalą atidarysime kaip visiškai naują erdvę, turėsiančią kitokią funkciją. Esame numatę ją vadinti „Plaza“, – pažymi S. Bartkus.
Nors daugelis dar prisimena, kaip į senąjį išvykimo terminalą patekdavo užvažiavę besisukančia rampa, ši vieta taps nebenaudojama, o buvusį terminalą teks pasiekti perėjus saugumo patikrą.
„Galima sakyti, kad senasis išvykimo terminalas bus prijungtas prie naujojo išvykimo terminalo, kadangi interjeras, architektūra ir apdailos medžiagos naudojamos tokios pat, kaip ir naujajame išvykimo terminale. Senoji išvykimo salė taps naujojo išvykimo terminalo tęsiniu“, – pažymi Oro uostų vadovas.
Interjeras, architektūra ir apdailos medžiagos naudojamos tokios pat, kaip ir naujajame išvykimo terminale.
S. Bartkus
Verslo klasės zona, „Burger King“ ir didžiausia „duty free“ parduotuvė
Užsukus į buvusias išvykimo terminalo patalpas pasitinka neatpažįstamas vaizdas. Anksčiau buvusią mėlyną spalvą ir tamsų interjerą pakeitė balta spalva.
Dar vienas malonus akcentas – pažvelgus aukštyn – langai, kurie anksčiau buvo sunkiai pastebimi.
„Pakeitėm, galima sakyti, ir stogą šiame terminale, todėl dabar į pastatą krinta nemažai dienos šviesos“, – pabrėžia S. Bartkus.
Rekonstruojamoje erdvėje zuja darbininkai, jie įrenginėja čia įsikursiančių parduotuvių ir maitinimo įstaigų vitrinas.
S. Bartkus vardija, kad rekonstruotoje erdvėje įsikurs didžiausia neapmuitintų prekių parduotuvė Baltijos šalyse: „Keleiviai čia ras nemažai naujovių, nemažai lietuviškos produkcijos, ko visada būdavo prašoma.“
Be didžiausios parduotuvės čia įsikurs trys restoranai, tarp kurių – „Burger King“, taip pat bus knygynas.
Dar viena naujovė – antrame aukšte įrengtos net dvi verslo klasės poilsio zonos (angl. business lounge). „Daug kas prisimena „Lituanicos“ kopiją, kuri čia kabojo dar iki 2019 m. Tai ten viršuje dabar turėsime naujai įrengtą verslo klubą, skirtą verslo klasės keliautojams ir tiems, kurie nori privatumo. Tam tikra naujovė, kad tai bus dviejų lygių verslo klubas“, – sako Lietuvos oro uostų vadovas.
Buvusiame išvykimo terminale įsikurs ir patikros zona ne Šengeno erdvės keliautojams.
„Bus įrengta pasienio zona. Ji skirta tiems, kas keliauja ne į Šengeno šalis. Populiariausios kryptys galėtų būti Turkija, Jungtinė Karalystė. Nauja pasienio zona bus gerokai erdvesnė, jaukesnė. Siekiame ir pasienio pareigūnams užtikrinti geresnes sąlygas“, – tikina S. Bartkus.
Bus įrengta pasienio zona. Ji skirta tiems, kas keliauja ne į Šengeno šalis. Populiariausios kryptys galėtų būti Turkija, Jungtinė Karalystė.
S. Bartkus
Generuos apie 10 mln. eurų pajamų
Iš viso rekonstruojamos apie 10 tūkst. kv. m plotą užimančios patalpos. Tai siekia maždaug pusantro futbolo stadiono. Projekto vertė – apie 15 mln. eurų (be PVM).
„Rekonstrukcijos vertė yra apie 15 mln. eurų. Investavome į visą naują inžinerinę infrastruktūrą, vėdinimą, apšvietimą, elektros, santechnikos sistemas. Naudojantis proga pertvarkytas ir stogas“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas S. Bartkus.
Jis skaičiuoja, kad rekonstruota erdvė per joje veikiančius verslo subjektus į Lietuvos oro uostų biudžetą papildomai pritrauks apie 10 mln. eurų pajamų per metus.
Esame paskaičiavę, kad ši erdvė per visus metus turėtų atnešti apie 10 mln. eurų pajamų. Tai didelės pajamos, leidžiančios palaikyti žemas oro uostų rinkliavas.
S. Bartkus
„Oro uostai gauna reikšmingą pajamų dalį iš komercinių paslaugų teikimo. Esame paskaičiavę, kad ši erdvė per visus metus turėtų atnešti apie 10 mln. eurų pajamų. Tai didelės pajamos, leidžiančios palaikyti žemas oro uostų rinkliavas, o tai lemia didesnį patrauklumą aviakompanijoms ir mažesnes bilietų kainas.
Išvystytos modernios erdvės leidžia oro uostams būti konkurencingesniems. Todėl galiu sakyti, kad ateityje tai netiesiogiai prisidės ir prie naujų krypčių iš Vilniaus oro uosto atsiradimo“, – tikina Lietuvos oro uostų vadovas.
Keleiviams naują erdvę Vilniaus oro uoste tikimasi atidaryti jau birželio antrojoje pusėje.
Tikisi dar vieno keleivių rekordo
Atidarius senąjį išvykimo terminalą, kitas, istoriškai vienas svarbiausių infrastruktūros projektų Vilniaus oro uoste, kuris susijęs su keliaujančiųjų patogumu – naujasis atvykimo terminalas.
Kol kas, S. Bartkaus teigimu, niekas nesikeičia, jį tikimasi atidaryti 2028 m. pabaigoje.
„Dabar vyksta projektavimo darbai su konkursą laimėjusiais „Zaha Hadid“ architektais. Reikės nugriauti tam tikrus pastatus, stovinčius toje vietoje. Tad projektuojamas esamų pastatų griovimas, svarbių komunikacijų iškėlimas.
Lygiai taip pat projektuojamos naujojo pastato statybos. Tai bus šios transformacijos paskutinis etapas“, – pabrėžia S. Bartkus.
Jis pažymi, kad visus šiuo projektus leidžia įgyvendinti Lietuvos oro uostuose augantis keleivių skaičius. Nors praėjusiais metais pasiektas keliavusių asmenų per Lietuvą rekordas – 7,16 mln., anot S. Bartkaus, šiemet jį planuojama dar padidinti.
„Metų pradžia yra labai gera, kalbant apie keleivių skaičių. Nuo praėjusių metų rekordinio keleivių srauto augame dar 8 proc. Tai brėžia mums trajektoriją, kad šiais metais galima pasiekti ir 7,5 mln. keleivių. Tai būtų net 0,5 mln. keleivių prieaugis. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kitus ribojimus, tai tikrai yra labai gera tendencija. Bent jau iki šios dienos. Latviją kol kas lenkiame dar labiau, jos tendencija šiemet yra prastesnė, nei pas mus“, – sako Lietuvos oro uostų vadovas S. Bartkus.
Jaučiamės gana saugiai ir nematome, kad šiuo metu galėtų pritrūkti degalų.
S. Bartkus
Kelionių neturėtų sutrikdyti ir viešojoje erdvėje pasigirstančios kalbos apie aviacinių degalų trūkumą. „Nuolatos palaikome ryšį su oro bendrovėmis, nes rizika dėl degalų trūkumo nėra tik pas mus, ji yra ir tuose taškuose, kur skrenda orlaiviai. Jaučiamės gana saugiai ir nematome, kad šiuo metu galėtų pritrūkti degalų“, – teigia S. Bartkus.
