Nepaisant Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) svarbos, turėtų būti apsvarstytos didesnės dotacijos rytinio flango valstybėms, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Priemonė SAFE yra svarbi. Ji akceleruoja mūsų gynybos pajėgumus, leidžia vykdyti bendrus viešuosius pirkimus prioritetinėse srityse. (...) Šios lėšos leidžia mums planuoti ne tai, ką turėsime po dešimtmečio, o veikti čia ir dabar“, – Vilniuje šeštadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje sakė ministras.
„Paskolos yra gerai, bet dotacijos būtų geriau. SAFE paskolų įsipareigojimai paveiks Lietuvos fiskalinę padėtį ir skolos augimą. Kuriant naujos kartos Europos gynybos finansavimo priemones ir derantis dėl kitos ES daugiametės finansinės programos, primygtinai raginu mūsų partnerius ir Europos Komisiją apsvarstyti galimybę skirti didesnes dotacijas, ypač pafrontės valstybėms, kurioms tenka neproporcingai didelė kolektyvinės gynybos naštos dalis“, – pridūrė jis.
Pagal gegužės pradžioje pasirašytą SAFE sutartį Lietuvos krašto apsaugai ilgalaikėmis paskolomis skirta beveik 6,4 mlrd. eurų. Pirmas avansinis mokėjimas, siekiantis 956 milijonus eurų, bus išmokamas per tris mėnesius.
Finansavimą ketinama nukreipti nacionalinės divizijos plėtrai, amunicijos atsargoms, kontrmobilumo priemonėms bei kitiems kariuomenės poreikiams. Premjerė Inga Ruginienė yra užsiminusi, kad daugiausiai lėšų bus skiriama oro gynybos stiprinimui.
Finansų ministro teigimu, didėjanti skola riboja Lietuvos galimybes finansuoti ne tik gynybą, bet ir kitas svarbias sritis – infrastruktūrą, švietimą, sveikatą, piliečių gerovę, socialinę apsaugą.
„Visuomenė, kuri nepaiso šių sričių, gali laimėti karinį konfliktą, bet prarasti socialinį sutarimą. Tai rizika, kurios jokia vyriausybė negali sau leisti“, – pastebėjo jis.
Pasak K. Vaitiekūno, Europos gynybos finansavimo priemonės turėtų keistis.
„Dotacijų dalis turėtų būti didesnė nei paskolų. Ypač „pafrontės“ valstybėms. Sąžiningas naštos pasidalijimas turi remtis pafrontės finansavimo solidarumu“, – sakė jis.
Anot ministro, Lietuva ieško būdų diversifikuoti gynybos finansavimo šaltinius ir neapsiriboti ES biudžeto priemonėmis.
„Finansų ministerija šiuo metu nagrinėja galimybes pasinaudoti JAV užsienio karinio finansavimo programa, tai yra, tiesioginėmis paskolomis ir garantijomis, siekdama finansuoti gynybos įrangos sprendimus iš Amerikos tiekėjų. Tai užtikrina tiek mūsų transatlantinių santykių glaudumą, tiek praktinį poreikį, kur tik įmanoma, išplėsti finansavimo šaltinius“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Jis taip pat akcentavo ir būtinybę didinti finansavimą bendro intereso Europos gynybos projektams. Be to, ministras ragino sąjungininkus sistemingiau išnaudoti dvejopo naudojimo investicijų galimybę.
Šių metų Lietuvos gynybos biudžetas siekia apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.
