Jokio verslo plano, prieš atidarymą pamirštos nupirkti taurės ir svečiai, kurie paragauja kelių rūšių vyno, o galiausiai paprašo alaus. Tai tik keli štrichai iš antrą pavasarį skaičiuojančio vyno baro „Vištidė“ gyvenimo. Jo įkūrėjos, lietuvė Emilija Čiraitė ir italė Alessia Maggiore, pasakoja kartais dar sulaukiančios komentarų, esą moterims ne itin pritinka valdyti barą ir grįžti namo 2-ą nakties. „Moterims šioje srityje vis dar reikia stiprybės, bet mes galim viską“, – sako bičiulės.
Dvi vištos ant taurių – tai pačios Emilija ir Alessia, viena garbanė, kita – ilgais lygiais plaukais. Barą jos įkūrė beveik atsitiktinai, nes pradinė idėja buvo kiek kita – krautuvė. O ir pašnekovių studijos nei su maistu ar gėrimais, nei su verslu nebuvo susijusios. Bent iš pirmo žvilgsnio.
Nuo filologijos ir fotografijos baro link
Emilija studijavo prancūzų filologiją. Dabar šios kalbos žinios jai praverčia bendraujant su vyndariais ar nuvykus į Prancūziją padėti skinti vynuogių. Į vyno pasaulį ji pasuko per savo mamą, mat šios valdomoje parduotuvėje ėmė organizuoti prancūziško vyno degustacijas.
Iš Italijos kilusi Alessia Škotijoje mokėsi fotografijos, o į Lietuvą atvyko su vyru lietuviu. Supratusi, kad komercinė fotografija, kuri užtikrintų pragyvenimą, ne jai, ji ėmė dirbti italų virtuvės restorane sostinėje, čia teko suktis ir už baro, ir virtuvėje. Tačiau ilgainiui Alessia suprato, jog norėtų aktyviau Lietuvoje pristatyti itališkus produktus.
Tad kai Emilija iš Prancūzijos gavo nemenką natūralaus vyno siuntą, o Alessia suko galvą, kur laikyti iš Italijos atkeliavusią paletę sūrio, merginos susitiko pietų Halės turguje ir nutarė, jog reikia atidaryti krautuvę, kurioje bus galima paragauti vyno ir maisto.
„Be didelių pinigų, be verslo plano, tik vedamos bendros idėjos nutarėm pabandyti. Be to, ir laikas (2023-iųjų vasara – aut.) buvo geras – pajutom, kad išaugo susidomėjimas natūraliu vynu ir kokybiškais, mažų gamintojų produktais“, – sako Alessia ir priduria, jog jai daro įspūdį, kokie smalsūs, daug keliaujantys yra lietuviai.
Kiaušinis, vištos ir „Vištidė“
Pašnekovės nutarė, jog krautuvę nori atidaryti ne, anot jų, „pižoniškame“ Senamiestyje, bet šiek tiek alternatyvesniame Naujamiestyje. Įdomus sutapimas: „Vištidė“ įsikūrė greta skvero, kurio viduryje iškilęs „Kiaušinis“ – iš Užupio kadaise atkeliavusi skulptūra, ir būtent šią vietą Alessia aplankė jau pirmą dieną, kai prieš 10 metų atvyko į Vilnių.
Baro pavadinimas – „Vištidė“ – nustebina, įsimena ir daugumą nuteikia smagiai, bet buvo ir kitokių vertinimų.
„Mums net yra sakę, kad baro pavadinimas įžeidus“, – su šypsena tarsteli Emilija.
Smagi ir istorija, kaip jis atsirado. Išsinuomojusios patalpas Emilija ir Alessia kone viską darė pačios – glaistė, dažė, kalė, kartu mąstė ir apie pavadinimą. „Svarstėm, su kuo šią vietą sieti. Gal pavadinti „Kiaušinis“? Jei taip, kokia kalba? O tada prisiminėm, kaip kartą užsuko mano vyras ir, pamatęs mus dirbančias, šūktelėjo: „Oh, two chicks` working...“ („O, dvi vištelės darbuojasi“ – aut.). Taip ir sugalvojom – esam dvi vištos, kurios turės verslą prie „Kiaušinio“. Taigi – „Vištidė“! – abiem besijuokiant pasakoja Alessia.
Taurės pradžiugino, o replikų nepaiso
Su šypsena abi prisimena ir baro atidarymą. Kone paskutinę minutę suvokė, kad jų pasveikinti atkeliaus daug žmonių, o taurių bare nedaug, nes naujų nepirko, o turimos „paveldėtos“ iš Emilijos rengtų degustacijų. Tad naujai iškeptos baro savininkės svečius įspėjo, jog atidaryme gali pritrūkti taurių, gal net verta jų atsinešti.
„Buvo linksma, kai visi nešė taures – kas porą, o kas ir dėžutę. Pamenam, mes vis sveikinomės su naujai ateinančiais, kol galiausiai kažkas pakvietė mus išeiti į kiemą („Vištidė“ įsikūrusi renovuotame pastate su vidiniu kiemu – aut.) ir pažiūrėti, kas vyksta. Išėjom ir negalėjom patikėti – kiemas buvo pilnut pilnutėlis. Tikra beprotybė!“ – viena kita papildydamos pasakoja „vištelės“.
Emilija ir Alessia pripažįsta, jog yra sulaukusios ir ne itin malonių replikų.
„Pasitaikė vyrų, kurie stebėjosi, kad čia merginų valdoma vieta, veikianti iki vėlyvo vakaro. Kai kurių žmonių sąmonėje baras ir moterys tiesiog nedera. Porąsyk sulaukėm klausimo, o kurgi savininkas ar šefas. Suprask, tai turi būti vyras. Atsakydavom, kad baras mūsų – mes jį atidarėm ir valdom. Turėdamos tokį verslą parodom, kad moterys gali viską“, – sako Alessia.
„Anksčiau ir vyndariai buvo tik vyrai. Bet dabar moterys lygiavertės su vyrais, yra vynų, kuriuos gamina būtent moterys. Mes labai norim tokių turėti, kad jas palaikytume“, – priduria Emilija.
Nežinia, ar dėl to, jog savininkės – moterys, ar dėl jaukumo ir draugiškos atmosferos, barą itin pamėgo moterys ir merginos.
„Pamenu, kaip kartą bare sėdėjo vien merginos. Kažkuri net garsiai paklausė, gal tik merginos čia ir renkasi?! O tada duris pravėrė vaikinas ir visos ėmė ploti. Vargšas vaikinas, jam tai buvo labai netikėta!“ – kvatojasi Alessia.
Pagyros lašiniams ir kuo ypatingas natūralus vynas
Nors „Vištidė“ veikia ir kaip vieta, kur galima įsigyti vyno ar itališkų produktų išsinešti, vis tik tai labiau baras nei krautuvė. Gausi ir įvairi vyno kolekcija – Emilijos rūpestis, Alessia stengiasi, kad „Vištidę“ pasiektų geriausi produktai iš Italijos, iš kurių ruošiami užkandžiai. Sūriai, dešra, lašiniai… Lašiniai? „Turim puikių juodų itališkų kiaulių lašinių. Pjaustom juos plonais griežinėliais ir dedam ant pakepintos raugo duonos. Lašinukai pamažu tirpsta, nepaprastai skanu…“ – nutęsia Alessia.
Paklaustos, kuo ypatingas natūralus vynas, pašnekovės sako, jog įprastai jis gaminamas mažomis partijomis, tuo dažniausiai užsiima nedidelius vynuogynus turintys vyndariai. „Iš esmės, tai vynas, kurį gaminant papildomai nieko nededama ar dedama minimaliai. Jis specifiškesnis ir brangesnis, galima net sakyti, jog jo gaminimo būdas ir filosofija yra alternatyva gėrimų ir maisto industrializacijai“, – aiškina pašnekovės.
Anot Emilijos, jei jų baro lankytojui sykį patiko koks vynas, nėra jokios garantijos, jog ras jo apsilankęs po mėnesio ar poros. „Bet pasiūlysim ką nors kito“, – tarsteli ji. Žinoma, natūralus vynas patinka ne visiems, būna, jog žmonės būna iš anksto neigiamai nusiteikę.
„Mes neauklėjam ir neužpuolam su begale pasiūlymų, bet kviečiam paragauti, bandom suprasti, o kas lankytojui patiktų. Be to, turim vynų, kurie yra natūralūs, tačiau savo skoniu labiau primena klasikinius. Mūsų bare itin paklausūs oranžiniai vynai ar vynas su burbuliukais“, – pasakoja Alessia. „Pamenu merginą, kuri kartą išragavo gal 7–8 rūšių vyną, o galų gale pasirinko alų. Tokiais atvejais kiek nustembi, bet juk nieko tokio – gal ji kitąsyk grįš vyno“, – šypteli Emilija.
Baro savininkėms siunčia atvirukus
Nors baras, anot savininkių, yra lyg „galutinis portalas“, per kurį jos susitinka su lankytojais, už to slypi daug nematomo darbo – derinimai, užsakymai, skaičiavimai… Ir vis tik į darbą bare abi žiūri kaip į nuotykį ir progą sutikti įvairiausių žmonių. Jas ypač džiugina nuolatiniai lankytojai ir nepaprasta jų įvairovė.
„Mūsų bare nėra jokių formalumų – žmogus gali ateit ir su kostiumu, ir su pižama. Laukiam ir studentų, ir senjorų, ypač gera matyt, kai jauni žmonės atsiveda tėvus ar senelius ir ką nors švenčia“, – beria Alessia.
„Neįsivaizduoju, kur dar būčiau sutikusi tiek skirtingų žmonių. Čia kartais verda diskusijų klubas, vyksta mainai, čia žmonės susipažįsta, o kartais matom, kaip poros konfliktuoja ar net išsiskiria. Sulaukiam ir turistų, būna, ateina jie vieną vakarą, tada antrą, mes raginam atrasti kitas vietas, o jie atsako, kad patinka pas mus. Yra net lankytojų, kurie atsiunčia mums atvirukų Kalėdų proga ar ateina su kokia moline višta ar paveiksliuku su vištomis“, – pasakoja Emilija. Ir tikrai – visą pokalbį ir fotosesiją nuo sienų ir lentynų stebi vištos ir vienas kitas gaidys.
