Socialiai pažeidžiamiems asmenims siūloma leisti toliau naudotis visuomeniniu elektros tiekimu. Tokia išimtimi galėtų naudotis mažiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių elektros per metus suvartojantys gyventojai. Šie vartotojai patenka į trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą. Tačiau į šią grupę patenka ir kiti vartotojai, pavyzdžiui, naujakuriai. Jie statistiškai suvartoja mažai elektros, bet kai kuriais atvejais jų finansinė situacija gali būti labai panaši į, tarkime, antrojo etapo dalyvių. Kaip žinoma, pastarieji privalėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.
Paklausta, kiek tai teisinga, Energetikos ministerija paaiškino, kad visi vartotojai, nepriklausomai nuo to, ar priklauso pirmajam, ar antrajam, ar trečiajam liberalizacijos etapui, jei suvartoja iki 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus, galės naudotis visuomeniniu elektros tiekimu.
Anot ministerijos, įstatymas nustatys, kurie vartotojai turi pareigą pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
Siūlo daliai gyventojų leisti naudotis visuomeniniu tiekimu
Praėjusią savaitę Energetikos ministerija paskelbė siekianti apsaugoti jautriausią elektros energijos vartotojų grupę nuo papildomos administracinės naštos ir siūlanti pažeidžiamiesiems ir smulkiesiems elektros energijos buitiniams vartotojams pratęsti galimybę naudotis visuomeniniu elektros tiekimu iki 2030 metų.
Visuomeniniu elektros tiekimu galėtų naudotis pažeidžiamieji buitiniai vartotojai – socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai ir asmenys su negalia bei gyventojai, sunaudojantys elektros energijos iki 1 tūkst. kWh per metus (apie 80 kWh per mėnesį).
„Siekiame maksimaliai padėti pažeidžiamiems ir smulkiems energijos vartotojams, mažindami biurokratiją ir elektros energijos kainas.
Siūlomais pakeitimais sukursime galimybes pažeidžiamiems elektros vartotojams gauti elektros tiekimą žemiausia kaina“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Įtraukiamos ne tik pažeidžiamos grupės
Pažeidžiamiausios visuomenės grupės (kai suvartojama iki 1 tūkst. kWh elektros per metus) patenka būtent į trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą. Tiesa, į šį etapą patenka ir dalis kitų gyventojų, pavyzdžiui, naujakuriai. Jų elektros suvartojimas statistiškai nėra didelis, bet gaunamos pajamos gali būti panašios į, tarkime, antrojo etapo dalyvių pajamas.
Vienas jų – vilnietis Jonas. Kiek didesnes nei vidutines pajamas uždirbantis vyras LRT.lt pasakojo buvęs priskirtas trečiajam elektros rinkos liberalizacijos etapui. Tiesa, socialiai pažeidžiamas jis tvirtino nesijaučiantis.
„Gyvenau vienas sename bute, elektros mažai naudojau, tik apšvietimas, šaldytuvas, televizorius, viryklė dujinė, tai elektros mažai suvartodavau, iki 100 kWh per mėnesį. Socialiai pažeidžiamas nesijaučiu“, – sakė jis.
Neseniai naujuose namuose su šeima įsikūrusi kaunietė Sandra taip teigė patenkanti į trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą.
„Darėme remontą, todėl mažai prisuko elektros ir turbūt dėl to esame trečiajame etape“, – svarstė moteris.
Siūlymą leisti, pavyzdžiui, į trečiąjį rinkos liberalizacijos etapą patenkantiems naujakuriams nesirinkti nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas vadino gana nelogišku.
„Dažniausiai šie klientai nėra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, kuri galėtų būti priskirta trečiajam liberalizacijos etapui“, – kiek anksčiau LRT.lt sakė jis.
Ministerija: įstatymas nustatys, kurie vartotojai turi pasirinkti tiekėją
Energetikos ministerija redakcijai atsiųstame atsakyme paaiškino, kad visi vartotojai, nepriklausomai nuo to, ar priklauso pirmajam, ar antrajam, ar trečiajam liberalizacijos etapams, suvartojantys iki 1 tūkst. kilovatvalandžių elektros per metus, galės naudotis visuomeniniu elektros tiekimu. Kiekvienais einamaisiais metais bus vertinami praėję metai.
„Kitaip tariant, kiekvienais metais iki 2029 m. (įskaitant ir 2029 m.) visų (nepriklausomai nuo dabar nustatyto etapo) vartotojų bus vertinamas suvartojimas ir įstatymas nustatys, kurie vartotojai turi pareigą pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją“, – akcentavo ministerija.
Papildomai pabrėžiama, kad siūlomi įstatymų pakeitimai numato galimybę diferencijuoti visuomeninės elektros energijos tarifus pagal vartotojų grupes. Toks sprendimas, anot ministerijos, skirtas pažeidžiamiems vartotojams apsaugoti, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius ir valstybės socialinės politikos tikslus. Tai reiškia, kad visuomeninio tiekimo tarifas bus nustatomas atskirai smulkiesiems buitiniams klientams ir pažeidžiamiems visuomeninio tiekimo vartotojams.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos (ES) teisėje nėra nustatyta, iki kada valstybės narės turi atsisakyti mažmeninių elektros energijos kainų reguliavimo.
„ES bendros elektros rinkos vidaus taisyklės leidžia valstybėms narėms reguliuoti elektros mažmenines kainas, pavyzdžiui, pažeidžiamiesiems, energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, kai tuo siekiama valstybei svarbių socialinių ir ekonominių tikslų, tačiau viena iš sąlygų yra, kad ši priemonė turi būti ribotos trukmės. Kaip mūsų atveju numatyta, iki 2030 metų“, – komentare nurodė ministerija.
Apibendrindama ministerija pabrėžė, kad ES elektros rinkos taisyklėms didelę įtaką padarė 2022–2023 m. energijos kainų krizė. Vienas iš 2024 m. priimtų pakeitimų tikslų – padaryti elektrą įperkamesnę ir apsaugoti pažeidžiamus vartotojus nuo staigių kainų šuolių ir energijos nepritekliaus.
„2024 m. birželio 13 d. priimta ES direktyva numato, kad pažeidžiamiems ir energijos stokojantiems vartotojams gali būti taikomos reguliuojamos kainos, įskaitant ir mažesnes nei sąnaudos. Be to, kaip laikina priemonė tokia kainodara gali būti taikoma ir buitiniams vartotojams, net jei nėra krizės“, – pažymėjo Energetikos ministerija.
Daro meškos paslaugą?
Vis dėlto Vartotojų aljanso viceprezidentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys mano, kad ši visuomeninio tiekimo iniciatyva yra perspausta ir atsiradusi „iš vargo“.
„Deja, mes nesiryžtame užbaigti rinkos reformos. Atleisdami didelę dalį elektros vartotojų nuo dalyvavimo rinkoje mes padarome meškos paslaugą visiems – kartu ir tiems patiems vartotojams. Rinkoje veikiantys laisvieji tiekėjai nukentės – jų klientų bazė iškart tampa mažesnė, jie gali tikėtis mažiau klientų, atitinkamai jiems yra mažesnė motyvacija šioje sumažėjusioje rinkoje siūlyti konkurencingas paslaugas“, – LRT.lt komentavo K. Kupšys.
„Čia ir matau pagrindinį minusą. Kokius klientus mes atleisime iš rinkos, nebe tiek svarbu. Svarbu, kad nesukuriame prielaidų ateiti naujiems tiekėjams, taigi, nukentės visi“, – pridūrė jis.
Situaciją pakomentavo ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. „Nepaisant to, kad klausimas nėra priskirtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai, svarbu užtikrinti vartotojo ir verslo subjektų interesų pusiausvyrą, vartotojų teisių apsaugą aiškiomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis vartojimo sutarčių sąlygomis bei sąžiningą verslo praktiką“, – pabrėžė tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.
LRT.lt primena, kad trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai pagal ankstesnę tvarką nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti iki š. m. gruodžio 31 dienos.
Šiuo metu visuomeninio tiekimo vartotojų skaičius siekia 462 tūkst. klientų, iš jų apie 80 procentų suvartoja mažiau nei 1 tūkst. kWh elektros energijos per metus. Nepriklausomą elektros tiekėją jau yra pasirinkę kiek daugiau nei 1 mln. 245 tūkst. vartotojų.
Tiesa, Energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius sako jau gavęs signalų iš visuomeninio elektros tiekėjo bendrovės „Ignitis“, kad ji norėtų įvesti abonementinį mokestį trečiajame liberalizacijos etape likusiems gyventojams. Dabar abonementinį mokestį už elektrą savo kainodaroje taiko nepriklausomi elektros tiekėjai.
