Antradienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo būsto paskolų refinansavimas vartotojams taptų nemokamas. LRT.lt pateikia, kokie pokyčiai siūlomi.
Būsto paskolos refinansavimas – tai naujos paskolos ėmimas ir jos panaudojimas kitai paskolai ar paskoloms padengti.
Paskola gali būti refinansuojama įvairiais tikslais. Pavyzdžiui, kai kelis turimus kreditus norima sujungti į vieną, taip pat jei susiduriama su finansiniais sunkumais arba tada, kai rinkoje siūlomos mažesnės paskolos maržos.
Marža – tai nekintanti palūkanų dalis (dažnai vadinama banko nustatytu antkainiu), prie kurios pridedama kintanti bazinė palūkanų norma.
Pavyzdžiui, būsto paskolos sutartyje nurodoma, kad skolininkui taikoma 5,24 proc. palūkanų norma, iš kurios, tarkime, 3,35 proc. sudaro bazinė palūkanų norma, o 1,89 proc. – marža. Kuo mažesnė palūkanų norma, tuo mažiau už paskolą reikia mokėti.
Iki šiol refinansavimo paslaugos išlaidos krisdavo ant vartotojo pečių, tačiau dabar paskolų turėtojams siūloma leisti pakeisti paskolą suteikusį banką ir taip pasigerinti būsto paskolos finansines sąlygas be papildomų išlaidų.
Skaičiuojama, kad šiuo metu refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą administraciniai ir kiti su būsto paskolos refinansavimu susiję mokesčiai gyventojui gali siekti daugiau nei 1 000 eurų.
Norint refinansuoti būsto paskolą taip pat neretai tenka ir kelis kartus kreiptis tiek į savo, tiek į naująjį finansuotoją, pateikti naują nekilnojamojo turto vertinimą, susimokėti už buvusios sutarties nutraukimą ir kt. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projekte numatoma, jog žmonėms pakaktų kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.
Pradinis bankas, žinodamas, kad klientas galės paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, būtų suinteresuotas jį išlaikyti. Taigi žmonėms atsirastų daugiau galimybių savo iniciatyva siekti palankesnių būsto paskolos sąlygų net ir nekeičiant kredito davėjo.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. 346 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.
Finansų ministerijos duomenimis, būsto paskolos, kurios suteiktos didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų.
Skaičiuojama, kad, panaikinus būsto paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus refinansavimo procesą, vartotojai ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 500 mln. eurų, sumokėdami mažiau palūkanų.
Įstatymas, kuriuo būsto paskolos refinansavimas taptų nemokamas, įsigaliotų nuo 2025 metų vasario 1 d., taigi žmonės supaprastinto refinansavimo galimybe galėtų pasinaudoti jau netrukus.
