Ketvirtadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba nusprendė leisti perduoti šalia Baisogalos valdomą 340 hektarų sklypą, kuriame įsikurs Vokietijos karinės pramonės bendrovė „Rheinmetall“, tačiau detalių, kokios kompensacijos sulauks iš Vyriausybės, neatskleidžia.
Ketvirtadienį posėdžiavusi LSMU taryba sutiko „Rheinmetall“ statyboms perduoti jų valdoma sklypą.
LSMU pažymėjo, kad universitetui turės būti kompensuoti visi patirti nuostoliai, susiję su žemių keitimu.
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba neprieštarauja Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimo projektui perduoti sklypą išskirtinai „Rheinmetall“ bei pilnai kompensuoti universitetui visas galimas netektis ir nuostolius dėl būsimų infrastruktūros pokyčių“, – žurnalistams teigė LSMU tarybos pirmininkas Gintaras Skorupskas.
Kokio dydžio kompensacija tai galėtų būti, universiteto atstovai nenurodė. LSMU rektorius Rimantas Benetis teigė, kad nuostolių bus įvairių, tiek trumpalaikių, tiek ir ilgalaikių, atsirasiančių dėl infrastruktūros pokyčių.
„Nemaišykim, yra du dalykai – ūkis ir institutas. Mes kalbame apie ūkinę dalį, institutas nekeliamas niekur, o ūkinė veikla yra išdalinama“, – kalbėjo rektorius.
Jo teigimu, dėl pagrindinės kompensacijos dalies su Vyriausybe sutarta, tačiau detalės dar bus „sprendžiamos“.
R. Benetis patvirtino, kad universitetui mainais bus perduoti kiti 6 žemės sklypai, tačiau jų paskirtis turės būti keičiama.
Paklaustas, ar universitetas, nepavykus išsiderėti sau palankiausių sąlygų, dar gali žengti žingsnį atgal, rektorius teigė išgirdęs pažadą, kad į LSMU pageidavimus bus atsižvelgta.
„Fermos lieka, žemės yra iškeliamos“, – teigė jis.
R. Benečio teigimu, „Rheinmetall“ gamyklą sups apsauginė zona, tad jis viliasi, kad LSMU bus leista ją naudoti, pavyzdžiui, joje auginti žolę.
„Dar nekalbam apie tai, šitos sumos galbūt gali būti finansuojamos per kitas priemones, tai yra išmokos ir panašiai. Svarbu, kad protokolas būtų suderintas, kad mes, universitetas, galėsime žinoti, ką toliau daryti“, – žurnalistams sakė R. Benetis, paprašytas įvardyti sutartą piniginės kompensacijos sumą.
G. Skorupskas teigė, kad tarybos nariai sprendimą priėmė vienbalsiai.
Investuos 180 mln. eurų
Sklypas Kemėrų kaime, netoli Baisogalos, yra pati tinkamiausia vieta Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ naujai gamyklai, anksčiau yra sakiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
340 hektarų ploto valstybinės žemės sklypą, reikalingą „Rheinmetall“ gamyklai, šiuo metu valdo LSMU, čia įsikūręs Gyvulininkystės institutas. Sprendimą dėl perdavimo, yra pastebėjusi ministrė, universitetas turėjo priimti dar gegužę, tačiau to nepadarė.
Planuojama, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ į amunicijos gamyklą Lietuvoje investuos daugiau negu 180 mln. eurų ir sukurs 150 darbo vietų.
„Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybas norima pradėti dar šiemet. Tikimasi, kad gamykla per metus pagamins dešimtis tūkstančių šaudmenų.
LSMU rektorius Rimantas Benetis BNS yra sakęs, kad neatmeta, jog iš Vyriausybės gali prašyti ir finansinės kompensacijos. Kol kas vietoje „Rheinmetall“ numatyto sklypo LSMU siūlomi šeši kiti Radviliškio rajone esantys sklypai. Taip pat LSMU yra pasiūlyta kompensuoti galimus nuostolius dėl sklypo keitimo.
Plačiau šia tema skaitykite:
Taip pat skaitykite
„Rheinmetall“ gamyklas turi 12-oje pasaulio šalių: be Vokietijos, taip pat Austrijoje, Šveicarijoje, Rumunijoje, Kanadoje, JK, JAV, PAR, Australijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Vengrijoje.
Vengrijoje, Zalaegersege, pernai rugpjūtį atidaryta naujausia koncerno gamykla, kurioje gaminamos šios šalies pajėgoms skirtos pėstininkų kovos mašinos „Lynx“. Vengrijoje kyla dar dvi naujos koncerno gamyklos – Varpalotos mieste statoma amunicijos gamykla, o Segede kovo pabaigoje pradėtos transportui skirtų elektronikos komponentų gamyklos statybos.
Vasarį amunicijos gamykla pradėta statyti ir šiauriniame Vokietijos Unterliuso mieste, „Rheinmetall“ pramonės komplekse. Planuojama, kad 2025 metais joje bus pradėti gaminti NATO standarto 155 mm kalibro sviediniai, o gamybos apimtys turėtų pasiekti 200 tūkst. sviedinių per metus.
Išsamiau apie Vokietijos bendrovę skaitykite:
Taip pat skaitykite
„Rheinmetall“ vadovybė kovą pranešė bent keturias gamyklas planuojanti statyti ir Ukrainoje – jos gamintų šaudmenis, karines transporto priemones, paraką ir priešlėktuvinę ginkluotę.
Be to, Vokietijoje, Ispanijoje, PAR, Italijoje, Australijoje bei Rumunijoje „Rheinmetall“ planuoja didinti pajėgumus. Balandžio pradžioje koncernas pranešė, kad netrukus Rumunijoje atidarys karinės įrangos, naudojamos Ukrainos kovoje su Rusijos pajėgomis, techninės priežiūros centrą.
