Kodėl gyventojai už dujas dabar priversti mokėti dvigubai ar trigubai daugiau, nei jos kainuoja rinkoje? Tokį klausimą LRT RADIJUI užduoda kaišiadorietis Vytautas. To paties trečiadienį klausė ir Seimo nariai, pasikvietę „Ignitis grupės“ atstovus. Ekspertai svarsto, kad buvo galima pasielgti ir kitaip. Negana to, valstybė per pusmetį dar žada išleisti per 50 mln. eurų kompensacijoms, nes be jų dujos gyventojams atsieitų dar brangiau.
Tokia situacija susiklostė dėl to, kad pernai „Ignitis“ didelę dalį dujų pirko už fiksuotą kainą ir tuo metu, kai dujų kaina buvo pačiose aukštumose. Kainos iki šiol krito, o įsipareigojimai liko.
„Fiksuota kaina yra apie 120, o rinkoje – 50, tai tas skirtumas – apie minus 70 eurų už megavatvalandę tam kiekiui, kurio kaina yra užfiksuota“, – skaičiuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Ignitis grupės“ reguliuojamų veiklų vadovas Mantas Mikalajūnas neslepia – dujų vartotojų tai netenkina, jiems norėtųsi mažesnės kainos. Tačiau, patikina jis, mokėti už dujas tiek, kiek įsipareigota pernai, reikės „tiktai iki šių metų pabaigos“.
Šią savaitę kritiką bandoma užglaistyti optimistinėmis antraštėmis, sakančiomis, jog buitiniai vartotojai nuo liepos už kubinį metrą dujų mokės 4–5 centais mažiau. Pavyzdžiui, žmonės, gaminantys valgį, vidutiniškai sutaupys 20 centų per mėnesį, besišildantieji namus – per 4 eurus.
Visgi jeigu dujos į vartotojų namus atkeliautų tomis kainomis, kokios dabar yra biržoje, mokėti tektų bent perpus mažiau.
Energetikos ministras Dainius Kreivys Vyriausybėje kalbėjo, kad dalis dujų įsigyta tuo metu, kai rinkoje vyravo chaosas, o visiems rūpėjo klausimas, ar pakaks tų dujų, todėl teko pasirašinėti apsidraudimo sandorius.
„Esant nestabiliai situacijai, dalis dujų įsigyta apsidraudimo sandoriais ankstesniu laikotarpiu, nes tu niekados negali žinoti, kokia bus situacija. Kaip ir dabar – matome, kokie dalykai vyksta Baltijos jūroje su infrastruktūra, matome ir NATO įsikišimus, ir Rusijos bandymus užminuoti infrastruktūrą. Sunku pasakyti, [kaip bus], todėl apsidraudimo sandoriai yra būtini“, – tvirtino D. Kreivys.
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas LRT RADIJUI sako sutinkantis, kad neramiausiomis akimirkomis tokie sandoriai yra būtini, tačiau jis pasigenda atvirumo. Jo nuomone, „Ignitis grupė“ arba valstybinės institucijos turėjo informuoti gyventojus, kuo rizikuojama perkant dujas brangiai ir ilgam.
„Po laiko, žinote, labai sunku duoti tuos pamokymus ar patarimus, nes suprantama, kad tada buvo kiti laikai. Bet, sakyčiau, visada tokiuose dalykuose pirmiausia yra svarbu informuoti visuomenę, pasakyti, kad yra priimami sprendimai fiksuoti kainą arba ne, kai supranti, kad to sprendimo kaina yra keliasdešimt milijonų eurų.
Turbūt būtų buvęs labai sveikas sprendimas tiesiog tuo metu, kai buvo priimami šitie sprendimai, pasakyti viešai rinkai, kad mes, nenorėdami rizikos, jog gamtinių dujų kaina 2023 m. metais bus dar didesnė, negu buvo praeitais metais, ir norėdami apriboti biudžeto nuostolius, priėmėme sprendimą užfiksuoti kainą, suprasdami riziką, kad kaina gali ir nukristi.
Tai va čia turbūt būtų buvę labai į sveikatą, o ne laukti paskutinės minutės ir paskui stengtis kažkaip tą tyliai praeiti, nes vis tiek pinigai yra nemaži“, – aiškina T. Povilauskas.
Energetikos ministras D. Kreivys šiandien pripažįsta, kad nepaisant rinkoje atpigusių dujų, reikia valstybės kompensacijų už brangiai nupirktas dujas, nes kitu atveju gyventojai mokėtų beveik 70 proc. brangiau.
„Dujų kaina vis dar reikalaus papildomos kompensacijos. Jeigu nebūtų kompensacijos, ji galėtų augti beveik 67 proc.“, – sako ministras.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys teigia, kad tai lėmė sudaryti ilgalaikiai sandoriai. Jo aiškinimu, šie sandoriai sudaryti rudenį ir žiemą, pagal gerokai aukštesnes tuometines kainas, todėl jos persimetė ir į dabartį.
Visgi SEB banko ekonomistas T. Povilauskas nesupranta, kodėl buvo įsipareigota taip brangiai dujas pirkti ne pusmečiui, o ilgiau.
„Turbūt ir pirmą pusmetį gamtinės dujos būtų perkamos pigiau rinkoje negu už tą kainą, kuri buvo užfiksuota“, – tvirtina ekspertas.
Buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas irgi abejoja, ar nueita tinkamiausiu keliu. Jo nuomone, tai buvo desperacinis sprendimas, jam pritrūko skaidrumo.
„Toks veiksmas, matyt, buvo daugiau desperacijos veiksmas, negu kad racionalaus, iš anksto suplanuoto strateginio planavimo ir mąstymo. Aišku, ir situacija nebuvo standartinė, tai čia negali sakyt, kad iš kepurės ištrauktas buvo tas veiksmas.
(...) Visgi skaidrumo čia nėra jokio, nes niekas nepaskelbė nei už kokią kainą, nei kiek, nei kada priimtas sprendimas. Ir net jeigu tos kainos augo ir spaudė, vis tiek vertėjo pagalvoti ir apie fiksavimo išdalinimą laike“, – LRT RADIJUI komentuoja D. Misiūnas.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas V. Poderys atsakymų siūlo ieškoti tik įmonėje „Ignitis grupė“.
„Kokio tipo ir kokie kontraktai yra, čia tik jie gali komentuoti. Jie turi paaiškinti, kodėl, kokio ilgio ir iš kokių pozicijų mąstant buvo sudaryti jie. Aš to negaliu komentuoti, aš matau tik tą, ką visi mato“, – tvirtina V. Poderys.
Tuo tarpu „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė LRT RADIJUI teigia, kad tuo metu tai buvo geriausias sprendimas, „atsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją ir ekspertų bei analitikų prognozes“.
„[Toks sprendimas] padėjo tiek žinoti, kiek lėšų reikės kompensacijoms, tiek apsaugoti vartotojus nuo dar didesnio kainų šoko“, – tikina L. Beganskienė.
„Ignitis grupė“, įsigydama dujas, fiksavo du trečdalius viso kiekio. Taigi 70 proc. dujų kainuoja 125 eurus už megavatvalandę arba maždaug 3 kartus brangiau, nei kainuoja dabar.
Ateities sandorių prognozės rodo, kad iki metų pabaigos dujų kaina išliks stabili – apie 50 eurų už megavatvalandę.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
