2025 m. rugpjūtį į Malyj Krušlincy kaimą Vinicos srityje buvo atvežti septyni karstai – kiekvienas uždengtas valstybės vėliava. Tačiau ant kapų, kuriuose buvo palaidoti palaikai, vietoje vardų užrašytos tik skaičių sekos.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske“ originalus kūrinys.
Septyni Ukrainos kariai metus išgulėjo morgo šaldytuve, bet taip ir liko neatpažinti. Karas tęsiasi jau 13-us metus, o tokie dalykai tebevyksta, nepaisant taisyklių, numatančių, kad kiekvienas į karo tarnybą stojantis karys pateikia savo DNR mėginius, yra įtraukiamas į karinius sąrašus ir gauna identifikacinę plokštelę su asmeniniais duomenimis.
Kodėl tuomet vis dar turime bevardžių kapų? „Hromadske“ žurnalistai kreipėsi į Gynybos ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, teismo medicinos ekspertus, tyrėjus ir kapinių administratorius ir štai ką sužinojo.
Kur nuvežamas kūnas ir kas su juo vyksta toliau
Pasak Kyjivo miesto teismo medicinos ekspertizės biuru vadinamos valstybinės įstaigos vadovo Oleksandro Mychailenkos, žuvusiųjų evakuacijos logistika paprasta – ten, kur arčiau. Žuvusieji iš Donecko srities paprastai vežami į biurus Dnipropetrovsko srityje, iš Charkivo – į biurus Charkivo srityje ir panašiai. 2022 m. žuvusieji Kyjivo srityje buvo pristatyti į Kyjivo morgus. Tačiau Rusijos perduotus Ukrainos karių kūnus Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos Pagrindinis teismo medicinos ekspertizės biuras paskirsto į regioninius morgus. Vieno kūno fragmentai gali būti skirtinguose maišuose, o tai labai apsunkina identifikavimo darbus.
Tokie darbai atliekami remiantis Nacionalinės policijos tyrėjų iškelta baudžiamąja byla.
„Pirmiausia, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, atliekame palaikų apžiūrą – siekiame nustatyti jų būklę ir surinkti bet kokius duomenis, kurie galėtų padėti išsiaiškinti tapatybę. Tai gali būti tatuiruotės, atliktų operacijų randai, būdingi lūžiai ir pan. Taip pat apžiūrime drabužius ir asmeninius daiktus, jei jų yra, – aiškina Vinicos srities Nacionalinės policijos pagrindinio departamento Tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja Olha Mazur. – Tada su kūnu dirba policijos ir Teismo medicinos ekspertizės biuro kriminalistai; būtinai paimama biologinė medžiaga DNR tyrimams ir siunčiama į specializuotą laboratoriją. Tuo pačiu metu ieškoma informacijos duomenų bazėse, kuriose registruojami dingę asmenys, ir bandoma rasti galimus giminaičius. Kaip matote, žuvusiojo tapatybei nustatyti skiriama nemažai išteklių.“
Iš tiesų išteklių ir pastangų šis darbas reikalauja daug. Jei tai užtikrintų sėkmę, nebūtų jokių bevardžių kapų. Vadinasi, kažkuriame etape ištinka nesėkmė.
DNR yra – kodėl ji nepadeda?
Biologinės medžiagos paėmimas DNR tyrimams šiandien yra privaloma procedūra visiems kariams.
Ukrainos įstatyme „Dėl žmogaus genominės informacijos valstybinės registracijos“ numatyta, kad tokia informacija, t. y. DNR analizės rezultatai, įtraukiama į elektroninį registrą neatpažintų žmonių palaikams ar kūno dalims identifikuoti, kai į Bendrą ikiteisminio tyrimo registrą įtraukiama informacija apie rastą kūną.
Kitaip tariant, kol karys gyvas, jo genominė informacija neįrašoma į atitinkamą elektroninį registrą, todėl gyvam kariui DNR analizė neatliekama.
Vietoj to taikomas kitas DNR analize grindžiamas identifikavimo mechanizmas. Kaip pranešė Gynybos ministerija, DNR analizei reikalinga karių biomedicininė medžiaga (vidinės skruosto gleivinės ląstelės) paimama mokymo centruose arba kariniuose daliniuose. Už šios procedūros dokumentavimą atsakingas įgaliotas asmuo – atitinkami duomenys įrašomi į žurnalą ir užpildomos specialios registracijos kortelės.
Medžiagos paėmimo data ir karinio dalinio, kuriame procedūra buvo atlikta, numeris įrašomi į kario karinės registracijos dokumentus ir jo asmens bylą. Paimtą biologinę medžiagą karinis dalinys perduoda saugoti specializuotam Gynybos ministerijos padaliniui – Genominės informacijos registravimo centrui.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos Valstybinio teismo medicinos tyrimo centro direktoriaus pavaduotojo Ruslano Abbasovo, norėdamas identifikuoti kario palaikus, tyrėjas kreipiasi į karinį dalinį, kuris paėmė šio kario biologinę medžiagą, ir skiria DNR tyrimą, kurio metu lyginama dalinyje paimta medžiaga su ta, kurią morgo patalpose paėmė teismo medicinos ekspertai. Jei šių dviejų tyrimų rezultatai sutampa, palaikai gali būti identifikuoti.
Tačiau toks scenarijus įmanomas tik tuomet, kai tyrėjas nustato, kuriam kariniam daliniui galėjo priklausyti žuvusysis, išanalizuoja to dalinio dingusių karių sąrašus ir nusprendžia, kieno biologinė medžiaga iš tų sąrašų turėtų būti nusiųsta ištirti DNR.
Padeda, kai yra uniforma, tatuiruotės, dokumentų fragmentai, leidžiantys bent jau suprasti, pavyzdžiui, ar karys priklausė ginkluotosioms pajėgoms, ar Nacionalinei gvardijai. Kitaip tariant, kai yra bent kokių nors atpažinimo požymių, apie kuriuos kalbėjo tyrėja O. Mazur.
O jei nėra?
Gynybos ministerija sieja tam tikras viltis su kūnų identifikavimu naudojant biometrinius duomenis. 2025 m. rugsėjį Vyriausybė patvirtino atitinkamo eksperimentinio projekto, kurį koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, tvarką.
Projekte numatyta, kad teismo medicinos ekspertai ar kiti Nacionalinės policijos pareigūnai paima žuvusiojo pirštų atspaudus ir fotografuoja jo veidą. Pasak O. Mychailenkos, prireikus teismo medicinos ekspertai gali atkurti mirusiojo pirštų pagalvėlių odą, kad paimtų pirštų atspaudus.
Pirštų atspaudai įvedami į specialią Vidaus reikalų ministerijos elektroninę duomenų bazę ir atliekama atitikmenų paieška. Veido skaitmeninis atvaizdas įkeliamas į biometrinių duomenų bazę.
Tačiau, skirtingai nei biologinės medžiagos DNR tyrimams, pirštų atspaudų kariai neprivalo pateikti. Tai daroma tik savanoriškai.
Jei žuvęs karys prieš mirtį nepaliko pirštų atspaudų? Ir nėra jokios gijos, kuri leistų išnarplioti šią painiavą?
12 mėnesių – ir į žemę. Arba ne
Kol ekspertai tiria kūną, jis laikomas specialiose Teismo medicinos ekspertizės biuro patalpose (morguose) arba specialiai saugomose sunkvežimių ar geležinkelio vagonų šaldymo kamerose. Taip numatyta Vyriausybės nutarime Nr. 698. Pagal jį, neatpažintas kūnas gali būti saugomas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
„Pasibaigus šiam terminui, jei asmuo lieka neatpažintas, tačiau jo genetinis profilis yra išskirtas, teismo medicinos ekspertizės biuras apie tai praneša vietos valdžios institucijoms, kurios, gavusios Vidaus reikalų ministerijos leidimą, organizuoja laikiną neatpažintų asmenų laidojimą“, – aiškina O. Mychailenka.
Ar kūno palaidojimas reiškia, kad jo tapatybės nustatymo darbas yra baigtas ir atitinkama baudžiamoji byla nutraukta?
Kaip paaiškino O. Mazur, baudžiamoji byla negali būti nutraukta, kol nebus nustatyta žuvusiojo tapatybė. Net jei kūnas laikinai palaidojamas, tapatybės nustatymo darbai nenutrūksta.
Atsakydama į mūsų užklausą, Gynybos ministerija pareiškė, kad laikinas palaidojimas „nėra abejingumo išraiška, o atvirkščiai – pagarbos mirusiajam ir atsakomybės prieš jo šeimą ženklas, nes valstybė neturi teisės leisti, kad būtų pateikta klaidinga su tapatybės nustatymu susijusi informacija“.
Tačiau prisiminkime Vyriausybės nutarimą Nr. 698. Pasak O. Mychailenkos, reikalavimai palaidoti palaikus po 12 mėnesių yra teoriniai, o praktiškai situacija gali būti kitokia.
„Jei su kūnu vis dar atliekami lyginamieji tyrimai, jo laidoti nerekomenduojama. Sutarus su tyrėjais ir vietos valdžia, mes Kyjive kūnų laikinai palaidoti neperduodame. Mat vis dar tęsiasi 2022 ir 2023 m. tyrimams pristatytų žuvusiųjų tapatybės nustatymas, – aiškina tyrėjas. – Mes galime juos laikyti šaldytuvuose – turime penkis, kurių kiekviename telpa 100 kūnų. Tačiau, pavyzdžiui, Dnipro biuras tokios galimybės neturi; ten šiuo metu yra 12 šaldytuvų, bet kūnų tiek daug, kad vietos valdžia nusprendė skirti sklypą žuvusiems kariams laikinai palaidoti.“
Jo nuomone, siekiant palengvinti tyrėjo ir ekspertų darbą, geriau neatpažintus žuvusiuosius laikyti šaldytuvuose, o ne ekshumuoti kūnus iš laikinų kapaviečių, kai jų prireiks tyrimui.
„Pavyzdžiui, DNR analizė nepavyksta. Norint atlikti pakartotinę analizę, reikia iš naujo paimti kaulo fragmentą. Ekshumacijai reikalingas prokuroro įsakymas; tyrėjas ir teismo medicinos ekspertas turi atvykti į kapines; be to, karstas su palaikais turi būti pervežtas į morgą – visa tai reikalauja daug pastangų ir daug dalyvaujančių šalių. Todėl šaldytuvas yra paprastesnis ir greitesnis sprendimas“, – aiškina O. Mychailenka.
Pasak jo, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija svarsto galimybę įrengti vietas, kuriose neatpažintų karių palaikai galėtų būti saugomi ilgiau nei 12 mėnesių.
„Liūdna tai sakyti, bet mūsų priešas, beje, valstybė agresorė, turi tokią vietą. Po karinių operacijų Čečėnijoje ten žuvusiųjų kūnų tyrimas atliekamas Rostove prie Dono, specialiajame Rusijos gynybos ministerijos teismo medicinos centre. Ten buvo atvežti visi žuvusieji – ir žinomi, ir nežinomi. Tyrimai ir identifikavimas tebevyksta, laikinų palaidojimų nėra. Visi kūnai, visa informacija ir specialistai sutelkti vienoje vietoje, – sako ekspertas. – Tačiau, kaip matome, mūsų požiūris šiek tiek skiriasi. Kai 2014 m. prasidėjo Rusijos agresija, darbas su žuvusiais kariais mūsų šalyje buvo pavestas vietos teismo medicinos ekspertizės biurams. Tačiau šiandien šio darbo mastas tiesiog nelyginamas su 2014 m. situacija. Artimieji klausia, kodėl tyrimai trunka taip ilgai. Ar artimieji žino apie teismo ekspertų trūkumą biuruose? Apie laboratorijos darbuotojų trūkumą? Apie kiekvieno darbuotojo darbo krūvį? Pavyzdžiui, Kyjivo biure, atsižvelgiant į darbo krūvį, turėtų dirbti 40–45 teismo ekspertų. Tačiau dirba tik 19. Kiekvienam ekspertui turėtų būti paskirtas laboratorijos asistentas, bet mes turime tik keturis. Panaši padėtis visuose biuruose.“
Kas turi pasikeisti ir kodėl iki šiol nepasikeitė?
Pokalbio metu O. Mychailenka nuolat pabrėžė, kad kūnų identifikavimo darbas vyktų sparčiau, jeigu ekspertai turėtų daugiau „taikos meto“ informacijos apie žuvusį karį.
„Akivaizdu, kad vien paimti kario biologinės medžiagos DNR tyrimui nepakanka. Būtina kiekvienam atlikti ortopantomogramą, t. y. žandikaulių, viršutinio žandikaulio ančių ir visų dantų rentgenogramą. Taip pat reikia paimti pirštų atspaudus. Visa tai turi būti atliekama kariniame dalinyje, o informacija saugoma vienoje bendroje karių duomenų bazėje, kaip tai daroma Jungtinėse Amerikos Valstijose, – pabrėžia ekspertas. – Pavyzdžiui, „Azovo“ pulkas šiuo metu įrengia odontologijos kabinetą, kuriame kariams bus atliekamos ortopantomogramos. Tokie duomenys labai palengvins teismo ekspertų darbą.“
Gynybos ministerija pripažįsta, kad norint identifikuoti kiekvieną žuvusį karį, būtina turėti vientisą valstybinę sistemą, skirtą nuolatiniam identifikacinių duomenų registravimui, saugojimui, tikrinimui ir pertikrinimui. Tačiau prasidėjus jau tryliktiems Rusijos agresijos metams, tokios sistemos vis dar nėra.
Gynybos ministerija taip pat kalba apie būtinybę rinkti pirštų atspaudų duomenis, dantų aprašus, informaciją apie atliktas operacijas, implantus, individualius anatominius bruožus ir pan. Tarptautiniai identifikavimo standartai rodo, kad patikimiausi rezultatai gaunami derinant informaciją apie žmogaus būklę prieš mirtį su patologiniais anatominiais tyrimais.
Žinyba pripažįsta, kad būtina vystyti ir plėsti atitinkamą identifikavimui reikalingą infrastruktūrą: laboratorijas, automatizuotas duomenų apskaitos sistemas, valstybinius registrus, – padėsiančią tobulinti informacijos mainų mechanizmą tarp visų tapatybės nustatymo procese dalyvaujančių struktūrų. Kitaip tariant, „taikos meto“ pajėgumai nepajėgia atlaikyti penktaisiais plataus masto karo metais jiems tenkančio krūvio.
„Ypač svarbu tinkamai surinkti, pažymėti, užregistruoti ir išsaugoti kūnus, palaikus bei biologinius mėginius. Jei kiekvienas fragmentas, kiekviena radimo vieta, kiekvienas rastas daiktas ir kiekvienas paimtas mėginys užregistruojami pagal bendrą standartą, prie jų galima grįžti net praėjus nemažai laiko po palaidojimo. Būtent nepertraukiamas „įrodymų saugojimo grandinės“ užtikrinimas yra viena iš pagrindinių sąlygų, leidžiančių ateityje identifikuoti žuvusius asmenis“, – teigiama Gynybos ministerijos atsakyme į „Hromadske“ užklausą.
Ministerijos teigimu, taip pat būtina gerinti bendradarbiavimą su dingusių asmenų šeimomis – juk būtent jos turi nedelsdamos kreiptis į policiją pranešdamos apie giminaičio dingimą, pateikti biologinės medžiagos DNR tyrimams, ekspertams perduoti kario medicininius dokumentus, įskaitant rentgenogramas. Deja, net ir dabar giminaičiai dažnai nežino, kaip reikėtų elgtis, ir nesinaudoja Bendrąja valstybine informacine platforma, skirta ypatingomis aplinkybėmis dingusiems asmenims.
Skaičius vietoje vardo: kaip valstybė registruoja neatpažintus asmenis
Praėjusių metų rugpjūtį septynių neatpažintų Ukrainos karių kūnai buvo atvežti į Malyj Krušlincy kaimą Vinicos srityje laikinai palaidoti.
„Šie kūnai 12 mėnesių buvo laikomi regioniniame Teismo medicinos ekspertizės biure; jų DNR neatitiko nė vieno turimo įrašo. Laidojimą kartu organizavo Vinicos srities karinė administracija, vietos savivaldos institucijos ir Teritorinis karinis komisariatas. Laidojimas vyko iškilmingai: karstai buvo apgaubti Ukrainos valstybinėmis vėliavomis, skambėjo Ukrainos himnas, aidėjo karinės salvės“, – „Hromadske“ pasakojo Vinicos srities Nacionalinės policijos pagrindinio departamento spaudos sekretorė Zarina Majevska.
Logistika paprasta: Vinicos biure laikyti palaikai palaidoti Vinicos miesto savivaldybei priklausančiame kaime. Kitaip tariant, galima teigti, kad nuo plataus masto karo pradžios įvairiuose regioniniuose biuruose buvę neatpažinti palaikai buvo laidojami atitinkamų vietos savivaldybių teritorijose – Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Charkivo, Zaporižios srityse ir kitur.
Tačiau 2025 m. rugpjūčio 29 d. Kyjivo srityje esančioje Marchalivkoje oficialiai atidarius Nacionalines karines memorialines kapines, į jas perkeliami visuose Ukrainos teismo medicinos ekspertizės biuruose esantys neatpažintų karių palaikai. Taip numatyta 2024 m. gruodį priimtame Vyriausybės nutarime Nr. 1466.
Pasak Nacionalinių karinių memorialinių kapinių administratoriaus Jaroslavo Proniutkino, šiuo metu memorialinėse kapinėse palaidota apie 200 plataus masto kare žuvusių neatpažintų karių.
„Remiantis Vyriausybės nutarimu, memorialinės kapinės, kaip valstybinė įstaiga, sudaro atskirą sutartį su regioninėmis administracijomis dėl nemokamo tokių palaikų laidojimo organizavimo“, – aiškina jis.
Taigi, į kurio nors regiono morgą atvežtas žuvusiojo kūnas šiandien pervežamas į Marchalivką, o iki praėjusių metų rugpjūčio jis būtų buvęs palaidotas vietinių gyvenviečių kapinėse. Tuo metu registruose ieškoma DNR atitikmenų, pirštų atspaudų ir neatpažintų žuvusiųjų nuotraukų.
Pasirodo, daugybė tarnybų rūpinasi neatpažintais žuvusiaisiais. Kaip tuomet, laikui bėgant, atsekti konkretaus kūno pervežimo maršrutą? Kur ir kaip registruojama informacija apie tai, iš kur kūnas buvo atvežtas į kapines, kur ir kada iš jo buvo paimta biologinė medžiaga DNR tyrimams ir kuriame regione tyrėjas bei ekspertai užsiima jo tapatybės nustatymu?
Ukrainos įstatyme „Dėl laidojimo ir laidotuvių reikalų“ numatyta, kad laidojimo registracijos knygoje atskirai už kiekvienus metus turi būti įrašytas sklypo, sektoriaus ir kapo, kuriame palaidotas neatpažintas kūnas, numeris, laidojimo data bei mirties liudijimo duomenys. O vietoje palaidoto asmens pavardės ir vardo turi būti nurodytas specialus numeris.
Vyriausybės nutarime Nr. 1466 nurodyta, kad toks numeris suteikiamas kūnams arba palaikams pagal 2022 m. kovo 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą. Tai yra unikalus kodas, sudarytas iš raidžių ir skaičių, kurį sudaro regiono, kuriame buvo rastas kūnas, raidinis kodas, paieškos grupės numeris ir rasto žuvusiojo kūno serijos numeris. Kortelės su šiuo numeriu pritvirtinamos prie paties kūno ir maišo, kuriame jis gabenamas, taip pat naudojamos pažymėti maišą su žuvusiojo daiktais. Su šiuo kodu neatpažintas kūnas atvežamas į morgą.
Tačiau, pasak O. Mychailenkos, ant neatpažinto kario kapo nurodomas ne paieškos tarnybos suteiktas kodas, kaip numatyta Vyriausybės nutarime. Iki 2025 m. ten buvo rašoma raidė „a“ arba „z“ ir keturi skaitmenys – civilinės metrikacijos biuro išduoto mirties liudijimo numeris. Dabar ant kapo rašomas 17 skaitmenų kodas, kurį kūnui suteikia Teismo medicinos ekspertizės biuras. Jį sudaro data, kada kūnas buvo pristatytas į biurą, paties biuro numeris ir kūno numeris atitinkamame morgo skyriuje (teismo medicinos ekspertizės skyriuje).
„Pagal šį numerį galima nustatyti, kuriame skyriuje buvo paimta žuvusiojo biologinė medžiaga DNR tyrimui; šis numeris nurodytas tyrimo medžiagoje ir pan., kitaip tariant, jis padeda identifikuoti kūną. Numerį užrašo biuro darbuotojai; žinoma, gali pasitaikyti mechaninių klaidų, pavyzdžiui, vietoj penkių nulių užrašomi šeši, tačiau tai negali turėti įtakos galimybėms identifikuoti kūną“, – sako O. Mychailenka.
Kiek trunka laikinasis laikotarpis?
Kaip pranešė Gynybos ministerija, sprendimą dėl laikino palaikų palaidojimo priima Nacionalinė policija.
„Neatpažintų karių palaikų laidojimas vadinamas laikinu, nes, kai palaikai atpažįstami, artimieji gali savo nuožiūra juos perlaidoti arba palikti toje pačioje kapavietėje, ant jos nurodydami mirusiojo vardą ir pavardę, gimimo bei mirties datas. Tai reiškia, kad palaidojimas yra laikinas tik tol, kol vyksta kūno identifikavimas“, – „Hromadske“ sakė Z. Majevska.
Nei tyrėjai, nei teismo medicinos ekspertai negali pasakyti, kiek laiko gali užtrukti žuvusiojo tapatybės nustatymas.
2024 m. birželį Valstybinio teismo ekspertizės centro direktorius Serhijus Krymčukas pranešė, kad per plataus masto karą (iki 2024 m. birželio – red. past.) į elektroninį DNR registrą buvo įtraukti 12 041 nežinomo asmens etaloninis mėginys. Be to, 48 964 dingusių asmenų šeimos pateikė DNR pavyzdžius.
Už ypatingomis aplinkybėmis dingusius asmenis atsakingas komisaras Artūras Dobroserdovas neseniai pareiškė, kad Ukrainoje šiuo metu tiriama 92 000 dingusių asmenų bylų. Pareigūnas nenurodė, kiek iš jų gali būti neatpažintų žuvusių karių.
„Hromadske“ žurnalistams paklausus Gynybos ministerijos, kiek karių nuo 2014 iki 2022 metų ir nuo plataus masto karo pradžios iki šiandien buvo palaidota kaip neatpažinti, žinybos atstovai atsakė, kad tokie duomenys nėra skelbiami viešai.
„Remdamasis savo pastebėjimais apie 2022 m. žuvusius Kyjivo gynėjus, galiu pasakyti, kad šimtui identifikuotų kūnų tekdavo maždaug iki 25 neatpažintų“, – sako O. Mychailenka.
Karių biologinė medžiaga DNR tyrimams pradėta rinkti tik 2022 m. vasarą. Kitaip tariant, nuo 2014 m. iki to laiko žuvusių karių biologinė medžiaga nebuvo teikiama registrams. Kiek iš jų vis dar lieka neatpažinti? Šiuo metu okupuotose teritorijose yra likę daug laikinų žuvusiųjų kapų. Kada ateis laikas identifikuoti šiuos kūnus?
„Tai, kas vyksta šiuo metu, yra dar tik pradžia. Būtina suburti specialias grupes, kurios ateityje užsiimtų šio karo aukų tapatybės nustatymu. Akivaizdu, kad iš okupuotų teritorijų išvežti kūnai bus prastos būklės, suirę, ypač jei palaikus teks iškasti iš Donbaso kasyklų ir karjerų. Labiausiai tikėtina, kad teks dirbti su kaulų liekanomis, paimti iš jų medžiagą DNR analizei ir palyginti ją su artimųjų DNR. Turime būti pasirengę labai ilgam procesui“, – sako O. Mychailenka.
Vadovaujantis Ukrainos įstatymu „Dėl žmogaus genominės informacijos valstybinės registracijos“, informacija apie neatpažintus palaikus saugoma 50 metų. Kitaip tariant, laiku neatpažinti žuvę kariai ilsėsis tik numeriu pažymėtuose kapuose. Ir vargu ar nustatyti jų tapatybę padės laidojimo registracijos knyga, kuri, likvidavus kapines, turi būti saugoma archyvuose 75 metus ar ilgiau.
Galiausiai norėčiau užduoti klausimą, kuris man asmeniškai neduoda ramybės: ar laikinosiose kapavietėse netyčia negali būti palaidojami rusų kūnai – su garbės salve ir skambant Ukrainos himnui?
Jei tikėsime Vyriausybės nutarimu Nr. 1466, tai yra neįmanoma. Juk tarp dokumentų, kuriuos vietos administracijos perduoda Marchalivkos memorialinių kapinių administratoriui, turi būti ir ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų komisaro raštas. Jame – informacija iš Bendrojo ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų registro, nurodanti, kad nėra žymos apie tikimybę, jog neatpažintas žuvusysis yra rusas.
