Finansų ministerijos pristatytoje mokesčių reformoje – naujas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos atsisakymas turintiems investicinį gyvybės draudimą, didesni mokesčiai dirbantiems ir daug uždirbantiems pagal individualios veiklos pažymėjimą ir kiti pakeitimai.
„Diskusijos baigtos ir teikiami pasiūlymai, kad būtų prisidedama prie ekonomikos augimo, transformacijos ir sąžiningesnio mokesčių paskirstymo“, – antradienį, pristatydama daugiau nei 2 metus ruoštą mokesčių reformą, kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kartu ji pristatė ir galimus mokestinius pakeitimus, kurie galėtų įsigalioti per ateinančius kelerius metus, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. Skaičiuojama, kad siūlomų mokestinių pakeitimų ir lengvatų atsisakymo nauda biudžetui kasmet siektų 447 mln. eurų, o praradimai dėl papildomų lengvatų –271 mln. eurų.
Vyriausybė Seimui mokestinius pakeitimus žada teikti per pavasario sesiją gegužę.
Plečiamas NT mokestis
Bene aktualiausias gyventojams – nekilnojamojo turto mokestis.
Finansų ministerija siūlo pereiti prie tradicinio NT mokesčio už NT objektą, o ne bendrą visų jų verčių sumą. Nauju siūlymu mokestinė bazė būtų išplečiama, o mokestį turėtų mokėti pusė šalies gyventojų, turinčių NT.
„Gyvenamajam būstui būtų taikomas lengvatinis tarifas. Tai reiškia, kad pusė gyventojų už savo būstą iš viso nemokėtų, nes kaip apmokestinimo atskaitos taškas būtų imamas vidurinės vertės būstas kiekvienoje savivaldybėje. Iki tos vertės būstai būtų apmokestinami nulio procentų tarifu“, – aiškina G. Skaistė.
Jei būsto vertė savivaldybėje sieks nuo vieno iki dviejų medianų – toks būstas bus apmokestinamas 0,06 proc. tarifu. Jei daugiau kaip 2 medianas – 0,1 proc. tarifu.
Jei žmogus turėtų daugiau nei vieną būstą, savivaldybė pati galėtų nuspręsti ir taikyti tarifą antram ir paskesniam būstui. Tarifas galėtų varijuoti nuo 0,1 iki 1 proc.
Preliminariais skaičiavimais šalyje vidutiniškai mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą sudarytų apie 14 eurų per metus. Pavyzdžiui, standartinis Vilniaus Fabijoniškėse, Žirmūnuose ar Pilaitėje turimas senos statybos 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55 tūkst. eurų būtų neapmokestintas, nes vertė nesiekia Vilniaus miesto medianos (60,1 tūkst. eurų).
Svarbu pažymėti, jog įmokos gyventojui būtų skaičiuojamos nuo Registrų centro nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės.
„Pensininkai ir socialiai remtini asmenys galėtų teikti prašymą atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo. Vadinasi, tie, kam tikrai sunku, galėtų prašyti atidėti mokestį ir jo nemokėti“, – teigė ministrė.
Pajamos iš NT mokesčio taip pat keliaus ne į bendrą biudžetą, o savivaldybėms. Šiuo metu komercinio nekilnojamojo turto mokesčio pajamos keliauja į savivaldybių biudžetus, o gyvenamojo nekilnojamojo turto – į valstybės biudžetą.
Siūloma, kad mokestis įsigaliotų nuo 2026 m.
Lengvatų investiciniam gyvybės draudimui gali nelikti
Finansų ministerija pasirengusi atimti GPM lengvatas turintiems investicinį gyvybės draudimą ar kaupiantiems III pakopoje.
Siūloma, kad jau nuo 2024 m. lengvatos būtų paliktos tik kaupiantiems antrojoje pakopoje.
„Šios lengvatos biudžetui per metus kainuoja apie 44 mln. eurų. Lengvatos taikomos santykinai nedidelei grupei. Manome, kad jos neteisingos, nes dalis investavimo instrumentų pasirenkami tik dėl valstybės taikomų lengvatų, o ne dėl savo efektyvumo, konkurencingumo ar pridėtinės vertės, kurią vienas ar kitas instrumentas kuria“, – aiškina G. Skaistė.
Tiesa, GPM lengvata toliau galios gyvybės draudimui ir III pakopos sutartims, sudarytoms iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip 10 metų.
Taip pat žmonėms bus siūlomas neutralus investavimo instrumentas – investicinė sąskaita.
„Kol pinigai neiškeliautų iš investicinės sąskaitos, tol ten uždirbtas pelnas nebūtų apmokestinamas“, – sako G. Skaistė.
Siūloma, kad į investicinę sąskaitą per metus būtų galima įnešti iki 10 tūkst. eurų.
Pokyčiai vykdantiems individualią veiklą
Finansų ministrės teigimu, vykdantys individualią veiklą ir gaunantys dideles pajamas gyventojai turėtų susimokėti daugiau.
„Buvo daug ekspertų pamąstymų, kad individualioje veikloje yra daug „gyvulių ūkio“, kur aukštas pajamas gaunantys asmenys moka santykinai daug mažesnius mokesčius negu turintys darbo santykius“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ji pažymėjo, kad 75 proc. dirbančių pagal individualią veiklą ir 84 proc. dirbančių pagal verslo liudijimą gyventojų mokesčiai nesikeis.
Dirbantiems pagal individualią veiklą siūlomi tokie pakeitimai:
2024 m. GPM tarifas išliktų vis dar 15 proc., tačiau būtų neleidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti VSD+PSD įmokų, sumažinamas prezumpcinių sąnaudų dydis nuo 30 iki 20 proc., mokesčių kredito ribos nesikeičia. Nuo PVM mokėtojo ribos atsisakoma prezumpcinių sąnaudų.
2025 m. GPM tarifo viršutinė riba būtų didinama nuo 15 iki 17 proc., o apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, mažinama nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.
2026 m. GPM tarifo viršutinė riba didinama nuo 17 iki 20 proc., o apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, mažinama nuo 15 iki 10 tūkst. eurų. apmokestinamųjų pajamų.
„Yra profesijų, kur žmonės vykdo individualią veiklą ir gauna tikrai aukštas pajamas ir yra apmokestinami gerokai mažesniais tarifais negu dirbantys pagal darbo sutartis. Tai čia patektų tie patys advokatai, antstoliai ir kiti panašią veiklą vykdantys asmenys, kurių pajamos yra aukštos“, – akcentavo ministrė.
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad dirbti pagal verslo liudijimą galėtų tik tie, kurių pajamos siektų iki 20 tūkst. eurų (dabar taikoma riba – 45 tūkst. eurų).
Be to, dirbantys su verslo liudijimu nebegalėtų teikti paslaugų įmonėms. Taip pat siūloma atsisakyti fiksuoto GPM ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. gautų pajamų.
Tuo pačiu didinamos ir socialinės garantijos individualia veikla besiverčiantiems: nuo 2024 m. siūloma suvienodinti apmokestinamąją bazę nuo šiuo metu skirtingai įvairiose veiklose varijuojančių (siekiančių 50–100 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų) iki 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų – dėl šių įmokų didėjimo didės ir skaičiuojami pensijų taškai.
Taip pat socialinės garantijos suteikiamos individualia veikla besiverčiantiems, ūkininkams, šeimynų dalyviams – praradus pajamas jiems priklausys nedarbo išmoka, kadangi šie žmonės bus įtraukti į nedarbo draudimo sistemą, įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Galiausiai siūloma nuo ateinančių metų suvienodinti ir „Sodros“ lubas su taikomomis darbo pajamomis ir taikyti vienodą 60 VDU ribą (2023 m. – 101 094 eurų).
Didesnė mokestinė našta daug uždirbantiems
S. Skaistė akcentuoja, kad norima keisti ir aukštas pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą. Siūloma, kad visų rūšių pajamos būtų sumuojamos ir aukštoms pajamoms būtų taikomas specialus papildomas apmokestinimas vietoje dabar esančių progresinių tarifų.
Šiuo metu dirbantiems pagal darbo sutartį taikomas 20 proc. GPM tarifas. Pajamoms per metus viršijus 60 VDU, taikomas jau aukštesnis – 32 proc. tarifas (2023 m. 1 VDU = 1685 eurai).
Gaunantys pajamų iš dividendų apmokestinami 15 proc. GPM, gaunantys pajamų iš nuomos – 15 proc. GPM.
Finansų ministerija siūlo, kad, nepaisant to, iš kokių veiklų gyventojas gauna pajamų, pajamos būtų sumuojamos, o joms būtų taikomas papildomas tarifas. Jei bendros pajamos per metus viršija 60 VDU, tai nuo 60 iki 120 VDU būtų taikomas papildomas 5 proc. tarifas.
Bendroms pajamoms viršijus 120 VDU būtų taikomas 7 proc. tarifas.
Pavyzdžiui, žmogus per metus gavo 40 VDU (67,4 tūkst. eurų) iš darbo pagal darbo sutartį. Šios pajamos bus apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu. Papildomai gauta 20 VDU iš darbo pagal individualią veiklą (33,7 tūkst. eurų), šios pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu, ir dar gauta 90 VDU (151,6 tūkst.) iš kapitalo pajamų, šios pajamos taip pat apmokestinamos 15 proc. GPM.
Galiausiai visos gautos pajamos būtų susumuojamos ir pajamoms tarp 60 ir 120 VDU būtų pritaikomas 5 proc. tarifas, o pajamoms virš 120 VDU – 7 proc. tarifas.
Skaičiuojama, kad vietoje 8 tūkst. žmonių, kurie iki šiol mokėjo progresinius tarifus, tą darytų 16 tūkst. žmonių (0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų).
Tokie pakeitimai į biudžetą papildomai leistų surinkti 70 mln. eurų.
Apmokestinamos dovanos
Pastebėjus tam tikrą piktnaudžiavimą yra siūloma riboti dovanas iš artimųjų asmenų.
Vietoje anksčiau buvusių neapmokestinamų dovanų, nepriklausomai nuo vertės, dabar siūloma apriboti jas iš artimųjų asmenų (sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių ir t.t.) iki 300 tūkst. eurų.
Tuo metu dovanos iš brolių ar seserų būtų neapmokestinamos iki 150 tūkst. eurų.
Mažinama mokestinė našta smulkiajam verslui
Naujais mokestiniais pakeitimais žadama gerinti sąlygas smulkiojo verslo atstovams.
Dabartinę registravimosi PVM mokėtojais ribą ketinama didinti nuo 45 iki 55 tūkst. eurų. Taip pat planuojama leisti taikyti sumažintą 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai įmonės apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų, tačiau siūloma nebetaikyti 10 darbuotojų ribojimo.
„Darbuotojų skaičiaus ribojimas neskatina kurti darbo vietų, todėl siūlome jo atsisakyti“, – sako G. Skaistė.
Taip pat įmonės neprivalėtų mokėti avansinio pelno mokesčio, jei pajamos neviršytų 500 tūkst. eurų (dabar 300 tūkst. eurų).
Be to, siūloma nuo 2024 m. įvesti smulkiojo verslininko sąskaitą, kuri leistų nepatirti administracinės naštos vykdant individualią veiklą.
Ekonomikos augimą lemiančios lengvatos
Finansų ministerija taip pat išskyrė mokestines, lengvatas, kurios prisidėtų prie ekonomikos augimo.
Investicijoms skatinti pristatoma naujovė – momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymai skatinant produktyvias investicijas, pvz. įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai ir kitai. Ši priemonė siūloma verslui taikyti nuo 2024 m.
Tuo pačiu viena esminių investicijų skatinimo priemonių yra investicinio projekto lengvata, leidžianti 100 proc. atskaityti investicijas į inovacijų diegimą, taip prisidedant prie palankesnių sąlygų verslui investuoti į technologinį atsinaujinimą. Siekiant ir toliau skatinti įmonių konkurencingumą ir produktyvumą, siūloma šią iki metų pabaigos galiojančią lengvatą pratęsti dar penkeriems metams – iki 2028 m. pabaigos.
Šiuo metu galiojanti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata leidžia tris kartus atskaityti šiai veiklai patirtas sąnaudas, o „Patentų dėžutės“ privalumas – pelnui gautam iš patentais apsaugotų išradimų naudojimo taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Pratęsus minėtą investicinio projekto lengvatą užtikrinama, jog pelno mokesčio lengvatos būtų taikomos visai inovacijų grandinei: moksliniams tyrimams, investicijoms ir išradimų komercializavimui.
Pelno mokesčio apskaičiavimas
Teisingesnis pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi į sektorinių išimčių mažinimą gyvybės draudimo įmonėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms.
Iki šiol į apmokestinamąjį pelną buvo neįtraukiamos gautos gyvybės draudimo įmokos ir draudimo investicinės pajamos, o iš pajamų neatskaitomos joms tenkančios sąnaudos.
Finansų ministerijos pakete siūloma nuo 2024 m. į apmokestinamąjį pelną įtraukti draudimo įmokų dalis, laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas bei iš pajamų atskaityti joms tenkančias sąnaudas.
Sveikatos priežiūros įstaigos iki šiol į apmokestinamąjį pelną neįtraukdavo pajamų už paslaugas, finansuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų bei taip pat neatskaitydavo sąnaudų iš pajamų. Lygiagrečiai nuo ateinančių metų siūloma šią praktiką keisti ir į apmokestinamąjį pelną įtraukti pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų bei atskaityti sąnaudas iš pajamų.
Kartu imantis egzistuojančių spragų taisymo, nuo ateinančių metų siūloma apriboti lengvatos taikymą rizikos ir privataus kapitalo subjektams, kai investavimo struktūroje dalyvauja susiję asmenys. Taip pat įmonių automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų atskaityme, prisidedant kartu prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, siūloma atsižvelgiant į taršumo lygį nustatyti konkrečias iš pajamų galimas atskaityti automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų sumas bei sąlygas.
Tuo pačiu siūloma tikslinti ir prestižo vertės priskyrimą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tuomet, kai piktnaudžiavimo rizika yra didelė bei trumpinti prestižo nusidėvėjimą nuo šiuo metu numatytų 15 metų iki 10 metų. Galiausiai, siūloma mokestinių nuostolių perkėlimui tarp grupės įmonių nustatyti pelno dydžio apribojimą iki 70 proc. apmokestinamojo pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais.
Su darbo santykiais susijusiuose pasiūlymuose Finansų ministerija pristato ilgalaikį tikslą nuosekliai artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA) per palaipsnius sprendimus su atitinkamų metų valstybės biudžetais. Taip pat pažymima, jog mokesčiai viduriniajai klasei nedidėja, o su NPD didinimu uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU, 2023 m. – 1684,9 eurų) mokestinė našta toliau nuosekliai mažės.
Kartu siūloma pratęsti penkeriems metams ir lengvatą kino gamybai, kuri galioja iki šių metų pabaigos.
