Kadencijai dar net neįpusėjus, valdantieji jau užsimena, kad gali tekti arba mažinti biudžeto išlaidas, arba didinti mokesčius. Kitaip Lietuva rizikuoja po trejų metų būti viršijus visus Europos Sąjungos leistinus kriterijus ir prarasti paramą. Opoziciniai konservatoriai spėja, kad valdantieji nieko nesiims, tiesiog esą suruoš bombą būsimai valdžiai.
Vyriausybei – rūpestis ne tik dėl kitų metų biudžeto, kurį jau pradėjo formuoti. Bet ir dėl to, koks bus ateinančių trejų metų biudžetas.
„Jau visos prognozės rodo, kad mes galim po trejų metų įžengti į tas ribas, už kurias galim gauti sankcijų“, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Pernykštis valdžios sektoriaus deficitas – didžiausias nuo 2021-ųjų. Tai didina šių metų deficitą.
Jau išeikvotas ir šiemet gali būti viršytas ES leistas papildomų – gynybos – išlaidų dydis.
Auga valstybės skola.
„Tai čia rimti dalykai, mes paprasčiausiai galim prarasti rėmimą iš Europos Sąjungos. Jeigu mes nesilaikysim tų bendrųjų taisyklių“, – sako A. Sysas.
Finansų ministras sako – nežinomybės įnešė karas Irane. Ir svarsto, kad gali reikėti pagalbos priemonių žmonėms, jei energijos ištekliai toliau brangs. Be to, pinigų reikės stambiems projektams, kur jau ne viską finansuos Europos Sąjunga, kaip, pavyzdžiui, „Rail Balticai“.
„Mielieji Finansų ministerijos žmonės, pradėkit modeliuot, ką jūs darysit su galimų pajamų trūkumu ar išlaidų mažinimu“, – kalba Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
„Galime arba didinti valstybės pajamas, tai yra didinti mokesčius, arba mažinti valstybės išlaidas. Tai yra asignavimus įvairioms sritims“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Kas geriau, ministras kviečia valdančiuosius susitarti. Pats mini turto mokesčių peržiūrą.
Turto mokesčius stabiliu biudžeto pajamų šaltiniu įvardija Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
„Tie žemai kabantys vaisiai, kaip kad NT mokestis, kurie galėtų būt nuraškyti ir paskui panaudoti viešiesiems finansams“, – sako TVF vykdomasis direktorius Šiaurės ir Baltijos šalims Vitas Vasiliauskas.
„Toks pradinis vertinimas, neatlikus to išsamaus, kaip darome, – tai būtų turto mokesčiai, akivaizdu, kad prie jų galima sugrįžti“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Konservatoriai siūlo imtis ne visų mokesčių kėlimo, o tik tų, kurie esą neadekvatūs.
„Toliau dirbt su „gyvulių ūkiu“, kurį pamiršom kažkaip, nueidami į kažkokius čia mažinimus <...>. Mišrios pajamos šalyje sudaro 32 milijardus eurų. Jos efektyviai apmokestinamos. Kai dariau analizę, buvo 4 procentai. Dabar gal kiek daugiau, bus kokie 5 gal. Palyginus su algom, kurios – 40-imt“, – komentuoja Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Raimondas Kuodis.
„Jau mes peržiūrėjom, perkratėm ir buvo pasakyta, kad iki kadencijos pabaigos naujų kažkokių pakeitimų ar dar kažko neturi būt“, – sako „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
„Aušriečiai“ nepalaikytų ne tik nekilnojamojo turto, bet ir darbo pajamų mokesčių didinimo. Nes mokesčių mokėtojų, užuot padidėjus, sumažėtų.
„Turtingi asmenys ir taip moka pakankamai didelius mokesčius ir plius, kaip girdėjote, po praeitos savaitės dronų (incidentų – LRT.lt) turtingi asmenys, kurie turi papildomai pinigų, jau vis daugiau renkasi investiciją Ispanijoje arba šiltuose kraštuose. Tai faktas, kad jie perkels savo rezidentūrą tenais“, – mano R. Žemaitaitis.
Konservatoriai spėja, kad taip ir bus – valdantieji nieko nedarys.
Sunkius sprendimus teks priimti kitai valdžiai. Seimo rinkimai – 2028-aisiais.
„Reikėtų žiūrėti, kaip yra priiminėjami sprendimai, nuo kurios datos įsigalios kažkokie pagerinimai, socialinės išmokų didinimai. Tai visos datos jau yra orientuojamos į 2028 metų laikotarpį. Tai yra tai, kada baigiasi šita kadencija. Kad krūvis ieškoti pinigų tektų naujai Vyriausybei. O ši neturėtų tokio didelio galvos skausmo“, – komentuoja Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė.
„Prieš 2024 metų rinkimų metus daug priimta tokių sprendimų, kurie irgi buvo finansinė našta, užkrauta naujai Vyriausybei“, – tikina socialdemokratė, Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė.
Dalis socialdemokratų daugiau pajamų tikisi iš šešėlio, peržiūrėti lengvatas.
Bet ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako – užuot atsisakius lengvatų, artėjant žiemai, gali tekti sugrąžinti vieną buvusią.
Nes dujos Europoje – 50-čia procentų brangesnės nei iki karo Irane. Tai brangins šildymą.
„Matyčiau poreikį grįžti prie diskusijų, ar nereikėtų kitam šildymo sezonui šildymo lengvatų. Bet, net jeigu jos ir reikės, biudžetas puikiai ją pavežtų ir paneštų. Nes mes nematom jokių krizių Lietuvoje“, – pažymi A. Izgorodinas.
Šių ir kitų metų biudžetai, sako, be dramos. Biudžetų naudai dirba infliacija – surenkama daugiau mokesčių.
O dėl ateities, anot A. Izgorodino, net ir dešimt kartų padidinti turto mokesčiai esą nepatenkintų poreikių.
Biudžeto pajamas, ekonomistas sako, didintų vienintelio mokesčio – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – peržiūra.
Tai jau siūlyta ir prieš mokesčių reformą, politikai nepritarė.
