Sugriežtinti veiklos reikalavimai kai kuriems nepriklausomiems tiekėjams kelia klausimų. Tačiau įmonės tvirtina ieškosiančios sprendimų, kad sudėtingesnis veiklos reguliavimas nevirstų didesniais įkainiais klientams.
Po „Perlo“ skandalo – griežtesnė tvarka
Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis numatoma griežtinti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklą.
Norinčios pradėti tiekti elektrą bendrovės ateityje turės turėti bent trijų mėnesių prievolių įvykdymo garantijas, skirtas vartotojų nuostoliams kompensuoti. Jei negalėtų vykdyti įsipareigojimų, bendrovės privalės būti susiplanavusios, kaip valdys rizikas, taip pat turėti mažiausiai pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą.
Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pakeitimais, kuriuos inicijavo Vyriausybė, siekiama išvengti šių metų rugpjūtį įvykusios situacijos, kai, išaugus elektros kainoms rinkoje, „Perlas Energija“ pranešė negalinti klientams tiekti elektros fiksuota kaina. Vėliau bendrovė paskelbė išvis nutraukianti veiklą.
„Šiuo metu leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodamas asmenims, kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra.
Kaip matyti iš 2022 metų rugpjūčio mėnesio įvykių Lietuvos energetikos sektoriuje (UAB „Perlas Energija“ situacija), – to nepakanka“, – rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.
Viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kad finansinę naštą dėl sugriežtintų reikalavimų tiekėjai galimai perkeltų ant vartotojų pečių.
LRT.lt primena, kad vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, VERT reguliuoja tik apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid" bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos, VERT teigimu, lemia elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija.
Sako, kad atsiranda laisvą rinką ribojančių varžymų
Nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga taip pat sako, kad griežtesnio elektros tiekėjų reguliavimo ir priežiūros poreikis iškilo po to, kai iš rinkos pasitraukė vienas tiekėjas, surinkęs nemažą dalį klientų, bet nesugebėjęs vykdyti jiems duotų įsipareigojimų.
„Tai atsiliepė visiems vartotojams, nes valstybė iš bendro biudžeto nukentėjusiems gyventojams turėjo „padėti saugumo pagalvę“.
Todėl atrodo visiškai logiška, kad buvo ieškota būdų, kaip tokių atvejų išvengti ateityje, atsiranda griežtesnė rinkos dalyvių kontrolė, papildomų reikalavimų jiems, kad rinkoje dalyvautų tik stiprūs žaidėjai“, – LRT.lt komentuoja M. Giga.
Vis dėlto, įmonės vadovo manymu, tai gali atbaidyti naujus rinkos dalyvius į ją žengti.
„Atsiranda varžymų, jie riboja laisvą rinką. O tuo pačiu atsiranda ir papildoma administracinė bei finansinė našta jau esamiems dalyviams. Visus keliamus reikalavimus mes atitinkame, bus tik daugiau administracinio darbo, papildomų ataskaitų ruošimo ir teikimo.
Be abejonės, tai mums kainuos papildomų resursų, išlaidas įtrauksime į galutinės elektros kainos paskaičiavimą vartotojams, bet kažkokio didesnio kainų pokyčio gyventojai dėl to tikrai nepajaus“, – patikina M. Giga.
„Ir toliau elektros kainai lieka svarbūs pagrindiniai ją formuojantys veiksniai, tokie kaip žaliavos ir jų kainos, bei kitos valstybės reguliuojamos dedamosios“, – priduria jis.
Daug neatsakytų klausimų
Reaguodamas į tai nepriklausomo tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad situacija dar nėra iki galo aiški.
„Vertiname besikeičiančias aplinkybes, o iš savo teisininkų ir finansininkų laukiame išvadų ir skaičių.
Kol kas aiškiai ir tvirtai galiu pasakyti vieną dalyką – tikrai ieškosime sprendimų, kad padidintas ir įmonės veiklą apsunkinantis reguliavimas nevirstų didesniais įkainiais bendrovės „Enefit“ klientams“, – LRT.lt teigia įmonės vadovas.
Vertindamas griežtesnius reikalavimus apskritai, V. Koryzna neslepia – klausimų dar yra daug.
„Pradedant ataskaitomis, kurias reikės teikti VERT, baigiant sąnaudomis, kurias bendrovės patirs dėl papildomo reguliavimo.
Tačiau jau dabar gana aišku, kad šis reguliacinis paketas didelio poveikio tiekėjo „Enefit“ veiklai ar kainodarai nepadarys. Taip, jis įmonės veiklą padarys sudėtingesnę, nes reikės daugiau resursų, tačiau su tuo susitvarkysime“, – tvirtina jis.
Bet kokie ribojimai ar papildomi reikalavimai, V. Koryznos manymu, menkina galimybes pasirodyti naujoms energetikos bendrovėms, o tai mažina ir bendrą rinkos konkurencingumą.
„Akivaizdu, kad gyventojams būtų naudingesnė kuo didesnė sektoriaus bendrovių konkurencija“, – priduria jis.
Vis dėlto V. Koryzna pripažįsta, kad „Perlo“ bankrotas tapo sukrėtimu visiems, tad suprantama, kad nei vartotojai, nei reguliuotojas, nei energetikos bendrovės nenori, kad kas nors panašaus pasikartotų. „Tikimės, kad reguliavimas padės to išvengti“, – sako įmonės vadovas.
Įmonės „Ignitis“ atstovės Lauros Beganskienės teigimu, reikalavimų elektros energijos tiekėjams sugriežtinimas pasiūlymų klientams kainai įtakos neturės.
„Administracinė našta nėra reikšmingai didelė, o kiti reikalavimai nukreipti į tiekėjo finansinį stabilumą ir kitų rizikų valdymą“, – pažymi ji.
L. Beganskienės vertinimu, reikalavimų įmonėms griežtinimas yra teisingas žingsnis. Tai padės vartotojams ir visuomenei jaustis saugiau, suteiks daugiau pasitikėjimo nepriklausomais tiekėjais ir elektros rinkos liberalizavimu“, – pastebi ji.
Mano, kad pataisos priimtos skubotai
Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjo asociacijos, kuriai priklauso „EGTO energija“, „Birštono elektra“ ir „Perlas energija“, vadovas Vilius Juraitis sako, kad asociacijai priklausantys nepriklausomi tiekėjai peržiūri savo veiklos kaštus ir vertina, kaip juos paveiks naujoji tvarka.
„Aišku viena: tiekėjai tikrai ieškos būdų, kaip užtikrinti, jog naujasis įstatymas ir jame numatyti reikalavimai tiekėjams nepaveiktų vartotojų“, – tvirtina V. Juraitis.
Vis dėlto, asociacijos manymu, pataisos dėl nepriklausomų elektros tiekėjų veiklos buvo priimtos skubotai ir neįvertinant to, kad skirtingi tiekėjai dirba su labai skirtingais klientais ir teikia nevienodas paslaugas, t. y. dirba su klientais pagal skirtingus elektros tiekimo planus.
„Todėl kai kuriems iš jų, ypač labai nedideliems, atsiranda visiškai neproporcingi reikalavimai, kurių ekonominis pagrindimas net nebuvo skaičiuotas. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas dirba su klientais tik pagal biržos planus, tai reikalavimas pateikti garantiją nuo elektros biržos kainos, o ne nuo tiekėjo maržos, yra nelogiškas.
Be to, tokiems reikalavimams įgyvendinti nenustatomas protingas laikas. Todėl galutinis to rezultatas gali būti konkurencijos mažėjimas rinkoje, pati rinka tampa nepatraukli naujiems žaidėjams steigtis, o tai galiausiai lemia neigiamą rezultatą galutiniams vartotojams“, – komentuoja V. Juraitis.
3-iasis rinkos liberalizavimo etapas pratęstas iki 2026-ųjų
LRT.lt primena, kad verslui elektros tiekimo paslaugą šiuo metu siūlo 12 nepriklausomų tiekėjų: „Axpo Nordic“, „Cirtus Alba“, „EGTO Energija“, „Elektrum Lietuva“, „Elenger“, „Enefit“, „Ignitis“, „Imlitex“, „Kauno termofikacijos elektrinė“, „Panevėžio energija“, „Scener“ bei „Energynet“.
Gyventojams elektros tiekimą Lietuvoje užtikrina penkios įmonės: „Birštono Elektra“, „EGTO Energija“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir „Ignitis“.
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, nepriklausomą elektros energijos tiekėją Lietuvoje pasirinko daugiau nei 1,2 mln. namų ūkių.
