Verslas

2021.04.13 14:11

Valdžios atsakymo nesulaukiančios kavinės jau ruošia lauko baldus: ant suoliukų visi geria kavą, o prie restoranų to daryti negalima

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.04.13 14:11

Nors sprendimo dėl lauko kavinių atvėrimo dar nėra, pačios kavinės ir restoranai jau ruošia sezonui lauko baldus. LRT.lt kalbinti maitinimo įstaigų atstovai vis dėlto neslepia apmaudo ir tvirtina – jeigu kavinės ir nebūtų atvertos, reikia aiškaus plano ir veiksmingų paramos priemonių. Vilniaus naktinis aljansas nurodo, kad dalis verslų vis dar nesulaukė net pirmojo paketo paramos, todėl reikalaus, kad atidėti mokesčiai būtų apskritai panaikinti.

„Brussels Mussels“ vadovė Vaida Vaičiulienė LRT.lt teigia, kad restoranas pamažu ruošiasi ir tikisi, kad bus galima atverti lauko kavines.

„Tvarkomės, valomės, ruošiame naują meniu – norime viską pasidaryti taip, kad, jeigu paleistų, galėtume nieko nelaukę atverti duris. [...] Rinktinės gatvėje jau susivežėme lauko baldus, skėčius terasai – tokie ir darbai“, – sako V. Vaičiulienė.

Restorano vadovė viliasi, kad greitu metu maitinimo sektoriui bus leista atnaujinti veiklą: „Na, žinokite, labai norime, laukiame ir ruošiamės. Viliamės, kad gegužės mėnesį galėsime pakviesti savo svečius bent jau į terasas.“

Paklausta, kokiomis nuotaikomis gyvena, verslininkė neslepia, jog padėtis yra gana bloga.

„Valstybė moka subsidijas darbuotojams, bet verslui nieko. Mes kreipėmės dėl beprocentės paskolos, tačiau net ten pinigų neužteko. Buvo galima gauti 7 tūkst. beprocentę paskolą šešiems mėnesiams, tačiau baigėsi taip, kad gavome tik 5 tūkst. eurų, nes ir pinigai baigėsi. Nuomos mokesčio valstybė nekompensuoja, nuomotojai vis tiek nori, kad mokėtume. [...] Jei turi pinigų, išgyvensi, jei ne, tai labai didelis klausimas, kurie restoranai pavasarį atvers duris“, – svarsto V. Vaičiulienė.

Nutarus neleisti veikti ragina imtis kitų priemonių

Kelis restoranų tinklus valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis neslepia – visi maitinimo verslo atstovai šiuo metu yra nusivylę. Jo teigimu, jeigu ir yra priimtas sprendimas neatlaisvinti šios veiklos, derėtų imtis kitų priemonių.

„Nusivylę, nes, jeigu ir neatidarė, tai turėjo būti šnekama apie kompensacijas, prastovų patikslinimus. Pavyzdžiui, jeigu restoranai priima darbuotojų, ruošiasi atidaryti, tai negalima naujai priimtų darbuotojų išsiųsti į prastovas. Tik tuos darbuotojus, kuriuos turėjome lapkričio mėnesį, galima laikyti prastovose. Čia nėra vienas veiksmas – atidaryti ir uždaryti. Čia yra daug žmonių, jų likimai, didelės sąnaudos“, – kalba G. Balnis.

Jis dėmesį atkreipia ir į sąnaudas, kurias restoranai patiria dėl, pavyzdžiui, patalpų nuomos, ir tai, kad vyrauja didelis neapibrėžtumas. Kaip pavyzdį G. Balnis pateikia atostogauti ketinančius gyventojus. Anot jo, nors Lietuvos poilsiautojai jau gali planuotis, kur praleis šios vasaros atostogas, situacija dėl galimybės atostogauti Lietuvoje užsienio poilsiautojams lieka neaiški.

„Toje pačioje Italijoje, Ispanijoje... Nėra ten geresnė situacija su COVID-19, gal ir vakcinavimas pas mus sparčiau vyksta, bet ten yra aiškios datos, nuo kada bus galima keliauti po šias šalis. Blogai yra tai, kad pas mus tie sprendimai nepriimami. Jeigu jie ilgiau bus nepriimami, bijome ir tą turistinį sezoną prarasti“, – LRT.lt sako G. Balnis.

G. Balnis: nereikia prisidengti COVID-19 plitimo situacija

G. Balnis neatmeta galimybės, kad gali susidaryti paradoksali situacija, kai į šalį ne tik negalės atvykti užsienio svečiai, bet iš Lietuvos išvyks ir vietos poilsiautojai.

„Tas aiškumas yra privalomas. (...) Mums reikia turėti kokias nors gaires, kada atsidarysime. Galų gale, jau turbūt tie skaičiai ne viską pasako, nes galbūt daugiau reikėtų žiūrėti, kiek žmonių vakcinuoti, ne tik tai, kokia yra COVID-19 eiga. Vyresni žmonės yra vakcinuoti, suprantu, kad kyla skaičius žmonių iki 65 metų, kurie atsiduria ligoninėje, bet kokios yra alternatyvos?“ – svarsto G. Balnis.

„Nereikia prisidengti ta COVID-19 plitimo situacija. Kaip bebūtų, de facto esame viena iš ilgiausią karantiną turinčių Europos valstybių. Restoranai nedirba jau nuo lapkričio mėnesio. Matome, kad tie ribojimai neduoda tų rezultatų. Jau ir vienas staliukas yra mažesni nuostoliai, ypač smulkiajam verslui. Mažam restoranėliui jausis ir vienas staliukas“, – neabejoja G. Balnis.

Kitos pozicijos laikosi kelis restoranų tinklus valdančios bendrovės „Delano“ vadovas Gintaras Rutkauskas. Jis taip pat teigia laukiantis, kada bus galima atnaujinti veiklą, tačiau abejoja, ar leidimas restoranų svečius priimti lauke atneš didelės naudos.

„Situacija tikrai neaiški. Ko laukiame? Pirma, norime pradėti veikti. Reikia, kad būtų leista dirbti ir viduje. Jeigu žiūrėtume pagal dabartinius orus, tai restorano atsidarymas lauke, dar priklausomai nuo ribojimų, ko nors ypatingo neduoda. Jeigu jis įvyktų santykinai greitai, po savaitės ar po kiek, nežinau, ar tai būtų teisinga ir protinga, jeigu tai būtų tik laukas“, – sako G. Rutkauskas.

Atsidaryti tuojau pat nori ne visi

G. Rutkausko teigimu, leidimas dirbti lauke didesnės naudos galėtų turėti kavinėms ir barams, tačiau ne restoranams. Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį – ankstesnė patirtis rodo, kad klientų srautas išlieka gana nedidelis, todėl, leidus dirbti tik lauke, kai kurios maitinimo įstaigos gali ir toliau patirti nuostolių.

„Bet šiaip, leidus dirbti tik lauke pavasarį su stipriais apribojimais, tikrai srauto neturi didelio, patiri papildomų sąnaudų. Jeigu pažvelgtume į bendrą vaizdą, neturi nieko geriau nei dabar“, – sako G. Rutkauskas.

Jo vertinimu, būtina leisti maitinimo įstaigoms vykdyti veikla ir patalpose, ne tik lauke.

„Mano supratimu, restoranų veiklai gal vis tiek reikėtų palaukti gegužės, kai ir orai stabilesni nusistovi. Tada gal ir galima ko nors tikėtis. Taip, kavinės, barai, ko gero, gali išsilaikyti ir tada, kai galima aptarnauti lankytojus lauke ar bent lauke visiems sėdėti. Su restoranais truputį sudėtingiau. Tai ypač parodė pavasaris. Be to, didėjantis susirgimų skaičius didelio optimizmo tikrai neteikia“, – sako G. Rutkauskas.

„Mums patiems geriausias buvo pavasario sprendimas, kai turėjome nuomos kompensaciją, kai ir nuomotojai prisidėjo. Negali sakyti, kad jie dabar neprisideda, prisideda, bet iš esmės tai leido geriau gyventi. Turėjome tam tokį sprendimą. Dabartinis sprendimas... Visi laukiame pirmiausia atsidarymo“, – priduria G. Rutkauskas.

E. Šiškauskienė: visi ant suoliukų gera kavą, bet prie restoranų to daryti negalima

LRT.lt kalbinti pašnekovai atkreipia dėmesį, kad jau dabar, šylant orams, pastebima vis daugiau maistu ar kava besivaišinančių žmonių, kurie tai daro prisėdę ant suoliuko ar netgi prie šalia kavinės paliktų baldų. Pašnekovų tikinimu, leidus vykdyti veiklą lauke, būtų sudarytos geresnės galimybės laikytis saugumo priemonių, nei yra dabar.

„Mes po truputį pradedame pykti, kad negauname jokio atsakymo, nes dar gerokai prieš Velykas kreipėmės, prašydami, kad balandžio 15 d. leistų atsidaryti bent lauko terasoms. Dabar yra kaip parodija, kad gatvėje ant suoliukų visi atsisėdę geria kavą ir valgo, o prie restoranų negalima šito daryti. Mūsų dideliam nusivylimui – atsakymo jokio“, – sako viešbučius ir restoranus vienijančios asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

Ji taip pat laikosi pozicijos, kad būtina verslą informuoti, kada planuojamas galimas atlaisvinimas ar kitos priemonės.

„Pasakytų, ar gegužės 1 d., ar 15 d. – ką nors. Vangiai gauna subsidijas tie verslai, tai jau norisi kartais imti ir pradėti veikti. Dabar gatvėje visi valgo atsistoję, o lauko kavinėms veikti negalima“, – sako E. Šiškauskienė.

Atsiverti balandžio viduryje nebesitiki

LRT.lt kalbinti restoranų atstovai taip pat akcentuoja, kad daugelyje Europos valstybių maitinimo įstaigoms veikti jau leidžiama arba yra numatytos datos, kada tai bus galima padaryti.

„Staigus sprendimas priimtas negali būti. Čia ne smėlio dėžė. Reikia žmones paruošti. Reikia reikalavimus išpildyti. Dėl balandžio 15 d. jau nelabai turime vilčių, bet jaučiamės labai blogai, nes niekas su mumis iš viso nekalba. Verslui svarbu žinoti datą“, – tvirtina E. Šiškauskienė.

Į nepakankamą paramą dėmesį atkreipia ir G. Balnis: „Parama yra ir atsiliekanti, ir neadekvati. Mes čia atsiliekame ES kontekste su nenoru padėti verslui. Labai svarbu, kad ta parama nenutrūktų, tęstųsi iki metų pabaigos, nes ypač tiems restoranams, kurie neturi lauko, bus ir vasarą labai sudėtinga, o paskui – ruduo ir žiema. Kol čia įsivažiuos ekonomika į vėžes, užtruks laiko.“

G. Balnis taip pat priduria, kad pastaraisiais metais augo ir minimalioji mėnesinė alga, todėl maitinimo įstaigos patiria dar didesnes išlaidas, nors ir tikimasi, kad naštą netrukus palengvins mažėsiantis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms.

M. A. Haroldas: rykliai ateina ir praryja

Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas LRT.lt sako, kad aljansas taip pat viliasi, kad greitu metu šiam sektoriui bus leidžiama veikti. Vis dėlto, anot jo, problema ta, kad situacija yra visiškai neprognozuojama.

„Anonsai keičiasi kas valandą. Mes tiesiog, kaip ir visi, norime kiek įmanoma labiau pasiruošti. Kai kas turi didelių bėdų, nes, negavę finansinės paramos, turi dideles skolas ir jiems net įrengti terasą yra finansiškai sunku“, – tikina M. A. Haroldas.

Nuotaikos sektoriuje, anot jo, yra išties blogos: „Nematome teigiamų ženklų iš valdžios, vis dar negavome paramos paketų, net pirmojo, [...] daug mėnesių negauname nuomos kompensavimo. Aš pasakyčiau, kad nuotaika yra... na, aš negaliu be keiksmažodžių jums paaiškinti.“

M. A. Haroldas neslepia – kai kurie verslai balansuoja ant išlikimo ribos, kadangi jiems iš esmės tenka konkuruoti su galinčiais veikti sektoriais.

„Nors žmonės nėra linkę labai garsiai reklamuoti, kad bankrutuoja ar pan., jau girdžiu atvejų, kai keičiasi savininkas arba [...] ateina kitas nuomininkas, gal iš kito sektoriaus, kuriam leidžiama veikti, ir perima nuomos sutartį. [...] Rykliai ateina ir praryja. [...]

Kartais mes girdime iš politikų, kad tai yra natūralus procesas, tačiau tai visiškai neteisinga. Jeigu tai vyksta dėl valdžios aplaidumo ir nesuteikiamos paramos, nors ji, pagal Konstituciją, mums priklauso, neteisinga, kad tai vyksta. Tai turėtų vykti dėl verslininkų konkurencingumo laisvoje rinkoje, o mes neturime laisvos rinkos, mes esame uždaryti“, – atkreipia dėmesį M. A. Haroldas.

Reikalaus mokesčių amnestijos

Dėl to, jog iki šiol negavo finansinės paramos iš valstybės, M. A. Haroldo teigimu, aljansas reikalaus mokesčių amnestijos.

„Visi mokesčiai, kurie yra atidėti, turėtų būti anuliuoti. [...] Absurdiška situacija, kad negavome paramos, nes jeigu gausime tą paramą, ją iškart iš sąskaitos išsiurbs „Sodra“ ir parama dings, todėl tai būtų logiškiau“, – akcentuoja Vilniaus naktinio aljanso vadovas.

Įvesti daugiau aiškumo ragino ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Spaudos konferencijoje pirmadienį jis tvirtino, kad sprendimas turėtų būti priimtas jau šiuo metu – reikėtų priimti arba nutarimą atverti lauko kavines ir restoranus, arba atvėrimo planą.

„Ar su imuniteto pasu, ar kitoms priemonėms esant natūralu, kad reikia išmokti gyventi su šia pandemija, o išmokimas gyventi reiškia ir skiepijimosi išėjimą į platesnius vandenis, iš esmės tai, ką būtų galima pavadinti masiniu skiepijimu. Lygiai taip pat tai reiškia įvairių priemonių taikymą, kad būtų galima atsiverti“, – žurnalistams pirmadienį teigė Vilniaus meras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt