„Taip kalbėti yra absurdiška. (...) Tokie pareiškimai, mano nuomone, yra prieštaringi ir kenkiantys pačiam sportui“, – kalbas apie „oro dopingą“ LRT.lt komentuoja disko metiko Mykolo Aleknos treneris JAV Mohamadas Saatara.
Balandžio 13 d. Ramonoje (JAV) vykusiose disko metimo varžybose M. Alekna pagerino sau pačiam priklausiusį pasaulio rekordą (74,89 m), o netrukus jį dar sykį sudaužė į šipulius ir tapo pirmuoju žmogumi planetoje, įrankį nuskraidinusiu toliau nei 75 m – užfiksuotas 75,56 m rezultatas.
„Su Mykolu kartu dirbame pastaruosius ketverius metus. Aš mačiau, kaip jis tobulėja fiziškai, techniškai ir psichologiškai. Tai [naujas pasaulio rekordas] nebuvo kažkoks šokas, didžiulė nuostaba, bet buvo labai gera matyti ir įrodyti sau, jog tai visgi yra įmanoma, kad visas atliktas darbas atsiperka. Visgi šis rezultatas tikrai nenustebino“, – sako M. Saatara.
Nepaisant to, interneto erdvėje šis pasiekimas sukėlė daug nuostabos ir kalbų. Po M. Aleknos šou, kaip ir po pirmojo lietuvio pasaulio rekordo 2024 m., internete pasipylė komentarai apie itin didelį vėją Ramonoje, kuris, pasak komentatorių, ir nuskraidina diską taip toli.
Švedų sporto komentatorius Matsas Wennerholmas netgi iškėlė mintį, kad tai, kas įvyko Ramonoje, prilygsta „oro dopingui“, kuris turėtų būti neleistinas.
„Mykolas Alekna pagerino pasaulio rekordą iki 75,56 m vėjuotoje Ramonoje ir aš nežinau – juoktis ar verkti. Tai tiesiog tampa juokinga, kai rezultatai šokteli dėl stipraus vėjo. „Oro dopingas“ turėtų būti įtrauktas į draudžiamų priemonių sąrašą“, – švedo mintis citavo ESPN.
Išgirdęs žodžių junginį „oro dopingas“ ir paklaustas, ką mano apie tokius pasaulio rekordą kritikuojančius pasakymus, M. Saatara neslepia nusivylimo ir pabrėžia, kad tokios mintys ne tik skamba gana absurdiškai, bet ir kenkia pačiam sportui.
„Neseniai buvau sulaukęs tokio klausimo. Tai yra įdomus klausimas. Įsivaizduoju, kad nuo 1950-ųjų disko metikai ieškojo vietų, kuriose būtų geros oro sąlygos, vėjas ir panašiai. Taip buvo visos modernios disko metimo istorijos metu. Diskas yra oro įrankis. Tai yra sporto dalis. Aš nelaikau to sukčiavimu ar tuo, kaip žmonės tai vadina.
Galiu jums pasakyti, kad Kalifornijoje yra maždaug 8–10 vietų, kuriose yra geresnės disko metimo sąlygos negu Ramonoje. Praėjusiame amžiuje vykdavo varžybų serijos skirtingose vietose. Čia yra labai daug palankių vietų, jų yra ir Europoje. Nežinau, ką apie tai pasakyti, bet man tai truputį absurdiška, nes disko metikai tai darydavo daug metų.
Jay Silvesteris, vienas geriausių visų laikų disko metikų, keliavo po vakarinę JAV dalį ir ieškojo vietų, kuriose galėtų toli mesti diską. Jis tapo pirmuoju metiku, kuriam pavyko peržengti 70 m ribą. Taigi, kai pradedama sakyti, kad yra „vėjo dopingas“ ar kažkas tokio, aš su tuo nesutinku.
Žmonės turi suvokti, kad gebėjimas mesti taip toli yra įgūdis. Aš matau Mykolo treniruotes ir manau, kad jis gali tiek numesti ir stadione be vėjo. Sakyti, kad tai yra sukčiavimas ar kažkas tokio... (...) Jeigu žmonės galvoja, kad ten gali nueiti bet kas ir tiek numesti, tai taip nėra. Taip kalbėti yra absurdiška. (...) Tokie pareiškimai, mano nuomone, yra prieštaringi ir kenkiantys pačiam sportui.
Neseniai kalbėjau su vyresnės kartos disko metikais, kurie patys sakė, kad tai darė daug metų. Aš manau, kad žmonės galbūt tiesiog negali suprasti, kas vyksta. Tai nėra kažkas naujo, beprotiško ar panašiai. Galbūt žmonės siekia populiarumo internete, bet aš su tuo nesutinku. Yra labai daug gerų disko metikų, kurie nuvyksta į Ramoną, bet nepasiekia aukštų rezultatų“, – LRT.lt dėsto M. Aleknos treneris.
„Viena komanda, viena svajonė“
M. Saatara turi sukaupęs net 28-erių metų treniravimo patirtį ir specializuojasi būtent metimų rungtyse: disko, ieties, kūjo metimuose bei rutulio stūmime. Trenerio auklėtiniai – olimpiečiai, pasaulio čempionatų prizininkai, NCAA čempionai ir rekordininkai.
Tarp jų ne tik M. Alekna, bet ir 2023 m. pasaulio ir 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių kūjo metimo čempionė iš Kanados Camryn Rogers.
Berklio universitete su M. Alekna susipažinęs ir lietuvio kelionėje į olimpą svarbų vaidmenį atlikęs strategas tikina, kad dirbti su 22-ejų sportininku yra be galo lengva. Esminė to priežastis – bendras visos komandos tikslas, vertybės ir sporto suvokimas.
„Kalbant apie Mykolą, tai jis yra supertalentas. Manau, kad tokį galima išvysti tik kas 50 ar 60 metų. Mums viskas yra labai lengva. Mykolas visiškai nekomplikuota asmenybė, jis labai žemiškas, tiesiog norintis dirbti savo darbą. Susitinkame beveik kiekvieną dieną ir niekada nekalbame apie rekordus arba kažką panašaus. Mes tiesiog kalbamės apie tai, ką turime padaryti, kokie mūsų tikslai. Mes netgi nesikalbame, kaip toli turime mesti – mes tiesiog treniruojamės. Tai labai kryptingas darbas.
Taip pat skaitykite
Mykolas yra labai disciplinuotas, jis puikiai atlieka savo darbą. Aš jam pateikiu gaires, kai to reikia, aptariame reikalingus dalykus, į kuriuos susitelksime. Visada sakau Mykolui, kad jis būtų kantrus, neforsuotų įvykių, o per varžybas tiesiog mėgautųsi. Tiesiog būname kiekvienoje akimirkoje“, – kalba M. Saatara.
Su juo M. Alekna dirba tuomet, kai būna JAV. Kai pasaulio rekordininkas grįžta į Lietuvą, jis jėgas suvienija su pagrindiniu savo treneriu Mantu Jusiu. Tiesa, bendravimas per Atlanto vandenyną vyksta nuolatos – abu treneriai tarpusavyje dalinasi idėjomis ir palaiko artimą ryšį.
„Mes turime bendrą požiūrį: „Viena komanda, viena svajonė.“ Taip jau susidėliojo, kad tai, kaip aš suprantu treniravimą, yra labai panašu, kaip Mantas jį supranta. Manau, kad mokydamas Mykolą metimo technikos, jis atliko nepriekaištingą darbą, suteikė daug laisvės vystymuisi. Mantas taip pat atliko puikų fizinio parengimo darbą, kurį nulėmė itin geras treniruočių organizavimas. Kai Mykolas atvyko į Berklio universitetą, jis buvo jau labai geros sportinės formos. Mums nereikėjo kažko pernelyg keisti, papildomai išmokyti.
Manau, kad turiu puikų ryšį su Mantu. Mes su juo mąstome tikrai gana panašiai, o tai yra gerai. Koordinuotai dirbame kartu, todėl gera būti visko dalimi, gera turėti tokią galimybę“, – sako M. Saatara.
Treneris negaili ir pačių gražiausių žodžių Lietuvos disko metimo kultūrai, kuri, jo teigimu, netgi padarė tam tikrą įtaką visai šios rungties istorijai.
„Manau, kad Lietuva išvystė labai gerą disko metimo kultūrą, treniravimosi metodologiją. Lietuva paėmė geriausias treniravimo dalis iš skirtingų vietų, viską sujungė į vieną ir taip disko metimui suteikė tam tikrą savitą posūkį. Mantas [Jusis] atliko tikrai nepaprastą darbą. Mano nuomone, jis yra vienas geriausių trenerių pasaulyje. Visa tai susijungia ir todėl mes matome tokius astronominius lietuvių pasirodymus“, – mintimis dalinasi M. Saatara.
M. Jusį Lietuvos sporto gerbėjai jau puikiai atpažįsta, turbūt yra matę ne vieną interviu su juo, o M. Saataros mintys ir komentarai Lietuvą pasiekia kur kas rečiau. Taigi, koks tai lengvosios atletikos treneris?
„Aš save laikau labai pragmatišku treneriu. Visada bandau dar labiau pagerinti savo suvokimą apie sportą ir treniravimą. Visuomet noriu suteikti pačią geriausią informaciją ir treniruočių patirtį savo auklėtiniams. Stengiuosi visas treniruotes rengti taip, kad jose galėtų maksimaliai atsiskleisti kiekvieno sportininko potencialas. Visada stengiuosi išryškinti stipriausias jų vietas. Taip pat dirbu su techninių įgūdžių lavinimu, kuris yra labai specifiškas, jeigu atsižvelgiame į kiekvieno atleto gebėjimus.
Turime labai gerų sportininkų universitete. Visgi reikia pabrėžti, kad Berklio universitetas yra itin rimtas ir iš akademinės pusės. Atsižvelgdami į tai mes suprantame, kad ne visada turime galimybių išugdyti paties aukščiausio lygio sportininkus. Dėl to, kai tik atsiranda tokių galimybių, mes turime būti pasiruošę jas įgyvendinti. Tai ir yra mano treniravimo ir darbo suvokimas – bandyti suderinti ir organizuoti treniruotes taip, kad jos maksimalizuotų atletų galimybes jų atstovaujamoje rungtyje“, – apie save, kaip apie ilgametį trenerį, pasakoja M. Saatara.
Jis priduria, kad vienas geriausių dalykų šiame darbe yra ne pasiekimai, o prieš akis nuolatos šmėžuojantis auklėtinių tobulėjimas. Būtent jis labiausiai džiugina ir motyvuoja toliau dirbti.
„Manau, kad sportas yra tarsi kelionė. Kažkur pradedi ir kažkur finišuoji. Visos kelionės metu tobulėji – ir fiziškai, ir kaip asmenybė, kuri gali būti disciplinuota, prisitaikanti, susidorojanti su iššūkiais. Būnant treneriu yra gera tapti visų pasirodymų dalimi, bet geriausia yra matyti, kaip auga ir tobulėja atleto asmenybė, kaip klostosi visa karjera“, – užtikrintai sako M. Aleknos mokytojas JAV.
Nepaprastas M. Alekna auksiniame disko metimo amžiuje
Triumfui 2022 m. pasaulio čempionate Oregone (JAV) prireikė naujo pirmenybių rekordo – 71,13 m. Tąsyk nugalėjo slovėnas Kristjanas Čehas, M. Alekna iškovojo sidabrą (69,27 m), o Andrius Gudžius pasipuošė bronza (67,55 m).
2023 m. pasaulio čempionate Budapešte (Vengrija) skaičiai dar labiau išaugo. Nugalėtoju tapo visus žiūrovus pakerėjęs Danielis Stahlis (71,46 m), sidabru tenkinosi K. Čehas (70,02 m), o bronza kolekciją papildė M. Alekna (68,85 m).
Po dviejų žadą atimančių sezonų laukė dar vienas spektaklis, užkariavęs Paryžiaus olimpinių žaidynių sceną. Čempionu netikėtai tapo ir olimpinį rekordą pagerino jamaikietis Roje Stona (70,00 m), sidabrą į Lietuvą parvežė M. Alekna (69,97 m), bronza džiaugėsi Australijos atstovas Matthew Denny (69,31 m).
Įspūdinga? Tikrai taip. M. Saatara dabartinį disko metimo lygį vadina aukso amžiumi.
„Mano nuomone, disko metimo rungtyje per pastaruosius 20 metų įvyko labai daug gerų dalykų. Disko metimo rungtis buvo įtrauka į „Deimantinės lygos“ varžybas. Tai suteikė labai daug paskatinimo sportininkams ir motyvaciniu, ir finansiniu aspektu. Tai suteikė ir platformą tobulinti gebėjimus.
Apskritai lengvoji atletika yra labai gera aplinka, kurioje galima atrasti labai talentingų sportininkų. Treneriai taip pat gali tobulėti, gerinti treniravimo metodologijas. Taip jau nutiko, kad šiuo metu disko metime yra be galo gera grupė talentingų atletų: Mykolas ir Martynas Aleknos, M. Denny, K. Čehas ir kiti. Žvelgiant į disko metimo istoriją, visuomet būdavo gerų metikų, bet dabar turime itin daug atletų iš skirtingų pasaulio vietų. Tai suteikia daug motyvacijos tobulėti ir gerinti savo rezultatus.
Disko metimas dabar yra aukščiausio lygio, koks tik yra buvęs. Tą patį galime sakyti ir apie rutulio stūmimą, kuriame dominuoja Ryanas Crouseris, Joe Kovacs, Tomas Walshas, Leonardo Fabri ir kiti. Gera būti šio lengvosios atletikos laikotarpio dalimi“, – tikina M. Saatara.
Vienu iš visą tai patvirtinančių pavyzdžių tampa Ramonoje vykusios varžybos, kuriose vėl buvo pagerintas pasaulio rekordas.
„Ramonoje visos sąlygos buvo nuostabios, organizatoriai atliko puikų darbą. Varžybų atmosfera taip pat buvo labai gera. Retai kada visa tai išvysi metimų varžybose. Buvo susirinkę puikūs sportininkai, todėl pačių varžybų atmosfera buvo labai pozityvi. Visa tai leido sportininkams labai gerai pasirodyti. Iš mano, kaip Mykolo trenerio, perspektyvos, mes buvome gerai pasiruošę. Jis atliko be galo gerą ir sunkų darbą treniruotėse. Pats varžybų ritmas buvo puikus: Mykolo apšilimas praėjo sklandžiai, jis buvo labai ramus, psichologiškai stiprus. Visi dalyviai pasirodė įspūdingai. Manau, jie vieni kitus pastūmėjo tokių rezultatų link“, – sako specialistas.
Su LRT.lt po pasiekto rekordo bendravęs M. Alekna teigė, kad vienas iš šio sezono tikslų yra kiekvienose varžybose įrankį mesti toliau nei 70 metrų.
Taip pat skaitykite
Kol kas viskas vyksta pagal planą, trejose varžybose iš eilės ši riba peržengta – 70,09 m, 75,56 m, 71,29 m. Kad tokie rezultatai būtų pasiekti, sektoriuje atletas viename judesyje privalo sujungti visus techninius elementus. Pasak M. Saataros, didžiausias lietuvio privalumas ir yra nuostabus technikos pajautimas.
„Manau vienas geriausių dalykų apie Mykolą yra tai, kad jis turi visas charakteristikas, kurių reikėtų lipdant idealų disko metiką. Jis labai „sprogstantis“, greitas atletas. Jis gali sugeneruoti daug jėgos per labai trumpą laiko tarpą. Jo fizinė galia – didžiulė. Visgi man pats svarbiausias atrodo kitas elementas. Mykolas turi labai gerą supratimą apie savo techniką, ką jis turi padaryti sektoriuje. Tai yra kažkas specialaus, tai labai retas talentas – technikos ir akimirkos suvokimas. Jis taip pat labai disciplinuotas, nuovokus ir ramus vaikinas, o tai tikrai padeda.
Dalyvaudamas varžybose Mykolas keliauja po visą pasaulį, todėl kyla tam tikrų logistinių sunkumų. Tai yra brandos dalis, mokymasis, kaip prie to prisitaikyti. Čia Mykolas ir gali patobulėti. Jis yra geroje vietoje, todėl tiesiog turi toliau judėti į priekį. Svarbiausia, kad jis išliktų sveikas ir pernelyg neforsuotų įvykių, o viską darytų subalansuotai. Su tuo šį sezoną ir dirbsime ir rugsėjį Tokijuje stengsimės būti labai geros sportinės formos, kad diską mestume toli“, – komentuoja Berklio universiteto treneris.
Galiausiai jo buvo paprašyta pasirinkti vieną vienintelį žodį, kuriuo apibūdintų savo auklėtinį. Išgirdęs tokį klausimą M. Saatara šyptelėjo, keletą sekundžių pagalvojo ir surado, jo nuomone, tinkamiausią atsakymą.
„Nepaprastas. Mąstau apie visas savybės, kurias jis turi ir kurios padeda jam mesti... Istorijoje yra buvę labai daug gerų metikų, bet kiek iš jų turėjo visas geriausias dalis? Tai yra priežastis, kodėl jis nepaprastas. Mykolas buvo apdovanotas šių gebėjimų, bet jis pats sugebėjo viską sujungti. Buvo daug talentingų metikų, galbūt buvo ir talentingesnių už Mykolą. Visgi sugebėti viską sujungti į vieną ir su tuo kažką padaryti – labai reta“, – apibendrina M. Saatara.
