Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas plečia Rusijos karinius pajėgumus prie NATO sienų ir susiklosčius palankioms sąlygoms galėtų nuspręsti pulti Aljanso šalis, bet patikimas atgrasymas galėtų tam užkirsti kelią, pareiškė Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfasas Jürgenas Stahlas.
„Putinas plečia savo ginkluotąsias pajėgas, jas pertvarko, stato naujas bazes ir kareivines palei NATO sienas. Kitaip tariant, jis kuria pajėgumus kariniam puolimui, ir aš manau, kad esant kai kurioms aplinkybėms jis gali panorėti panaudoti šiuos pajėgumus“, – sakė W. J. Stahlas.
Kartu jis pareiškė įsitikinimą, kad veiksmingas atgrasymas galėtų užkirsti kelią Rusijai pradėti atvirą agresiją prieš NATO.
„Jei parodysime jam, kad tai būtų labai skausminga, kad jam tektų sumokėti labai didelę kainą – svarbiausi žodžiai yra atgrasymas, gynybiniai pajėgumai – manau, tai paliktų įspūdį. Nes jis nėra avantiūristas, o tam tikru mastu ir realistas, galintis padaryti išvadą, kad atviras karinis puolimas prieš NATO teritoriją būtų per brangus“, – teigė generolas majoras.
Rusijos veiksmus prieš Vokietiją W. J. Stahlas apibūdino kaip hibridinį karą.
„Pacituosiu federalinį kanclerį: Rusija vykdo hibridinį karą prieš mus. Tai apima vadinamąjį 3S: šnipinėjimą, sabotažą ir diversijas. Šie reiškiniai nėra nauji, tačiau šiandien, ypač kibernetinėje ir informacinėje srityse, jie įgavo naują dimensiją“, – sakė jis.
Pasak generolo, tai taip pat apima kibernetines atakas prieš valstybės institucijas ir įmones, įskaitant gynybos pramonės įmones.
Jis pabrėžė, kad nustatyti, kas vykdo tokias atakas, yra sudėtinga, bet jau yra nemažai įrodymų, kad už jų stovi Rusija, ypač kibernetinėje ir informacinėje erdvėje.
Anksčiau ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad Rusija, koordinuodama pastangas su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu, atkuria savo karines pajėgas greičiau nei buvo tikėtasi ir per kelerius metus gali būti pasirengusi karinei agresijai prieš NATO šalis.
