„Šį sezoną siūlau nepamiršti komforto ir jo nelaikyti kažkuo paprastu ar nuobodžiu”, – pataria dizainerė Karolina Žvilaitytė. Ji linki ne tik jaustis patogiai, bet ir nepamiršti stiliaus, kuris išskiria.
Karolina Žvilaitytė – mados dizainerė, kuriai kūryba yra procesas, reikalaujantis visiško įsitraukimo. Siuvimas jai tampa tarsi meditacija – akimirka, kai pasaulis aplink sustoja, o rankos ir audinys kalbasi tarpusavyje. Dizainerei svarbu, kad mada tarnautų žmogui, bet išlaikytų savo charakterį. K. Žvilaitytės kūryboje vyrauja tamsi estetika, brutalizmo formos ir eksperimentai su medžiagomis.
Portalas LRT.lt kviečia pažinti festivalio „Mados infekcija“ dalyvius iš jų atsakymų į penkis greitus klausimus, atskleidžiančius jų asmenybę ir kūrybos užkulisius!
Mados infekcija užsikrėčiau tikriausiai pradėjusi lankyti gimnaziją. Mokyklos keitimas buvo tarsi naujas etapas. Gimnazijos pradžia ir buvo tas lūžis, kai atsirado daugiau savęs paieškų ir kūrybos. Didžiausios įtakos ir pastūmėjimo turėjo mano gimnazijos dailės mokytoja Daiva Stonkuvienė, kuri rengia madų šou „Banga“, kur susiburia Lietuvos jaunieji dizaineriai ir pristato savo kolekcijas. Su draugėmis daug kūrėme ir ne kartą dalyvavome – ten ir prasidėjo mano pirmoji pažintis su siuvimu bei kūryba.
Projektas buvo ir jaudinantis, ir šiek tiek gąsdinantis, nes reikėjo sukurti kolekciją neturint daug techninių žinių, bet būtent tai ir tapo labai stipria patirtimi. Būtent ten pajutau tikrą aistrą šiam amatui. Būdama jauna ir pilna idėjų, labai vertinau, kad šalia buvo mokytoja, kuri kantriai vedė tikslo link, padėjo susidėlioti mintis ir kūrybinį chaosą paversti struktūruota kolekcija bei tikru madų šou. Esu jai labai dėkinga už kantrybę ir pamokas.
Šį sezoną siūlau nepamiršti komforto ir jo nelaikyti kuo nors paprastu ar nuobodžiu. Man labai artimas laisvas, platus siluetas ir sportinė estetika, todėl ją matau kaip stiprią bazę, nuo kurios galima kurti įdomesnius įvaizdžius. Svarbiausia man yra jaustis patogiai, bet kartu nepamiršti ir išreikšti save.
Visada norime atrodyti gerai, išskirtinai ir unikaliai, tačiau išėjus pasivaikščioti, pabūti ar pasėdėti su draugais, po valandos nesinori jaustis nepatogiai ar nuolat taisytis drabužių. Norisi, kad apranga tarnautų tau, o ne tu jai. Todėl šį sezoną siūlau rinktis save – drabužius, kurie leidžia laisvai judėti, bet kartu išlaiko stilių.
Man pačiai labai svarbu, kad siluetas būtų laisvas, gerai kristų ir natūraliai įsilietų į įvaizdį. Dažnai naudoju ir grafiškas detales (žiogelius), kurios suteikia charakterio, bet neapkrauna bendro vaizdo. Taip apranga išlieka patogi, bet vis tiek turi išraišką.
Šį sezoną linkiu visiems rinktis save – jaustis patogiai, bet nepamiršti savo stiliaus ir to, kas jus išskiria.
Niekada nenešiočiau aptemptų džinsų. Tai visiškai kertasi su mano stiliaus vertybėmis, kur svarbiausia komfortas ir laisvė judėti. Tokiuose drabužiuose paprasčiausiai nesijaučiu nei patogiai, nei stilingai, nes apranga turi dirbti kartu su manimi, o ne riboti. Todėl visada renkuosi laisvesnius siluetus, kurie leidžia jaustis savimi ir nevaržo judesių.
Mane labiausiai įkvepia muzikos ir kino kultūra. Ji mane lydi visur ir visada, todėl natūraliai formuoja ir mano požiūrį į stilių. Artimas laisvas, komfortiškas siluetas, kuriame jaučiuosi savimi, o įkvėpimo randu tokiuose varduose kaip A$AP Rocky ir Justinas Bieberis – man patinka jų atsainus požiūris į plačių drabužių, gatvės stiliaus estetiką ir tai, kaip visada atsiranda netikėta detalė. Tai artima ir mano stiliui: dažnai dominuoja laisvi siluetai, grafiškesnės detalės, o įvaizdį visada papildau kuo nors išsiskiriančiu.
Sunku rasti norimo kritimo ir proporcijų drabužių, ypač megztinių, todėl daug ką sprendžiu per siuvimą – esu susikūrusi didesnio dydžio siluetą, kuris tapo organiška mano stiliaus dalimi. Panašu, kad veikia, – draugės jau laukia eilėje.
Mano kolekcija „Mados infekcijai“ yra brutalizmo architektūros estetikos interpretacija madoje. Mane įkvepia 20 a. viduryje atsiradęs brutalizmas, kuriam būdingos griežtos formos, masyvumas, atviros konstrukcijos ir neapdorotų medžiagų, tokių kaip betonas, naudojimas. Nors šis stilius dažnai vertinamas prieštaringai, man jis atrodo labai stiprus dėl savo autentiškumo ir konceptualumo.
Savo kolekcijoje siekiu perkelti šiuos architektūros principus į drabužius – per siluetus, struktūrą ir tekstūras. Man svarbu, kad drabužis taptų idėjos išraiška, o ne kasdienio nešiojimo objektu.
Ši kolekcija taip pat yra tarsi visų ankstesnių atsakymų apibendrinimas – ji atspindi mane, mano stilių ir kūrybinį požiūrį. Tai paprastumas, kuris kartu išskirtinis. Man svarbiausia komforto idėja, laisvų formų estetika ir tai, kad net minimalios detalės gali sukurti stiprų charakterį. Tai pastabumo, gebėjimo paprastume matyti unikalumą kolekcija.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
