17 metų – tiek laiko praėjo nuo paskutinio tarptautinio turnyro finalo, kuriame grūmėsi Vilniaus „Rytas“. 2009-ųjų Europos taurės batalija Turine baigėsi triumfu, o kaip bus šįkart Badalonoje?
„Ryto“ ir Atėnų AEK finalas – šeštadienį 21 valandą per LRT TELEVIZIJĄ.
Prieš lemiamą ir vieną svarbiausių dešimtmečio kovų, LRT kviečia prisiminti „Ryto“ kelionę FIBA čempionų lygos finalo link.
Taip pat skaitykite
Sostinės komanda Čempionų lygos grupių etapą užbaigė pirmoje A grupės vietoje, tačiau kelias nebuvo lengvas.
Sezono pradžia paženklinta komplektacijos klaidomis, tęsiant su šiurpiu Jerricko Hardingo kritimu rungtynėse su Varšuvos „Legia“ ir baigiant į neviltį variusiais pralaimėjimais išvykoje Heidelbergo „MLP Academics“ ir Patrų „Promitheas“ ekipoms.
„Pradėkime nuo to, kaip mes ruošėmės, visas grupės etapas, koks jis mums sunkus buvo, traumos, viskas susideda į tą nuolatinį lipimą į kalną. Ir mes lipome, lipome į kalną, mes nežiūrėjome kas per varžovai, mes jų nesirinkome, diena iš dienos dirbome ir tikrai stengėmės susilipdyti kuo artimiau“, – Badalonoje LRT pasakojo „Ryto“ trenerio asistentas Gustas Maskoliūnas.
Sezoną sunkino ne tik sena ir gera patarlė „Rytas“ nelaimi išvykose“, bet ir sudėties pokyčiai.
Sezonui neįsibėgėjus į Eurolygą sparnus pakėlė kapitonas Gytis Radzevičus, „Top 16“ etape komandą paliko Jordanas Walkeris, keistai išsiskyrė keliai ir su Jacobu Wiley, o į komandą sugrįžo Speedy Smithas, Martynas Echodas ir Augustas Marčiulionis bei ją papildė Jordanas Caroline`as.
Klubo treneris Giedrius Žibėnas jau anksčiau buvo pabrėžęs, kad sezono metu susitvarkyti su tokiomis rotacijomis yra itin sunku. Tačiau Stambule pademonstruotas išretėjusio „Ryto“ charakteris įrodė vieną – sostinės komanda pribrendo istoriniam žygiui tarptautiniame fronte.
Iš itin sudėtingos situacijos „Top 16“ etapą „Rytas“ sugebėjo užbaigti taip pat pirmoje I grupės vietoje ir pirmą kartą istorijoje pravėrė Čempionų lygos geriausiųjų aštuoneto duris.
„Kiek mes traumų turėjome, kur atrodo, kad jos ne sportiniu principu įvyksta. Jerricko kritimas buvo šokiruojantis dalykas, tada susirgimai kažkokie. Tai tiesiog grūdino mus.
Mus grūdino ir žaidėjų išvykimas, ir naujų įvedimas. Turite suprasti, kad atėjus kiekvienam naujam žaidėjui, mums reikia juos įvesti į komandą ir tas ratas, atrodo, vis sukosi, sukosi ir sukosi, kol galiausiai tos dulkės nusėdo ir mes jau galėjome pradėti normaliai dirbti. Aš galvoju, kad visi sirgaliai, visa valdžia, komanda supranta, kad šitas finalas tikrai yra sunkaus ir nuoseklaus darbo pasekmė“, – sezono problemas įvardijo G. Maskoliūnas.
Turnyro ketvirtfinalį vilniečiai turėjo iškentėti – dvejos itin klampios rungtynės su Nimburko ERA pasisuko tokia linkme, kurios beveik du dešimtmečius laukė „Ryto“ sirgaliai.
„Rytas“ ir finalas – tai du žodžiai, kurie ilgus metus šalia buvo rašomi tik kalbant apie Lietuvos krepšinio lygą. Visgi šį sezoną viskas apsivertė aukštyn kojomis ir sostinės komanda pateko ne tik į Čempionų lygos, bet pagaliau ir į Karaliaus Mindaugo taurės finalą.
Tai, kaip „Rytas“ atrodė tarptautinio turnyro pusfinalyje, nustebino ne vieną. G. Žibėno auklėtiniai ne tik įveikė vieną Čempionų lygos favoričių ir penktąkart iš eilės finalo ketverte žaidusią Tenerifės „La Laguna“, bet pusfinalyje sąlygas diktavo nuo pirmųjų minučių.
G. Maskoliūnas LRT teigė, kad dar sunku suvokti, kad komanda turi šansą iškovoti tarptautinį trofėjų sezone, kuris, atrodo, galėjo būti laidojamas dar prieš Naujuosius.
„Šiuo momentu dar tikrai sunku suvokti, kad esame finale, bet jau daug ruošiamės, – šypsojosi „Ryto“ asistentas G. Maskoliūnas. – Žiūrėsime, esame nusiteikę. Jau kadangi esame čia, tai reikia padaryti darbą iki galo. Tik baigėme rungtynes ir iš karto pradėjome žiūrėti Malagos „Unicaja“ ir Atėnų AEK rungtynes. Dėliojome visą analizę, tai atrodo, kad to miego ir nelabai net buvo.“
Finale – lietuviškoji AEK. LRT žurnalistai dar „Ryto“ pusfinalio rungtynių metu bendravo su Mindaugu Kuzminsku ir vieningai sutarė, kad scenarijus, kuriame finalo dalyviai – „Rytas“ ir AEK – būtų tobulas, tačiau tai jau būtų per gerai.
Ironiška, kad būtent taip ir įvyko – dvi pusfinaliuose autsaiderėmis laikytos komandos žais finale.
„Tai bus visiškai kitoks varžovas nei buvo Tenerifės komanda. Turime stipriai persiorientuoti į visiškai kitokio tipo krepšinį. Bus labai daug individualių, izoliacinių situacijų, kūnai bus didesni, kažkiek tos jaunatviškos energijos jie turi. Dabar jau žinome, kad jų komandoje žaidžia ir naudingiausias Čempionų lygos žaidėjas [Frankas Bartley – LRT past.] tai bus sunku. Tačiau galvoju, kad mes turime visus ginklus, kurių reikia norint juos įveikti. Tai būsime tam pasiruošę“, – apie šeštadienio finalo varžovą svarstė G. Maskoliūnas.
Čempionų lygos apdovanojimus, kurie penktadienį vyko Badalonoje, „Rytas“ priima kaip motyvaciją finale. Nors J. Hardingas buvo išrinktas į geriausiųjų penketuką, jis nepateko tarp trijų kandidatų laimėti naudingiausio žaidėjo titulą, o favoritu laimėti metų trenerio statulėlę laikytas G. Žibėnas nusileido AEK strategui Draganui Šakotai.
„Tai suteikia papildomos motyvacijos visiems žaidėjams. Mūsų komandoje arčiausio to MVP statuso galbūt buvo Jerrickas, sakyčiau, kad Ignas Sargiūnas irgi buvo netoli. Aš galvoju, kad mūsų komanda bendrai priima šitą dalyką kaip motyvaciją, matydama, kiek tų statulėlių susirinko AEK ir kiek mes“, – drąsiai teigė G. Maskoliūnas.
Kad ir kaip pasibaigtų Čempionų lygos finalas, „Rytas“ lūkesčius viršijo stipriai. Stipriai lūkesčius viršijo ir sostinės klubo sirgaliai, kurių finale, LRT žiniomis, gali būti dar daugiau – apie 2 tūkst.
