Sukurti jaukią, gyvybingą, žmogui artimą aplinką industrinėse patalpose. Tokiu siekiu, kurdama sostinės Naujamiesčio loftuose esančio buto interjerą, vadovavosi interjero dizainerė Eglė Skuodaitė.
Projektavimas kaip svajonių procesas
Buvusioje industrinėje teritorijoje Švitrigailos gatvėje esančio lofto plotas – 60 kv. m. Viršutiniame aukšte esantis butas orientuotas į miesto centrą, todėl pro didžiulį, kone per visą sieną einantį langą, galima stebėti sparčiai besikeičiantį Naujamiestį ir apžvelgti Senamiesčio panoramą.
Už lango esantis vaizdas, anot E. Skuodaitės, tapo antruoju sluoksniu, papildančiu interjero gyvybingumą ir ryšį su aplinka. Nors apačioje plyti judri gatvė, jos triukšmas vidaus nepasiekia. „Toks jausmas, lyg stebėtum žaidimą ar tikro miesto miniatiūrą“, – sako interjero dizainerė.

60 kv. m ploto lofto kūrimą ji vadina svajonių kūrybiniu procesu, kuriame viskas buvo daroma su meile ir dėmesiu smulkiausioms detalėms. „Užsakovai manimi visiškai pasitikėjo, sutapo mūsų vizija. Stipriai prisidėjo ir patys, laisvalaikiu ieškodami mažų detalių ar dalydamiesi savo atradimais“, – pasitikėjimu, paskatinusiu kūrybinę laisvę, džiaugiasi E. Skuodaitė.
Siekdama perteikti žmogų kaip visapusišką asmenybę, interjero kūrėja nebijojo parodyti ir išryškinti kasdienės rutinos daiktų. Bute jie atvirai eksponuojami ir tampa interjero dekoro dalimi.

Pasak dizainerės, buitis čia ne tik užpildo erdvę, bet ir kuria savotišką simbiozę tarp industrinio minimalistinio interjero ir jaukaus, žmogiško pasaulio. Apibūdindama industrinėje aplinkoje esančio interjero charakterį, E. Skuodaitė sako, kad tai – tiesiog šiuolaikinio žmogaus namai.
„Norėjome namų jausmo. Butas, nors ir su atviromis erdvėmis, visiškai funkcionalus, todėl tinkamas gyventi ir vienam, ir dviem žmonėms. Galima pasikviesti ir draugų ar šeimos narių“, – sako ji.
Keitė nusistovėjusias nuostatas
E. Skuodaitė sako, kad kurdama šio lofto interjerą ji norėjo pakeisti nusistovėjusias nuostatas, kad tai – industrinė erdvė, kurioje vyrauja grubios, neapdorotos medžiagos, o dėl atvirų erdvių stinga privatumo. „Norėjome sukurti tokį loftą, kur negalvotum, kad jis yra industrinėje zonoje. Žinoma, palikome atviras lubas, nes tai dalis erdvės ir identiteto, tačiau patį interjerą kūrėme jaukų ir funkcionalų“, – tvirtina ji.

Suvaldyti atvirą erdvę ir sukurti žmogui artimą mastelį interjero dizainerei padėjo keletas gerai apgalvotų sprendimų. Kertine interjero vieta tapo pilkas baldinis tūris, matomas vos užėjus į vidų. „Visos baldinio tūrio plokštumos slepia viena kitą, tad sukuriamas jausmas, kad turime labai daug erdvės, nes nematome, kas už kampo“, – sako E. Skuodaitė.
Šalia įėjimo jis suformuoja koridoriaus zoną, iš svetainės pusės – spintos ir atviros lentynos, o pasukus už kampo – virtuvės niša, kurios iš kitų zonų nematyti. „Iš patirties esu pastebėjusi, kad žmogaus masteliui kasdienybėje reikia kampelių, užėjimų, o ne vienos dideles erdves. Tada net atrodo, kad yra daug daugiau erdvės ir ploto, nes erdvės funkciškai labai gerai susikirsto ir mastelis tampa artimesnis žmogui“, – sprendimą paslėpti virtuvę aiškina E. Skuodaitė.

Viduje suformuotas funkcionalus sanitarinis mazgas išskirtas į dvi dalis. Pirmoje zonoje suprojektuotas jaukus ir šviesus vonios kambarys, o už dalinių pertvarų – dušas ir skalbimo zona. Toks sudalijimas, pasak E. Skuodaitės, padeda išlaikyti jaukią ir švarią prausimosi zoną, kurioje norisi būti.

Miegamasis – lyg privatus lizdas
Į antrą aukštą veda „meškos“ laiptai – kiekvienas žingsnis žengiamas ant kitos pakopos. Toks vietą taupantis sprendimas, interjero dizainerės teigimu, labai pasiteisino. Be tiesioginės funkcijos, laiptai veikia ir kaip atsisėdimas, ir virtuvės daiktų saugykla, nes juose sumontuotos spintelės.
Antro aukšto turėklas suformuoja sienelę, pridengiančią miegamojo zoną. „Žiūrint iš apačios, net nežinai, kas yra viršuje. Matai švarią svetainės erdvę su valgomojo stalu ir vaizdu pro langą, o užlipus – miegamojo ir darbo zona“, – privatumą saugančią idėją komentuoja dizainerė.

Antresolės apdailoje vyrauja natūralus medis, suteikiantis šilumos, padedantis kurti jaukaus lizdo įspūdį bei kontrastuojantis su grubiu lubų betonu. Kuriant interjerą, lubas nuspręsta palikti neapdorotas, natūraliai pilkos spalvos. Ši spalva dizainerei pasirodė tinkama kuriamam interjerui, be to, nudažyti betoną gana sudėtinga, o rezultatas ne visada tenkina.
Spalvos suteikia natūralumo
Šviesią erdvę nuspalvina įvairiaspalviai akcentai: baldai, interjero ir buities detalės, knygos. „Žinome, kad žmogui norisi spalvų, gamtos, natūralumo. Visi mūsų interjero daiktai – kaip pieva su gėlėmis, kurios patraukia akį ir leidžia nusiraminti, nes viskas natūralu.
Gyvenimas aplink spalvotas, tad ir namuose norėjosi tą perteikti. Neatrodo, kad kažkas būtų padėta ne vietoje. Tai – natūrali žmogaus buitis su spalvomis, daiktais, o ne galerija, kur minimaliai sudėliota po vieną daiktą tik jam skirtoje vietoje. Manau, žmogui tai leidžia namuose atsipalaiduoti“, – apie gyvybės suteikiančias spalvas kalba E. Skuodaitė.

Lengvo ir gaivaus interjero įspūdį padeda kurti dėmesingai apgalvotas apšvietimas, kurį galima keisti pagal nuotaiką ir poreikį. Pavyzdžiui, būnant svetainėje, galima įsijungti kryptinius šiltos šviesos šviestuvus, kurie apšviečia betono lubas slystančia šviesa.
„Vakariniam scenarijui visur turime taškinius šviestuvus, apšviečiančius tik dalį ploto. Kabo šviečiantis paveikslas, kuris veikia ir kaip spalvotą šviesą skleidžiantis šviestuvas“, – atkreipia dėmesį projekto autorė.
Apšvietimas, erdviniai sprendimai ir minimalistinėmis išraiškos priemonėmis formuojama architektūra, anot dizainerės, padeda sukurti laikui nepavaldų interjerą. „Pilkas tūris, antro aukšto turėklas, laiptai, grindys kuria laikui nepavaldžią erdvę. Gali statyti kokią tik nori sofą ar stalą – tai nieko nesugadins“, – šypsosi E. Skuodaitė.








