Laukiant išsiderėto karo belaisvių apsikeitimo, Ukraina skaičiuoja, kad Rusijos sulaikymo centruose šiuo metu gali būti laikoma maždaug 7 tūkstančiai karo belaisvių. Specialistai ruošiasi priimti dažniausiai išsekusius ir kankintus ukrainiečius. Kad karo belaisviams Rusija nebetaiko ankstesnių taisyklių ir juos kankina, patvirtina ir kalėjimuose dirbę rusai.
2024-ųjų rugsėjį namo iš Rusijos įkalinimo įstaigų grįžusių Azovo brigados narių veidos puošė šypsenos, tačiau kūnai bylojo apie patirtą smurtą, kuris, pasak iš nelaisvės grįžusiųjų, neretai būdavo ir psichologinis.
Jaroslavas nelaisvėje išbuvo trejus metus ir tris mėnesius. Dalį jų buvo laikomas Olenivkos sulaikymo centre.
„Jie tiesiog ant mūsų išbandė įvairius mušimo ir kankinimo būdus, norėjo pamatyti kaip tai veikia. Kartą turėjome susikibti rankomis ir jie per mus leido elektros srovę. Iš esmės, tiesiog norėjo pamatyti, kiek žmonių dėl to pajus skausmą. Tai eksperimentai su žmonėmis, ten tai normalu“, – pasakoja buvęs karo belaisvis Jaroslavas Rumjancevas.
Devyni iš dešimties ukrainiečių karo belaisvių teigia, kad su jais buvo elgiamasi žiauriai. Beveik pusė nurodė, kad patyrė seksualinį smurtą.
Mažiausiai 143 ukrainiečiai, tarp jų šeši civiliai, Rusijos kalėjimuose mirė.
Nors pranešimų apie žiaurų elgesį su belaisviais būta nuo karo rytų Ukrainoje, kankinimai smarkiai išaugo nuo plataus masto agresijos pradžios.
Sergejus (vardas pakeistas) – buvęs Rusijos specialiųjų pajėgų, paskirtų į kalėjimus, kuriuose po invazijos buvo kalinami ukrainiečiai, narys.
Jis prisimena kaip plataus masto invazijos pradžioje vadas davė leidimą prieš belaisvius smurtauti, esą, niekas už tai nebus baudžiamas. Sergejus tikina po tokių žodžių nusprendęs palikti darbą, bet prisimena ir kolegų džiaugsmą gavus tokį leidimą.
„Viskas, kas buvo ir tebėra daroma Ukrainos karo belaisviams – tiesioginiai įsakymai iš viršaus. Konkrečiai, manau, kad teritorinių įstaigų vadovai šiuos įsakymus gavo iš Federalinės pataisos tarnybos centrinės būstinės, o jie – iš Kremliaus. Mūsų vadas mums tiesiai šviesiai pasakė: „Būkite griežti. Nieko nebijokite, jums nereikia laikytis jokių anksčiau galiojusių taisyklių“, – pasakoja buvęs Rusijos kalėjimų specialiųjų pajėgų narys.
O kankinimo metodų dokumentuota įvairiausių: prievartavimai, imituojamos egzekucijos pakariant, elektros šokas. Belaisviai verčiami likti skausmingose pozose ir atlikti fizinius pratimus.
Sumuštųjų negailėdavo ir kalėjimo medikai, kurie per operacijas ant ukrainiečių kūnų išraižydavo žodžius „šlovė Rusijai“.
Taip siekta išgauti informacijos ar priversti bendradarbiauti, o bendrai – palaužti Ukrainos karius net ir sugrįžus namo, toliau nekovoti.
„Žinome, kad kalėjimuose dirbančioms specialiosioms pajėgoms įsakyta išjungti tarnybines kūno kameras bei kitus stebėjimo įrenginius, taip pat nefilmuoti ką jie daro karo belaisviams. Kitaip tariant, jie žinojo, kad sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės. Žinojo, kad jų kankinimai negali nutekėti žiniasklaidai ir tarptautinėms organizacijoms“, – pažymi Nevyriausybinės organizacijos „Gulagu.net“ vadovas Vladimiras Osečkinas.
Ukrainos prokuratūra teigia atsekusi mažiausiai 201 sulaikymo centrą, kuriuose laikomi ukrainiečiai karo belaisviai. Jie išsidėstę 49-iuose Rusijos regionuose, kai kurie jų – Tolimuosiuose Rytuose.
Visgi, daugelis kalinami okupuotoje rytų Ukrainoje, kurioje įsteigta per šimtą laikymo vietų.
