Iki 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, sovietų aukos per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos visuomenėje ir politikoje buvo beveik visiškai ir klaidingai tapatinamos išimtinai su Rusija, o Ukraina ir Baltarusija – pagrindinės nacių karo ir Holokausto arenos – nustumtos į paraštes.
Tai interviu „Ukrinform“ sakė Franziska Davies, Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto Rytų ir Vidurio Rytų Europos istorijos katedros docentė.
„Iki 2022 m. vasario 24 d. Antrojo pasaulinio karo sovietų aukos vokiečių suvokime buvo tapatinamos išimtinai su Rusija. Be to, susidarė absurdiška situacija, kai tiek politikai, tiek visuomenė dažnai pateisindavo atsisakymą tiekti ginklus dėl ypatingo įsipareigojimo Rusijai dėl Antrojo pasaulinio karo. (...) Iš esmės tai pavertė Antrojo pasaulinio karo pamokas beveik absurdu“, – sakė ji.
Istorikės teigimu, Ukraina ir Baltarusija, kurios buvo visiškai okupuotos ir tapo pagrindinėmis tiek okupacinio karo, tiek Holokausto arenomis, vokiečių atminties kultūroje ilgą laiką buvo marginalizuotos. Pasak jos, tai susiję ne tik su klaidingu Antrojo pasaulinio karo pamokų aiškinimu, bet ir su gilesniu „kolonijiniu bendrininkavimu“ –bendrų imperinių Vokietijos ir Rusijos veiksmų Vidurio ir Rytų Europos šalių sąskaita tradicija. Ji teigė, kad ši tradicija siekia Lenkijos ir Lietuvos Respublikos padalijimus XVIII a. pabaigoje ir kruviną kulminaciją pasiekė 1939 m., kai buvo sudarytas Molotovo-Ribentropo paktas.
„Tai rodo, kokia egocentriška vokiečių atminties kultūra tebėra iki šiol. Pavyzdžiui, Lenkijai dviejų totalitarinių režimų okupacijos patirtis yra esminė norint suprasti Antrąjį pasaulinį karą“, – pabrėžė istorikė.
Pasak jos, šis aspektas iki šiol vaidina palyginti nedidelį vaidmenį Vokietijoje.
„Jis tapo labiau matomas, kaip ir suvokimas, kad Ukraina buvo pagrindinė įvykių arena ir Vokietijos, bet ne tik jos, o ir Sovietų Sąjungos, auka. Šis senas mąstymo būdas vis dar neišnykęs“, – pridūrė F. Davies.
„Ukrinform“ pranešė, kad ukrainiečiai Berlyne surengė eitynes, skirtas pagerbti per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių ukrainiečių atminimą. Taip pat buvo reikalaujama, kad Bundestagas sukurtų atskirą atminimo vietą.
