Balandžio gale šimtai kaukėtų Rusijos karių išvažiavo iš Malio šiaurėje esančio Kidalio miesto, palikdami didžiulius ginklų ir įrangos atsargų sandėlius bei sudaužytą sraigtasparnį – jau nekalbant apie rimtus klausimus dėl Rusijos gynybos ministerijai pavaldžios, „Afrikos korpusu“ vadinamos samdinių grupuotės ateities.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Rusai pasitraukė iš Kidalio kaip tik tuo metu, kai sukarintos džihadistų grupuotės kartu su tuaregų separatistais, kurie praeityje jau buvo susidūrę su Rusijos pajėgomis, surengė žaibišką puolimą. Malio Vyriausybė šiuos išpuolius, kurie vyko ir sostinėje Bamake bei kituose miestuose, pavadino bandymu surengti valstybės perversmą.
Prieš beveik 30 mėnesių Rusijos samdiniai surengė triumfo fotosesiją, iškeldami savo vėliavą po to, kai kartu su vyriausybės pajėgomis užėmė tuaregų sukilėlių tvirtove laikytą miestą.
Liko neaišku, ar šis atsitraukimas taps pirmuoju žingsniu, paskatinsiančiu visišką „Afrikos korpuso“ išvedimą iš Malio; Rusijos kariuomenės pareigūnai tai neigė.
Ekspertų teigimu, akivaizdu tik tiek, kad Rusijos operacija yra sutrikdyta.
„Rusai ten buvo tam, kad užtikrintų saugumą. Jie tvirtino, kad pasiekė savo tikslus, o dabar išvyksta labai žeminančiomis aplinkybėmis“, – sakė Malyje dirbantis analitikas iš Berlyne įsikūrusio analitinio centro „Konrado Adenauerio fondas“ Ulfas Laessingas.
„Pažiūrėkite, ką jie palieka, pavyzdžiui, ištisas dronų bazes, – sakė U. Laessingas, duodamas interviu iš Kairo. – Turiu omenyje „Afrikos korpusą“ – Rusija apsimetė, kad labai daug daro, bet galiausiai jiems nepavyko.“
„Tai skaudžiausias karinis smūgis, kurį patyrė Rusijos projektas Afrikoje, – teigė Vašingtone įsikūrusios tyrimų organizacijos „The Sentry“ vykdomoji direktorė Justyna Gudzowska. – Didžiulis smūgis reputacijai ir politikai.“
„Padėtis Malyje tebėra sudėtinga“, – teigiama „Afrikos korpuso“ pranešime.

„Wagner“ įpėdinis
„Afrikos korpusą“ Gynybos ministerija įkūrė po to, kai buvo likviduota „Wagner Group“ – liūdnai pagarsėjusi Rusijos privati karinė bendrovė.
Jevgenijaus Prigožino įkurta ir vadovaujama „Wagner“ išsiplėtė beveik į dvylika Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių, kur įsitraukė į pelningą komercinę veiklą ir dažnai taikė žiaurią karinę taktiką.
Centrinės Afrikos Respublikoje „Wagner“ ir su ja susiję komerciniai padaliniai kasė ir eksportavo deimantus, auksą bei kietmedžio medieną, o šalies Vyriausybės pritarimą gavę kariai terorizavo vietos gyventojus.
„Wagner“ kariai atliko lemiamą vaidmenį Sirijoje, siekiant paremti diktatorių Basharą al-Asadą, o vėliau ir Ukrainoje, kur grupuotės daliniai kartu su reguliariąja kariuomene kelis mėnesius kovojo dėl Bachmuto, naudodami „išdegintos žemės“ taktiką.
2023 m. birželį įsidrąsinęs J. Prigožinas surengė trumpą maištą, pasiųsdamas karių koloną į Maskvą, – tai buvo vertinama kaip didžiausias prezidentui Vladimirui Putinui mestas iššūkis per dvidešimt metų trunkantį jo valdymo laikotarpį.
Po dviejų mėnesių J. Prigožinas žuvo aviakatastrofoje, kuri, Vakarų žvalgybos tarnybų nuomone, buvo suorganizuota tyčia.
Po J. Prigožino mirties „Wagner Group“ buvo išformuota, o jos kariniai daliniai prijungti prie kitų struktūrų. „Wagner“ veiklos Afrikoje sritį perėmė Gynybos ministerija.
Į Afriką
„Wagner“ pajėgas į Malį pakvietė 2021 m. valdžią šalyje paėmusi karinė chunta, išsigandusi augančios su „Al-Qaeda“ susijusių islamistų ekstremistų grėsmės. Beveik dešimtmetį buvusioje Prancūzijos kolonijoje tvarką prižiūrėjusios prancūzų pajėgos 2022 m. pasitraukė. Buvo išvaryti ir JT daliniai.
Malio Vyriausybė Rusijos kontingentą apibūdino kaip mokymus rengiančias pajėgas.
2023 m. lapkritį „Wagner“ samdiniai padėjo Vyriausybės pajėgoms užimti Kidalį, esantį istoriškai tuaregų gyvenama teritorija laikomoje zonoje. Tai buvo didžiausias su rusų pagalba pasiektas laimėjimas.

Po aštuonių mėnesių šiauriniame šalies pasienyje esančiame Tinzauateno mieste tuaregų kovotojai nužudė ir sužeidė dešimtis Vyriausybės karių bei rusų samdinių. Rusijos karo tinklaraštininkai teigė, kad žuvo mažiausiai 20 „Wagner“ kovotojų.
2025 m. pradžioje, kai „Wagner Group“ buvo pervadinta į „Afrikos korpusą“, pranešta, kad į Bamaką atgabenti trys dideli įrangos konvojai, kuriuose buvo Rusijoje pagamintų sunkvežimių, tankų, sunkiųjų šarvuotų transporterių ir kitos karinės įrangos.
„Šios naujos ginklų siuntos rodo, kad Rusijos Vyriausybė dar labiau stiprina savo pozicijas Malyje, nepaisant tuo pačiu metu vykstančio pasitraukimo ir daugybės „Wagner Group“ nesėkmių“, – teigiama šį mėnesį organizacijos „The Sentry“ paskelbtoje ataskaitoje.
Neaišku, ar buvo kokių nors išankstinių ženklų, kad balandžio 25 d. prasidės koordinuotas puolimas prieš Kidalį, Bamaką ir kitus taikinius. J. Gudzowskos teigimu, buvo tam tikrų požymių, tačiau Malio pajėgos ir „Afrikos korpusas“ akivaizdžiai neįvertino, kokiu mastu ir kaip suderintai bus vykdomas puolimas.
Keliuose kovotojų paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti palikti tankai ir kitos transporto priemonės, taip pat, panašu, dronų valdymo stotis.
Anot kai kurių stebėtojų, palikta įranga rodo, kad pasitraukimas buvo skubotas. Be to, pranešama, kad buvo numuštas rusų sraigtasparnis, o jo įgula žuvo.
Savo pareiškime „Afrikos korpusas“ nurodė, kad sprendimas pasitraukti iš Kidalio buvo priimtas bendrai su Vyriausybe ir kad buvo evakuota nemažai sužeistų karių. Teigiama, kad puolančiąsias pajėgas sudarė 10 000–12 000 vyrų, tarp kurių buvo „Afrikoje veikiančių ukrainiečių ir europiečių samdinių“.

Patikrinti šio teiginio nepavyko.
Pasak J. Gudzowskos, Malis tapo pavyzdžiu „Afrikos korpuso“ operacijoms kitose Vakarų Afrikos šalyse, kaip antai Burkina Fase ir Nigeryje, – tai buvo pateikiama kaip įrodymas, kad Jungtinių Tautų ir Prancūzijos pajėgų išvarymas, pakeičiant jas Rusijos samdiniais, buvo teisingas sprendimas.
„Kidalio praradimas paneigia šią prielaidą“, – rašė ji „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) pateiktame komentare.
Praėjus dviem dienoms po pasitraukimo Rusijos gynybos ministerija paskelbė savo pareiškimą, kuriame teigė, kad samdiniai padarė „neatitaisomų nuostolių… priversdami priešą atsisakyti savo planų, užkardė perversmą, išsaugojo teisėtos Vyriausybės valdžią ir užkirto kelią masinėms civilių aukoms“. Be to, jame buvo užsiminta, kad „Afrikos korpusas“ iš Malio visiškai nepasitrauks.
Balandžio 28 d. Rusijos užsienio reikalų viceministras parlamentui pareiškė, kad Kidalio užėmimas „kelia didelių problemų“.
Pasak U. Laessingo, puolantys kovotojai, matyt, manė, kad rusai nesiruošia priešintis.
„Jie tikriausiai tikėjosi, kad rusai nekovos. Jie samdiniai. Jiems mokami pinigai, bet kova už Malį jiems nėra tikslas savaime“, – sakė jis.
„Tai strateginė nesėkmė, nes Rusija „Afrikos korpusą“ pristatė kaip saugumo garantą ir patikimą partnerį, tarsi teigdama: „Mes niekada nepaliekame savo sąjungininkų“, – sakė jis. – Tačiau jie paliko B. al Assadą Sirijoje, o dabar praktiškai nieko nedaro, kad išgelbėtų Malio režimą.“





