Prasidėjo ketvirti Rusijos karo prieš Ukrainą metai. Kol Maskva tariasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, okupantų pajėgos toliau žengia į priekį ir atakuoja Ukrainos miestus. Kokių ilgalaikių pasekmių turės Donaldo Trumpo politika ir kokio atsako tokia politika sulauks pačioje Amerikoje? Šiais klausimais diskutuota LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.
Balsavimas Jungtinėse Tautose parodė, kad prieš antirusišką rezoliuciją dėl Ukrainos balsavo Rusija ir JAV. Rezoliucija palaikė Ukrainos teritorinį vientisumą, Rusijos karių išvedimą, tačiau JAV pasisakė prieš.
Laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius teigė, kad toks balsavimas įeis į istoriją.
„Iš kitos pusės – Donaldas Trumpas deklaravo, kad Jungtinės Tautos praranda jo akyse tą vaidmenį, kurį ilgai vaidino. Apskritai D. Trumpo požiūris į politiką yra visiškai kitoks, nei buvo po Antrojo pasaulinio karo sutartos sąjungos, aljansai, susitarimai. Tai man atrodo, kad pakankamai natūralus toks balsavimas, nes jis įvyksta ne pagal tą planą, kaip yra deklaruojamos derybos dėl taikos. Net ir D. Trumpo patarėjai Rusijos agresijos ar kitų momentų viešai neįvardina žiniasklaidos kanaluose“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
VU TSPMI politologas Gintas Karalius pritarė kolegai, kad tokio JAV balsavimo dėl rezoliucijos ir vykdomų pokalbių su Rusija buvo galima tikėtis – tą viešai deklaravo darysiantis pats D. Trumpas.
„Labiau stebina tai, jog buvo mėginama sakyti, kad D. Trumpas darys kitką negu kalba. Apskritai ekspertai kalba, kad Europa, kartu ir Ukraina, tapo JAV periferija. Kažkada, nuo Šaltojo karo, buvo interesų zona, dabar tampa periferija ir atitinkamai keičiasi komunikacija, bendravimas, požiūris į susitarimus. Čia galiu liūdnai pasakyti, kad kitų žemynų žmonės dabar į europiečius žiūri ir sako: „O su mumis amerikiečiai va taip dešimtmečiais elgėsi.“
Klausimas, turbūt, ne kodėl taip įvyko, nes seniai tai matėsi, bent jau Amerikos elito ideologiniame kalbėjime, o kodėl tai tapo tokia nuostaba europiečiams. Tai labai įdomiai veikia Europos lyderius“, – sakė G. Karalius.
Jis priminė, kad Europos šalių lyderiai tokią vykdomą D. Trumpo administracijos politiką vadina trukdžiu demokratiniams Senojo žemyno procesams ir tai esą JAV daro ne ką mažiau įžūliai nei Rusija. G. Karalius vylėsi, kad, be retorikos, Europos šalių lyderiai imsis ir pokyčių.
Anot analitinio centro „Atlantic Council“ analitikės Agnės Grigas, toks JAV balsavimas dėl rezoliucijos dar nerodo, kad šalis stojo į agresoriaus pusę. Jos nuomone, toks balsavimas daugiau atspindi tai, jog D. Trumpo administracija, jo patarėjai, paskirti politikai labai griežtai laikysis jo nubrėžtos linijos.
„D. Trumpas yra davęs pažadą savo rinkėjams ir jau yra šį pažadą sulaužęs, nes sakė, kad taiką įves per 24 val., labai trumpą laiką, nors kiek savaičių jis yra prezidentas. Tai toks jo asmeninis prioritetas visgi yra kuo greičiau įvesti taiką bet kokiomis sąlygomis, nubraukti šitą problemą nuo Amerikos ir nuo amerikiečių balsuotojų“, – sakė A. Grigas.
D. Trumpo retorika nuvilia Ukrainos karius
Be vedamų derybų dėl taikos Ukrainoje, į kurias pati užpultoji šalis nekviečiama, ir balsavimo prieš rezoliuciją, palaikančią Ukrainos teritorinį vientisumą, JAV kartu veda dar ir tiesiogines derybas su pačia Rusija. Krašto apsaugos ministrės patarėjas Giedrius Česnakas klausė, ar tose derybose atsiras ir Europos Sąjungos valstybės narės, ar jos to pareikalaus.
„Be to, prisiminkime tarptautinę teisę, kad bet koks susitarimas dėl kitos valstybės įsipareigojimų jai nedalyvaujant yra visiškai negaliojantis. Kol Ukraina nepasakys, kad mums tinka šitas susitarimas, mes jį pasirašome ir mes jo laikysimės pagal visas normas, kurios ten bus užfiksuotos tame potencialiame susitarime, tik tada jis galios. Ir neabejotinai Europos Sąjungos valstybės norės dalyvauti, nes čia sprendžiamas ne tik Ukrainos, bet ir jų saugumo klausimas“, – komentavo G. Česnakas.
Pasak Andrejaus Šildiajevo, Ukrainoje karius mūšiams ruošusio karo instruktoriaus, D. Trumpo politika neigiamai atsiliepia nuotaikoms karo lauke: karinė situacija ir taip yra labai sudėtinga, o matyti, kad buvęs didžiausias sąjungininkas kare, partneris išduoda, tiek kariams, tiek visai Ukrainos valstybei morališkai sunku.
„Bet ukrainiečiai pasižymi savo dvasia, savo tokiu kazokišku mentalitetu. Jeigu juos paliks vienus – jie vieni kariaus“, – teigė A. Šildiajevas.
Kartu jis pridūrė, kad nors dėl tokių pareiškimų fronte krinta moralinė dvasia, kol kas ukrainiečių gynybai tai reikšmingos įtakos neturi – į frontą ginklai, kuriuos siuntė amerikiečiai, vis dar vyksta.
Pavilionis: nustokim verkti
Nuotoliniu būdu iš Kyjivo laidoje dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ekrane pasirodė vilkėdamas marškinėlius su užrašu anglų kalba „make russia small again“ (padarykime rusiją vėl mažą). Ironiškas užrašas primena kone patį žinomiausią D. Trumpo šūkį – „make America great again“ (padarykime Ameriką vėl didžią).
Pasak Ž. Pavilionio, po Europoje plačiai aptarinėjamo JAV balsavimo dėl rezoliucijos labiausiai džiaugiasi Rusija ir Kinija.
„Šiandien (pirmadienį – LRT) faktiškai visas Briuselis buvo Kyjive, visa Europa buvo Kyjive. Šiandien Kyjivas buvo Europos sostinė. Aš neatsimenu, kada Kyjive ar kitoje sostinėje būtų visi Europos Komisijos komisarai, turintys tikrai didžiulę įtaką, daug pinigų. Čia buvo Šiaurės ir Baltijos šalių vadovai, kurie į gynybą žiūri labai rimtai, kaip į visuotinę gynybą, laikomi pavyzdžiu. Čia buvo 16 britų parlamentarų, buvo prancūzų, kurie tuo pat metu daro savo megadiplomatiją Ukrainos vardu Vašingtone.
Tai kodėl mes žiūrime į tuos kelis Jungtinėse Tautose, kurie kažkur kažkaip balsuoja. Ten daug kas įvairiai balsuoja. Žiūrėkime, ką mes galime padaryti Europoje dėl Ukrainos“, – požiūriu dalijosi Ž. Pavilionis.
Pasak jo, per pokalbius su britais Kyjive priminta, kad 70 proc. JAV gyventojų palaiko Ukrainą, be to, jie įsitikinę, kad diplomatinių santykių su Europos šalių lyderiais dėka JAV tikrai drastiškai nekeis politikos Ukrainos atžvilgiu.
„Dirbti, laimėti turime pakankamai jėgos, negalima verkti, vaitoti. Tai jau savaime yra pralaimėjimas, kas vyksta šiuo metu“, – balsavimo rezultatų eskalacijai nepritarimą reiškė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
N. Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis transliuojamos D. Trampo komunikacijos karo Ukrainoje klausimu, kuri turi didelį atgarsį Europoje, o kartu ir Lietuvoje, iš tiesų yra skirta JAV auditorijai. Jo nuomone, reikėtų atidžiai stebėti ne tik komunikaciją, bet ir realius veiksmus, siekti, kad jie būtų palankūs Europos žemynui.
„Aš noriu priminti, kad viešumoje viena pirmųjų D. Trumpo žinučių ir tokių pergalių derantis su Vladimiru Putinu buvo JAV įkaito mokytojo parvežimas. Jis pradėjo savo derybininko, taikdario misiją šia, mums atrodytų, karo Ukrainoje kontekste nelabai relevantiška žinute. Bet tai yra labai svarbu JAV auditorijai“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Pasak jo, dabar ir Europa, ir Lietuva yra ištiktos šoko, nes keičiasi politinė aplinka.
Derybose dėl taikos – ir Ukrainos ištekliai
Netikėtumas buvo ir tai, kad JAV derybų dėl taikos kontekste prabilo ir apie Ukrainos gamtinius išteklius, o tai daugiau rodytų, kad karo klausimą JAV planuoja panaudoti kaip verslo įrankį. Krašto apsaugos ministrės patarėjas G. Česnakas pabrėžė, kad tokias derybas komentuoti jose nedalyvaujant yra sudėtinga, juolab kad į išorę iškomunikuojama dažniausiai ne tai, kas yra svarbiausia.
„Ukrainos prezidentas, būdamas Vašingtone, rodos, tai buvo spalį, jei neklystu, pats pradėjo kalbėti kaip apie taikos plano dalį apie tai, kad JAV galėtų investuoti į Ukrainos gamtinius išteklius, ypač retuosius metalus, kurie būtini šiuolaikinėms technologijoms vystyti, ir taip iš dalies užtikrinti Ukrainai saugumą.
Žinome, kad daugiausia retųjų metalų yra Kinijoje, taip būtų galima sumažinti priklausomybę nuo Kinijos. Tai be abejo, kad D. Trumpas, kaip labai pragmatiškas politikas, orientuotas ne į derybas, bet į sandėrius, šitą pasigavo ir dabar bando išsiderėti, tik klausimas, ar dabar tos sąlygos ir reikalavimai yra priimtini“, – dėmesį atkreipė G. Česnakas.
Krašto apsaugos ministrės patarėjo nuomone, jeigu tokios derybos pavyktų, tai nebūtų pats blogiausias variantas, tačiau kartu jis priminė, kad tokio pobūdžio klausimai nėra lengvai sprendžiami, tokiems susitarimams būtinas abiejų šalių parlamentų pritarimas ir sutarčių ratifikavimas.
Pasak A. Šildiajevo, su Ukrainos gamtiniais ištekliais problema yra tokia, kad 70 proc. to, ko norėtų D. Trumpas, šiuo metu yra Rusijos pajėgų okupuotoje ir valdomoje teritorijoje. Kitas dalykas – ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai yra pasakęs, kad jokių susitarimų dėl gamtinių išteklių jis nesudarinės, jei nebus suteikta garantija jo vadovaujamos šalies saugumui.
„Jie gali atiduoti visą 100 proc. išteklių, jeigu amerikonai įves savo kariuomenę ir išvarys rusus“, – tikino Ukrainoje karius mūšiams ruošęs karo instruktorius.
Anot analitinio centro „Atlantic Council“ analitikės A. Grigas, reikėtų prisiminti sąlygą, apie kurią kalbėjo JAV, kad po taikos sudarymo būtent JAV kariai galėtų saugoti šiuos išteklius.
„Čia būtų labai įdomi galimybė ir Ukrainai, ir Amerikai, bet kaip yra įvardijama, aš manau, kad D. Trumpas vengtų žodžių „saugumo garantijos“, tačiau jeigu bus JAV kariuomenė toje teritorijoje...“ – mintį tęsė A. Grigienė. Vis dėlto jai antrinęs A. Šildiajevas dalijosi nuomone, kad tokiu atveju greičiausiai būtų ne kariuomenė, o paskirti apsaugai sraigtasparniai „Black Hawk“ ir samdiniai.
Vokietijos retorika: jau kalbama apie branduolinį skėtį
Stebėjęs diskusiją VU TSPMI politologas G. Karalius tikino, kad požiūris, jog geriau nekreipti dėmesio į JAV komunikaciją, bet labiau orientuotis į darbus, nėra teisingas. Jis pasidalijo, kaip į JAV retoriką reaguoja Prancūzijos ir Vokietijos politikai.
„Ten yra matoma, kad JAV į Europą ima žiūrėti kaip į koloniją, žiūrima resursų, pinigų, kišamasi į rinkimus. Noriu akcentuoti, kad Vokietijoje ir Prancūzijoje žiūrima į tą dalyką labai rimtai: ne kaip į retoriką, ne kaip į slaptą genialią taktiką, bet kaip į grėsmę. Strateginės autonomijos klausimas tiek Vokietijoje rinkimus laimėjusios partijos lyderio kalboje, tiek kitų europiečių lyderių kalbose grįžta, nepaisant to, kad Lietuvoje politikai dažnai mėgdavo tą dalyką numarinti“, – kalbėjo G. Karalius.
Jis pabrėžė, kad šiandien girdima pirmalaikius Vokietijos Bundestago rinkimus laimėjusios partijos lyderio Friedricho Merzo retorika apie branduolinio skėčio galimybę, tvėrimą jam nėra būdinga, tokio pobūdžio pareiškimų nėra ir krikščionių demokratų partijos programose.
„Mes nežinome, ką D. Trumpas padarys, bet nesiruošti blogiausiam variantui būtų nusikaltimas. Tas laukimas nuo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje jau yra savižudybė. Dar palaukime rinkimų, dar palaukime kažkokių derybų – nežinau, man atrodo, kad jau laikas supykti, o ne laukti“, – įsitikinęs G. Karalius.
Pasak jo, Rusija šiandien pirmiausia yra grėsmė Europai, bet ne JAV.
Europai trūksta karių
Pasak analitikės A. Grigas, reikėtų pasižiūrėti į pačios Europos veiksmus, juo labiau kad, pasak jos, Senasis žemynas yra ekonomiškai stipresnis už Rusiją, lenkia šią tiek gyventojų skaičiumi, tiek karinių pajėgų kiekiu (skaičiuojant su Ukraina – patikslino A. Šildiajevas), todėl Europa būtų pajėgi pati tvarkytis savo regione ir atsistoti tvirtai prieš Rusiją.
„Nebuvo politinės valios dešimtmečiais tvirčiau stovėti, rimčiau žiūrėti į šituos klausimus, o karai tęsiasi nuo 2008 metų Sakartvele, vėliau, 2014 m., – Krymas. Tai Europa turi rimčiau į tai žiūrėti šiandien, o ne kritikuoti JAV“, – nuomone dalijosi A. Grigas.
G. Česnakas priminė analizę, kurioje teigiama, kad šiuo metu Europoje trūksta apie 300 tūkst. karių, 1 400 tankų, 2 tūkst. pėstininkų kovos mašinų. Tiesa, jis nepasidalijo, kas tos analizės autoriai.
„Pasidalinkime tarp tų Europos Sąjungos valstybių, pasižiūrėkime, kiek kam tenka iš tų kvotų, ir atitinkamai reikia padidinti. O čia diskusijos, nuolatiniai susitikimai – jie gerai, jie padeda koordinuotis, tačiau yra individuali kiekvienos valstybės atsakomybė stiprinti savo ir kartu savo partnerių saugumą.
Iki šiol kai kurios Europos valstybės skiria 1,2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto gynybai ir susitikimuose pasakoja, kaip reikia vieningai laikytis, kaip reikia palaikyti. Kol jos neskirs atitinkamo skaičiaus, neinvestuos į gynybą ir, kas svarbiausia, neis į visuomenę ir nesakys, kad gal mums reikia atnaujinti šauktinius, plėsti ginkluotąsias pajėgas personalo skaičiumi, nes nupirkti vieną kitą lėktuvą galima gana greitai, bet kol nėra ėjimo į visuomenę ir kol neprašoma visuomenės būti aktyvia gynybos dalimi, tol mes negalime kalbėti apie jokias galimybes vystyti autonomiją“, – kalbėjo G. Česnakas.
Jis priminė, kad Europos Sąjungoje apie strateginę autonomiją kalbama nuo 2016–2017 metų, tačiau realių darbų atlikta mažai ir tik dabar matomas didesnis susirūpinimas gynyba ir Europos saugumu.
A. Šildiajevas pritarė, kad didžiausią dėmesį reikia skirti būtent karo personalui, nes jį paruošti užtrunka ne vienus metus. Pavyzdžiui, tankų bataliono vadui paruošti reikia 12 metų.
„Reikia aiškinti žmonėms, kad nesvarbu, kaip mes geriau ar blogiau ekonomiškai gyvensime, jeigu jūs vieną dieną ant Gedimino bokšto pamatysite rusišką vėliavą – tai jau nebeturės jokios reikšmės. Visus pinigus reikia dėti į [karinį] personalą“, – kalbėjo A. Šildiajevas.
G. Karaliaus teigimu, yra paruoštų karių ir karininkų Ukrainoje ir būtent juos galėtų Europa išnaudoti kaip potencialą, tačiau tam būtina kuo skubiau priimti Ukrainą į Europos Sąjungą.
Visos diskusijos klausykite LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT forumas“ įraše.
Parengė Laura Adomavičienė
