Europos šalių sostinėms pradėjus diskutuoti, kas galėtų žemynui atstovauti bet kokiose taikos derybose su Maskva dėl karo Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog prieš žmonių paiešką reikia apsibrėžti reikalavimus.
„Prieš pradėdami derybas, turime susitarti, dėl ko derėsimės, kokie yra mūsų reikalavimai, galutinis rezultatas, sėkmės kriterijai. Turime būti tam pasirengę. Šiuo atveju požiūris „pabandykime“ netinkamas, nėra ko bandyti“, – šeštadienį sakė ministras.
„Susitarę dėl reikalavimų sąrašo, galėsime aptarti, kas tai padarys ir ar dabar yra tinkamas laikas“, – tikino jis.
Pasak K. Budrio, šis turėtų apimti ne tik Rusijos karą Ukrainoje, bet ir Kremliaus okupuotas Sakartvelo teritorijas, taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.
Taip ministras kalbėjo Lietuvos Seimo rūmuose Vilniuje prasidėjus NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesijai. Joje daugiausia dėmesio parlamentarai ketina skirti kolektyvinės gynybos stiprinimui, Ukrainos rėmimui.
Šią savaitę ES šalių užsienio reikalų ministrai aptarė galimų derybų su Maskva sąlygas. Po susitikimo teigta, jog pasiektas „platus sutarimas“ dirbti per Bendrijos institucijas.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, siekiant užbaigti Rusijos karą, privalu toliau remti Ukrainą ir spausti Kremlių.
Diskusijos dėl atnaujintų ryšių su Maskva suintensyvėjo aklavietėje atsidūrus JAV pastangoms sustabdyti karą Ukrainoje, o JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dėmesiui nukrypus į Iraną.
Ukraina ragino Europą, kurią iki šiol Vašingtonas buvo nustūmęs į šalį, imtis didesnio vaidmens ir pasiūlė paskirti atstovą deryboms.
Spėlionės dėl galimų pasiuntinių suintensyvėjo, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad tam galėtų tikti jo ilgametis sąjungininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerardas Šrioderis). Europoje ši idėja buvo griežtai atmesta.
NATO turi parodyti pajėgumus
Kalbėdamas Seime susirinkusiems NATO PA atstovams K. Budrys taip pat pabrėžė, jog artėjantis Aljanso viršūnių susitikimas Ankaroje bus lemiamas įrodant, jog šis yra pajėgus apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą.
„Ankaros viršūnių susitikimas bus lemiamas momentas, leidžiantis įrodyti, kad NATO ir toliau yra pajėgi apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Mūsų priešininkai mus vertina ne pagal žodžius, o pagal veiksmus“, – tikino jis.
Anot ministro, šiame susitikime svarbiausia – išlaikyti vienybę, sutarti dėl Europos gynybinių pajėgumų sustiprinimo, užtikrinti nepertraukiamą paramą Ukrainai.
Jo teigimu, stiprus JAV buvimas Europoje išlieka būtinas atgrasymui, tačiau reikia užtikrinti, jog Europos šalys taptų pajėgiomis JAV saugumo partnerėmis.
„Naujasis Europos saugumas privalo būti ir bus kuriamas aktyviai dalyvaujant Ukrainai. Nuolaidžiavimas agresoriui niekada neatnešė taikos, niekada. Tai tik skatina tolesnę agresiją“, – pabrėžė jis.
Aljanso viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis.
