Pasaulyje

2020.07.02 21:30

Politologė apie Rusijos balsavimą dėl Konstitucijos pataisų: šalis tampa teatru

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2020.07.02 21:30

Rusijoje suskaičiavus savaitę trukusio balsavimo dėl Konstitucijos pakeitimo balsus, paaiškėjo rezultatai – oficialiai teigiama, kad beveik 80 proc. balsavusiųjų pokyčiams pritaria. Opozicija teigia, kad šis balsavimas suklastotas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigia, kad šalis tampa fikcija, teatru, kurio vadovas – dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

M. Šelgytė pabrėžia, kad ir pats balsavimas buvo veikiau teatras, melodrama, nei tikras sprendimų priėmimas.

„Kam gi tas visuomenės pritarimas reikalingas, jis buvo todėl, kad V. Putinas paskutiniu metu šiek tiek pradėjo baimintis dėl savo mažėjančio populiarumo. Balsavimas svarbu konkretiems susitarimams tarp visuomenės ir valdžios. Tai vis tik yra autoritarinė valstybė ir jeigu tas kontraktas tarp valdžios ir visuomenės pradėtų aižėti, galėtų kilti tam tikrų neramumų, o tai galėtų būti pagrindas tam tikriems pokyčiams, reformoms Rusijoje“, – pastebi politologė.

Politologė Šešelgytė: Rusija virsta į teatrą, kur vyksta fikciniai reiškiniai

Ji sako, kad balsavimas taip pat įtvirtina ir pagrindžia V. Putino valdymo legitimumą, tai ypač svarbu paskutiniausias metais, kai Rusijos lyderio populiarumas vis krito. Politologė pastebi, kad šalis tampa fikcija.

„Tai viena vertus sustiprinamos prezidento galios, kita vertus šalis virsta tam tikra fikcija, teatru. Jei pasižiūrėtume į visą šią kampaniją dėl plebiscito, galima pastebėti daug teatro elementų – išeina žvaigždės tokios kaip Gazmanovas, Ermitažo vadovas, Stačiatikių bažnyčios patriarchas, ir jie bando telkti visuomenę, bando įrodyti visuomenei, kad jie balsuoja už Rusiją, už Rusijos kalbą, nes pataisos ne tik apie V. Putino galias. (...) niekas nekalba, kad tai iš tiesų yra apie V. Putino galių stiprinimą. Žmonės ateina balsuoti ir didžioji dalis jų ateina žinodami, kad jų balsas nieko nereiškia, vis tiek eina balsuoti, rodydami pritarimą ir tai rodo, kad ta šalis tampa fikcija“, – sako M. Šešelgytė.

TSPMI direktorė sako, kad dabar galima matyti galios koncentraciją prezidento rankose ir tai leis tapti jam pagrindiniu teatro vadovu, kuris kurs ir valdys šalį. Konstitucijos pokyčiai reikš mažėjančias galimybes visuomenei sulaukti pokyčių valstybėje.

„Kuo tu daugiau turi svertų kontroliuoti valstybę, tuo mažiau visuomenė gali pastūmėti valstybę link pokyčių. Tikėtina, kad Rusijoje pokyčių bent kažkuriuo laikotarpiu neturime tikėtis ir kalbėti apie kažkokią demokratizaciją, nes buvo pasigirdę balsų, kad po paskutinės V. Putino kadencijos ateis demokratizacija, tai manau, kad dabar pokyčių iki 2036 metų nebus“, – tikina ji.

Kol kas analitikai nesutaria, ar Konstitucijos pokyčiai keis tarptautinę situaciją į teigiamą ar neigiamą pusę. M. Šešelgytė tikina, kad kaip tik dar didesnis galios sutelktumas prezidento rankose gali kelti dar daugiau problemų.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad mes vis tiek turime reikalą su autoritarine valstybe, kuri turi savo interesus ir galios koncentracija vienose rankose juos padaro stipresnius, kai reikia priimti tam tikrus sprendimus, reaguoti greitai, o tokia Rusija pavojinga Vakarams. Reikia tikrai nusiimti visus iliuzijų akinius, kad Rusija yra po truputį persitvarkanti valstybė ir ji galėtų būti potencialus partneris. Taip, ji gali būti ekonominis partneris, bet be jokių iliuzijų, transakcijų pagrindu gali vykti santykiai, nesitikint, kad tai paveiks valstybės raidą ir Rusija įsitrauks į europietiška šeimą kaip visavertis narys. Tai tos iliuzijos tikrai šiandien galutinai žlunga“, – patvirtina M. Šešelgytė.

LRT.lt primena, kad suskaičiavus visus balsus Konstitucijos pataisas palaikė beveik 80 procentų šalies gyventojų. Pakeitimai leis V.Putinui kadencijas skaičiuoti iš naujo ir valdžioje teoriškai išbūti iki 2036-ųjų. Rusijoje taip pat įtvirtinta konservatyvi ideologija bei socialinės garantijos gyventojams.

Beveik 78 proc. žmonių, balsavusių savaitę trukusiame balsavime, pritarė Rusijos Konstitucijos pakeitimams, ketvirtadienį pranešė rinkimų pareigūnai, suskaičiavus visus balsus. Savo ruožtu Kremliaus kritikai teigia, kad balsavimas buvo suklastotas.

Per trečiadienį pasibaigusį plebiscitą 77,92 proc. dalyvių išreiškė palaikymą Konstitucijos reformai, o 21,27 proc. balsavo prieš pagrindinio įstatymo pakeitimus, sakoma Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pranešime. Pasak pareigūnų, balsavusiųjų aktyvumas buvo 64,99 procento.