Artėjant kitos savaitės NATO viršūnių susitikimui, Berlyne – Vokietijos kanclerio ir Baltijos šalių prezidentų susitikimas. Frydrichas Merzas pabrėžia regiono vieningumą, o Gitanas Nausėda – praėjusiame Hagos viršūnių susitikime priimtą sprendimą didinti finansavimą gynybai iki 5 procentų Bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO viršūnių susitikimo Ankaroje temos bus susijusios ir su Aljanso rytinio sparno gynybos stiprinimu, parama Ukrainai.
Vokietijos kancleris Frydrichas Merzas susitikdamas su Baltijos valstybių prezidentais pabrėžia regiono vienybę. F. Merzas telkia regiono šalių pozicijas, nes įtampų Ankaroje kitą savaitę prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime bus. Ypač atvykus Donaldui Trumpui, kurio kritikos yra sulaukusi ir pati Vokietija.
„Tai, kad pakviečiau tris kolegas atvykti į Berlyną šiandien, tai, kad pakviečiau dar keturis kolegas iš E5 formato atvykti į Berlyną praėjusią savaitę, rodo – mes Europos pusėje glaudžiai koordinuojame veiksmus ir esame pasiryžę įnešti savo indėlį į NATO gynybą. Ypač – Europos gynybą. Visi, dirbantys su investicijų gynybai statistika, turėtų pripažinti mūsų visų indėlius. Tą statistiką, nė kiek neperdėdamas, naudosiu ir kai kitą savaitę susitiksime Ankaroje“, – tikina Vokietijos kancleris.
„Jei jau Hagos lyderių susitikime nusprendėme gynybai investuoti 5 procentus, svarbu, kad visi tą ir darytume. Svarbu, kad būtų rezultatas“, – akcentuoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Ankaroje pokalbiai suksis apie tai, kaip Aljanso nariai vykdo įsipareigojimus. Pernai Hagoje sutarus finansavimą gynybai kilstelėti iki 5 proc., dabar bus vertinama pažanga. Finansavimo problemą keliančios Jungtinės Valstijos, veikiausiai, toliau pabrėš ir tai, kad Vašingtonas traukiasi iš Europos.
Europiečiams siekiant atšildyti santykius su Vašingtonu, D. Trumpas prieš susitikimą įtampą didina. Pareiškė – Jungtinėms Valstijoms „absurdiška“ tęsti „vienašališkus“ santykius su NATO. Ir dėl finansavimo, ir dėl to, kad NATO esą nepadėjo amerikiečiams kovoti su Iranu. Užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė sako, kad amerikiečių pareiškimai dėl įsipareigojimų Aljansui gali būti vertinami ir kaip tolesnis bandymas raginti europines NATO nares imtis atsakomybės.
„Jeigu mes norime tikro Aljanso, tikros gynybos ir atgrasymo, Europos šalys taip pat turi prisidėti konkrečiais darbais, įsipareigojimais, pinigais ir pajėgumais prie mūsų Aljanso gynybos. Šiek tiek ir tas Amerikos pabaksnojimas, paspaudimas tikrai yra reikalingas“, – teigia užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė.
Svarbūs klausimai laukia ir dėl paramos Ukrainai, ir dėl to, kaip toliau gali būti stiprinimas rytinis NATO sparnas. „The Telegraph“ rašo, kad Jungtinės Valstijos įspėjo Lenkiją, jog Rusija artimiausiais mėnesiais planuoja surengti ginkluotą provokaciją šalies teritorijoje, taip siekdama patikrinti NATO ryžtą. Lenkijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais prezidento aplinkoje tvirtina, tai ne pirmas toks perspėjimas Karoliui Nawrockiui.
„Neįsibaiminkime, ruošiamės įvairioms situacijoms. Nereikia nuvertinti pavojaus, bet privalome likti budrūs. Pasikartosiu: žinome grėsmes, ačiū už šią informaciją mūsų partneriams“, – sako Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad situaciją Lietuva stebi, rusų pajėgos nėra telkiamos pasienyje. Pasak ministro, NATO viršūnių susitikime Lietuva kels oro gynybos stiprinimo klausimą.
„Pagrindinis Lietuvos tikslas – sustiprinti oro gynybą. Mes tai labai akcentuojame – būtent pereiti nuo oro policijos į tikrąją oro gynybą. Suteikti didesnius įgaliojimus ir gynybai, kad galėtų ir greičiau reaguoti, ir perdislokuoti pajėgas, ir sustiprinti Baltijos regiono gynybą“, – tikina jis.
Ankaroje gali aiškėti ir daugiau detalių dėl amerikiečių karių tolesnio būvimo Europoje. Žinia ir iš pačių amerikiečių – Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Matthew Whitakeris teigia, kad svarstoma idėja suteikti daugiau politinių ir ekonominių naudų toms NATO narėms, kurios yra pažangios, t. y. suskubo didinti išlaidas gynybai.
