Nuosavos automobilio stovėjimo vietos įsigijimas dar neužtikrina ramaus gyvenimo. Gali nutikti taip, kad, grįžę namo, savo vietoje rasite paliktą svetimą automobilį. Toks vairuotojas veikiausiai net nebus laikomas Kelių eismo taisyklių pažeidėju, o policija šiuo atveju nelabai kuo galės padėti. Gyventojai nustebę, kad jų rankos tokiose situacijose surištos. Be to, užstačius svetimą automobilį, patiems galima sulaukti baudos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Socialiniuose tinkluose apstu istorijų, kuriose gyventojai skundžiasi dėl paliktų svetimų automobilių įsigytose stovėjimo vietose.
- Anot policijos, vien aplinkybė, kad transporto priemonė pastatyta kito asmens nuosavybės, nuomos ar naudojimosi teise valdoma stovėjimo vieta, savaime ne visais atvejais reiškia KET pažeidimą.
- Pasak pareigūnų, tokie ginčai sprendžiami civilinės teisės priemonėmis. Civilinis kodeksas numato savininko ir valdytojo teisių gynimo priemones, kai asmens teisė naudotis daiktu ar jo dalimi yra pažeidžiama.
- Parkavimo vietų savininkų iniciatyva gali atsisukti netgi prieš juos pačius. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai parkavimo vietos savininkas savo iniciatyva užstato svetimoje vietoje stovintį automobilį, jis gali gauti baudą už KET pažeidimą.
Randa nemalonių staigmenų
Daugiabučių kiemai ankšti ir automobilių statymo problema niekur nedingusi, todėl, įsigydami būstą, pirkėjai neretai nusprendžia papildomai nusipirkti ir nuosavą stovėjimo vietą. Šiandien už ją bent jau Vilniuje gali tekti atseikėti keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų.
Tačiau nuosava automobilio statymo vieta visų problemų gali ir neišspręsti. Socialiniuose tinkluose apstu istorijų, kuriose gyventojai skundžiasi dėl paliktų svetimų automobilių įsigytose stovėjimo vietose. Štai su LRT.lt kalbėjęs vilnietis Karolis pasakojo ir pats ne sykį susidūręs su panašia situacija.
„Gyvenu Šnipiškėse, naujos statybos daugiabutyje. Turime išsipirkę stovėjimo vietą. Vien šiais metais jau ne kartą ten radome pastatytą svetimą automobilį, nors pats parkingas yra uždaras. Paskambinus policijai, ši nelabai gali kuo padėti. Labai nemalonios tokios situacijos, nes jautiesi bejėgis ką nors padaryti“, – portalui LRT.lt pasakojo Karolis.
Analogiška situacija savo paskyroje „Facebook“ prieš keletą dienų dalijosi ir kitas vilnietis Rytis, kuris taip pat pagalbos kreipėsi į policiją. Deja, kaip paaiškėjo, nesėkmingai.
„Vilnius, požeminis parkingas, lupena su ratais pastatyta lupenos savininkui nepriklausančioje vietoje. Skambutis į 112, su prašymu nukreipti į pareigūninę šiai problemai išspręsti. Skambina pareigūnė iš pareigūninės, klausia, ar yra ženklas, kad vieta rezervuota arba privati, ar kaip nors kitaip pažymėta.
Na, ne, nėra, nes parkingas po daugiabučiu, su kontroliuojamu patekimu. Pareigūnė informuoja, kad tokiu atveju čia joks Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nesvarbu, kad pareigūnai asmenį iš buto, kuris tam asmeniui nepriklauso, išlydėtų, čia net savininko neieškos, nes BDAR, viską ten. Kreipkitės į teismą, sako pareigūnė, civiline tvarka“, – savo patirtimi dalijosi Rytis.
Vyro teigimu, reaguodamas į situaciją, jis nusprendė savo stovėjimo vietoje įrengti lentelę su užrašu „Privati vieta“. Tačiau, darkart susisiekus su policija, anot Ryčio, pareigūnai jam nurodė, kad paties asmens įrengtas ženklas negalioja, nebent tą padarytų savivaldybė. Tad policija ir vėl niekuo padėti negalėjo.
Policija: tai ne visais atvejais Kelių eismo taisyklių pažeidimas
Dėl panašių situacijų susisiekus su policija, ši nurodė, kad jai yra žinoma apie gyventojų keliamas problemas, kai daugiabučių namų kiemuose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse ar kitose privačiose teritorijose transporto priemonės paliekamos kitų asmenų naudojamose stovėjimo vietose.
„Tačiau vien aplinkybė, kad transporto priemonė pastatyta kito asmens nuosavybės, nuomos ar naudojimosi teise valdomoje stovėjimo vietoje, savaime ne visais atvejais reiškia Kelių eismo taisyklių pažeidimą“, – LRT.lt kalbėjo policijos atstovė Jorūnė Liutkienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių 150.10 papunktyje nustatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti ar išvažiuoti į stovėjimo aikštelę, stovėjimo vietą, garažą, kiemą ar teritoriją, taip pat kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
„Šios nuostatos paskirtis yra užtikrinti eismo saugumą ir eismo dalyvių galimybę judėti, įvažiuoti ar išvažiuoti, o ne spręsti civilinius ginčus dėl teisės naudotis konkrečia privačia stovėjimo vieta. Jeigu transporto priemonė pastatyta taip, kad fiziškai užstato įvažiavimą ar išvažiavimą, blokuoja kitą transporto priemonę, trukdo patekti į garažą, kiemą, teritoriją ar kitaip realiai kliudo transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, tokia situacija gali būti vertinama kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnyje“, – aiškino policijos atstovė.
Kur kreiptis?
Kitaip vertintinos situacijos, kai transporto priemonė stovi pačioje stovėjimo vietoje, neužstoja įvažiavimo ar išvažiavimo, nekliudo eismui ir nėra kitų objektyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimo požymių, tačiau ta vieta pagal nuosavybės, nuomos, naudojimosi ar vidaus tvarkos dokumentus priklauso kitam asmeniui.
Tokiu atveju, anot J. Liutkienės, ginčas paprastai yra susijęs ne su eismo tvarkos pažeidimu, o su privataus turto, valdymo ar naudojimosi teisių įgyvendinimu.
„Tokie ginčai sprendžiami civilinės teisės priemonėmis – kreipiantis į vietos administratorių, bendriją, stovėjimo aikštelės valdytoją, turto savininką ar, esant pagrindui, į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Civilinis kodeksas numato savininko ir valdytojo teisių gynimo priemones, kai asmens teisė naudotis daiktu ar jo dalimi yra pažeidžiama“, – dėstė policijos atstovė.
J. Liutkienės teigimu, galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas reaguoti į atvejus, kai transporto priemonės statomos pažeidžiant aiškiai nustatytus kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimus. Tam būtina, kad automobilių stovėjimo vieta būtų tinkamai ir aiškiai įrengta bei paženklinta pagal galiojančius reikalavimus, kad ji būtų suprantama visiems eismo dalyviams.
„Pagal Kelių eismo taisyklėse nustatytą kelio ženklų sistemą, tam naudojamas kelio ženklas „Rezervuota stovėjimo vieta“, nurodantis vietą, kurioje transporto priemones leidžiama statyti tik tokią teisę turintiems asmenims ar transporto priemonėms.
Tik tinkamai įrengus kelio ženklą ir, esant poreikiui, papildomai pažymėjus konkrečią stovėjimo vietą horizontaliuoju ženklinimu ar papildomomis lentelėmis, policijos ar savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams atsiranda aiškus teisinis pagrindas vertinti, ar transporto priemonės vairuotojas nesilaikė kelio ženklo ar ženklinimo reikalavimų“, – išaiškino policijos atstovė.
Teisinėje praktikoje – sumaištis ir reglamentavimo trūkumas
Savo ruožtu advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Augustas Platūkis LRT.lt aiškino, kad, vertinant situaciją teisiniu aspektu, automobilio statymas svetimoje išpirktoje vietoje yra neteisėtas dviem aspektais: pirma – tai faktinis neteisėtas naudojimasis svetimu turtu, antra – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
„Vis dėlto praktikoje vienareikšmiško atsakymo nėra ir kiekvienas atvejis yra individualus. Tam, kad būtų teisinis pagrindas konstatuoti neteisėtą naudojimąsi svetimu turtu, paprastai pakanka tiesiog fakto, jog parkavimo vieta yra privati ir joje stovi svetima transporto priemonė.
Tiesa, ir šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi įnešė sumaišties nurodydamas, kad vien tik faktas, jog asmuo įsigijo automobilio stovėjimo vietą, neapsaugo jo interesų, nes stovėjimo aikštelė paprastai yra laikoma daugiabučio gyvenamojo namo priklausiniu. Tokiais atvejais rekomenduojama organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą bei tarpusavyje susitarti dėl naudojimosi tokiu daiktu tvarkos“, – aiškino teisininkas.
Siekiant nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, anot A. Platūkio, vien automobilio pastatymo svetimoje vietoje paprastai nepakanka, šiuo aspektu svarbu aiškus ženklinimas, pavyzdžiui, įrengiant kelio ženklą „Rezervuota stovėjimo vieta“.
„Net ir neturint kelio ženklo, galimi kiti žymėjimo būdai, aiškiai bei nedviprasmiškai leidžiantys identifikuoti, kad automobilio stovėjimo vieta yra privati. Tai gali būti automobilio valstybinio numerio ženklas ant dangos ar ant sienos. Taip pat buto ar kitos patalpos, kuriai priklauso konkreti vieta, numeris ant dangos ar ant sienos.
Tačiau net ir šiuo aspektu palikta vietos interpretacijoms, kol neturime įtvirtinto aiškaus teisinio reglamentavimo. 2024 m. buvo pritarta įstatymo projektui, numatančiam baudas už neteisėtą privačių stovėjimo vietų užėmimą ir leidžiančiam priverstinį nutempimą, tačiau teisės aktų pakeitimai iki šiol vis dar nėra priimti“, – pasakojo AVOCAD teisininkas.
Iniciatyva gali atsisukti kitu galu
Kaip pastebėjo A. Platūkis, automobilio stovėjimo vietų savininkų iniciatyva gali atsisukti net prieš juos pačius. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai tokios vietos savininkas savo iniciatyva užstato svetimoje vietoje stovintį automobilį.
„Tai gali būti traktuojama kaip Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto pažeidimas, nes tokiu atveju transporto priemonė galėtų trukdyti ne tik neteisėtai pastatyto automobilio judėjimui, bet ir kitiems kaimynams įvažiuoti į stovėjimo aikštelę ar išvažiuoti iš jos“, – situaciją iliustravo teisininkas.
Taigi tais atvejais, kai automobilių stovėjimo vietoje savininkas randa pastatytą svetimą automobilį, teisininkas rekomenduoja:
- įsitikinti, kad automobilio stovėjimo vieta turi aiškų žymėjimą, liudijantį, jog vietą yra privati;
- situaciją užfiksuoti vaizdinėmis priemonėmis;
- pranešti policijai – svarbu pateikti ne tik įvykio nuotraukas, bet ir nuosavybės ar naudojimosi teises į automobilio stovėjimo vietą patvirtinančius dokumentus. Šiuo aspektu nurodoma, kad tai nebus pagrindas nuvilkti automobilį, tačiau tai gali tapti policijai pagrindu pažeidėjui surašyti protokolą ir skirti baudą.
„Vis dėlto iki tol, kol bus priimtos atitinkamos įstatymų pataisos, veiksmingiausia priemonė nuo tokio pobūdžio pažeidėjų yra rakinamas automobilio stovėjimo vietos stulpelis“, – patarimu dalijosi A. Platūkis.
Seimas nepritarė
LRT.lt primena, kad Seime dar prieš keletą metų buvo registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūlyta papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą straipsniu, kuriame reglamentuojama administracinė atsakomybė už savavališką nuosavybės teise valdomos transporto priemonės stovėjimo vietos užėmimą ir naudojimą.
Šis projektas sulaukė nemažai pastabų tiek Seimo komitetuose, tiek iš pačios policijos, todėl jis buvo tobulinamas. Pasiūlyta formuluotė, kad „neteisėtas stovėjimas kito asmens nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje transporto priemonės stovėjimo vietoje ar žemės sklype, kuriame ši stovėjimo vieta įrengta ir kuri pažymėta kelio ženklu „Rezervuota stovėjimo vieta“, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų“.
Nors 2024 m. birželį Seimas po svarstymo pritarė šiam siūlymui, galutiniu balsavimu įstatymui buvo nepritarta ir jis atmestas.
